Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarimo, kuriuo M. T., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1100 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarimu M. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad 2012-12-14, apie 04.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,66 promilės), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Apeliaciniame skunde M. T. pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Mano, kad teismas neturėjo jam atimti teisės vairuoti transporto priemones, nes buvo pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Apeliantas pažymi, kad jis anksčiau už grubius, pavojingus ar analogiškus administracinius teisės pažeidimus nebaustas. Administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, padarė nakties metu, kada transporto ir pėsčiųjų eismas yra minimalus, nustatytas neblaivumas viršijo įstatymo leistiną 0,4 promilių normą tik 0,26 promilėmis, todėl jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas negali būti laikomas sukėlęs didelį pavojų eismo saugumui, o jis nelaikytinas kaip nepavyzdingas, nustatytų taisyklių bei visuomenėje gerbiamų ir saugomų vertybių negerbiantis vairuotojas. Apeliantas tvirtina, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir aplinkybė, kad skundžiamu nutarimu paskirtą baudą jau sumokėjo, patvirtina faktą, kad jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, savo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

M. T. nurodo, kad jis yra muzikos prodiuseris, padedantis Lietuvoje bei užsienyje plačiai žinomiems atlikėjams – D. M., M. L., D. Š. ir kitiems. Aktyviai veikia visuomeninėje veikloje – yra (duomenys neskelbtini). Asociacijos tikslas yra metų muzikos apdovanojimų (duomenys neskelbtini) organizavimas ir rengimas o jis yra pagrindinis Apdovanojimų organizatorius ir kuratorius. Tiesioginių pareigų vykdymas yra betarpiškai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Netekęs šios teisės, jis negalėtų tinkamai ir laiku vykdyti savo pareigų, neišvengiamai nukentėtų Asociacijos tikslų įgyvendinimas.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis išlaiko savo šeimą, kurioje auga mažametė dukra, todėl teisė vairuoti transporto priemonę būtina ir dukros bei šeimos socialinių poreikių tenkinimui. Netekus teisės vairuoti, sumažėtų šeimos pajamos.

M. T. prašo skundžiamo nutarimo dalį, kuri susijusi su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, panaikinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones neatimti arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos viršininkas M. D. su M. T. apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta, apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios teisės atėmimo terminą sutrumpinti.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1–1396/2007, N17–103/2007 ir kitos).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Nubausto M. T. pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nėra pagrindo nesutikti su apelianto nuomone, kad jis, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patirs pats ir jo šeima tam tikrų nepatogumų, galimai nukentės finansiškai, ši aplinkybė įtakos jo darbinę veiklą, bet šių aplinkybių atsiradimą nulėmė paties nubaustojo padarytas administracinės teisės pažeidimas. Pasekmes M. T. turėjo numatyti dar prieš sėsdamas neblaivus už vairo. Aplinkybė, kad M. T., būdamas neblaivus, vairavo automobilį nakties metu, jo atsakomybės nesušvelnina, o paskirtą piniginę baudą sumokėti yra privaloma be išlygų, todėl aptartos aplinkybės negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje už pažeidimą numatytos nuobaudos.

M. T. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus anksčiau baustas daug kartų, taigi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant jo terminą, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-31 nutarimą palikti nepakeistą ir M. T. apeliacinio skundo netenkinti

Nutartis neskundžiama.