Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei O. M. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ pareiškė ieškinį, kuriame prašo nutraukti 2014 m. sausio 2 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovę O. M. su jai priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje ir dublike:

1.1. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šį turtą Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 yra perdavusi valdyti patikėjimo teise ieškovei. Butas pagal 2014 m. sausio 2 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis) yra išnuomotas atsakovei O. M.. 2019 m. liepos 3 d. atlikus buto patikrinimą buvo nustatyta, kad bute gyvena pašaliniai asmenys. Vienas iš šių asmenų – L. M., patvirtino, kad gyvena bute su šeima metus laiko, taip pat kad moka atsakovei nuomos mokestį. Atsakovės šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, pati atsakovė patvirtino, kad bute laikinai negyveno kol jame buvo apsistoję 2019 m. liepos 3 d. atlikto patikrinimo metu nustatyti asmenys.

1.2. Butas pagal Nuomos sutartį buvo suteiktas išskirtinai atsakovei. Atsakovė butą naudoja ne pagal paskirtį – jame negyvena, bet subnuomoja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnis, Nuomos sutarties 38.2.2 papunktis). Subnuomininkės L. M. paaiškinimai, kad bute ji gyvena metus, patvirtina, kad atsakovė faktiškai negyvena daugiau kaip pusę metų. Nėra pagrindo abejoti L. M. parodymais, nes ji bute buvo užklupta netikėtai – neturėjo nei laiko, nei tikslo pateikti melagingus duomenis. Atsakovės galimi atsitiktiniai apsilankymai bute negali būti prilyginami gyvenimui jame (CK 6.591 straipsnio 4 dalis, 6.609 straipsnio 3 dalis). Be to, pagal Nuomos sutarties 21 punktą buto subnuoma yra draudžiama. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti Nuomos sutartį ir atsakovę iškeldinti iš buto.

1.3. Aplinkybė, kad atsakovė bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, savaime neįrodo faktinio atsakovės gyvenimo bute. Nuomoti atsakovei būstą, kuriuo ji faktiškai nesinaudoja, nėra racionalu ir efektyvu, kai Vilniaus mieste yra didelis socialinio būsto poreikis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3. Byloje nėra ginčo ir tą patvirtina kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovei O. M. pagal 2014 m. sausio 2 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) Butą patikėjimo teise valdo ieškovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

4. Išanalizavus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat nustatyta, kad ieškovės įgalioti darbuotojai 2019 m. liepos 3 d. atliko ginčo buto patikrinimą. Patikrinimo metu buvo surašytas Buto patikrinimo aktas Nr. 20165, kurio 18 skiltyje fiksuota, kad bute faktiškai gyvena L. M. su vyru bei kūdikiu, o 30 skiltyje aprašyta, kad L. M. paaiškino, jog bute su šeima gyvena jau metus, moka nuomos mokestį. Paminėto akto 32 skiltyje atliktas įrašas, kuris pasirašytas L. M., kad L. M. buvo supažintina su aktu ir sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis. Gindamasi nuo ieškovės reikalavimų atsakovė neginčija, kad paminėtame akte būtų buvę fiksuoti ne L. M. parodymai ir kad pastarieji patvirtinti ne pačios L. M.. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad Buto patikrinimo akte Nr. 20165 aprašyti autentiški bute gyvenusio asmens parodymai dėl aplinkybių, kuriomis jis naudojosi butu ir naudojimosi trukmės. Juolab, kad atsakovė nepaaiškino, kodėl L. M., jeigu ji iš tiesų yra artima atsakovės draugė, galėjo nurodyti neteisingus faktus apie savo gyvenimo ginčo bute sąlygas ir laikotarpį.

5. Tiek 2019 m. liepos 22 d. surašytame Buto patikrinimo akte Nr. 20405, tiek procesiniuose dokumentuose atsakovė paaiškino, kad buto nesubnuomavo, bet leido laikinai pagyventi draugei su neįgaliu kūdikiu. Paminėtame akte atsakovė, be kita ko, nurodė, kad bute gyvena ne nuolat. Procesiniuose dokumentuose atsakovė taip pat neneigia, kad jos sutuoktinio ir trijų nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Išanalizavus ieškovės pateiktus įrodymus nustatyta ir tai, kad atsakovė savo gyvenamąją vietą bute deklaruoja nuo 1998 m. vasario 13 d..

6. Ginčo byloje nėra dėl to, kad L. M. su šeima atlaisvino butą per ieškovės nurodytą terminą. Taip pat ieškovė neginčija atsakovės atsikirtimo, kad ji tinkamai vykdė Nuomos sutartimi prisiimtas pinigines prievoles.

7. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 13 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko iš esmės pasyvią gynybinę taktiką – apsiribojo procesinių dokumentų pateikimu, į teismo posėdį, kuriame byla nagrinėta iš esmės, neatvyko ir paaiškinimų neteikė. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktame 2019 m. liepos 3 d. Buto patikrinimo akte Nr. 20165 aprašytų L. M. parodymų autentiškumo, kaip jau pasisakyta, atsakovė nekvestionavo. Atsakovė taip pat neprašė L. M. šaukti liudytoja, kad pastaroji parodytų, kokio tiksliai susitarimo pagrindu ir kiek laiko ji su šeima gyveno ginčo bute. Vien tik atsakovės formalus paaiškinimas, kad buto ji nesubnuomojo, bet leido L. M. naudotis kitu pagrindu, nėra pakankamas paneigti 2019 m. liepos 3 d. Buto patikrinimo akto Nr. 20165 turinį ir jo įrodomąją reikšmę. Ieškovei pateikus duomenis apie potencialią buto subnuomą, jos laikotarpį, būtent atsakovei teko įrodinėjimo našta pagrįsti savo priešingus atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nutarusi nuo ieškovės pareikšto reikalavimo gintis aptartu būdu, atsakovė kartu prisiėmė ir su tuo susijusią riziką (pvz., kad nepateikus priešingų įrodymų, ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pripažintos pagrįstomis). Antra vertus, tikroji susitarimo, remiantis kuriuo L. M. su šeima naudojosi butu, esmė yra nereikšminga šioje byloje. Bet kuriuo atveju trečiųjų asmenų gyvenimo bute faktas atitinka Nuomos sutarties 21 punkte apibrėžto draudimo ribas, t. y. leisti butu naudotis kitiems asmenims be nuomotojo sutikimo.

9. Apibendrinant tai, kas paminėta šio sprendimo 3–7 punktuose, įrodymų vertinimo pusiausvyros aspektu darytinos tokios išvados dėl byloje reikšmingų faktinių aplinkybių:

9.1. atsakovė O. M. jai pagal Nuomos sutartį išnuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikėtina leido naudotis (subnuomos ar kitu pagrindu) L. M.. Pastarosios šeima bute iki 2019 m. liepos 3 d., kai ieškovė atliko patikrą, tikėtina, kad gyveno ne trumpiau kaip vienerius metus. Prie pastarųjų išvadų prieitina remiantis Buto patikrinimo aktu Nr. 20165 ir įvertinus iš esmės tik deklaratyvią atsakovės poziciją dėl buto faktinio perleidimo naudotis kitiems asmenims. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl leidimo leisti butu naudotis kitiems asmenims, t. y. sprendimą sudaryti sąlygas bute apsigyventi kitiems asmenims priėmė savo nuožiūra;

9.2. pasirašydama 2019 m. liepos 22 d. Buto patikrinimo aktą Nr. 20405 atsakovė pripažino, kad bute gyvena ne nuolat. Šis laikotarpis – atsižvelgiant į tikėtiną L. M. šeimos naudojimosi butu trukmę, turėjo trukti ne trumpiau kaip metus;

9.3. atsakovės ryšys su butu yra ilgalaikis (gyvenamoji vieta deklaruota nuo 1998 m. vasario 13 d.), tačiau labiau tikėtina, kad butas nebėra nei faktinė atsakovės gyvenamoji, nei socialinių interesų buvimo vieta. Jau pasisakyta, kad atsakovė buvo perleidusi butą naudotis kitiems asmenims ir kad pati pripažino, jog bute gyveno ne nuolat. Vien tik subjektyvus atsakovės pareiškimas, kad bute yra jos gyvenamoji vieta, nagrinėjamu atveju yra nepakankamas pripažinti, jog atsakovė butu naudojasi kaip savo gyvenamuoju būstu. Juolab, kad atsakovė neneigia, jog jos sutuoktinis ir trys nepilnamečiai vaikai gyvena kitu adresu. Fakto, kad neveda bendro šeimos gyvenimo, atsakovė neįrodinėjo. Įprastai asmens faktinė gyvenamoji ir socialinių interesų vieta sutampa su šeimos. Nenustatyta realaus pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtų susiklosčiusi kitokia situacija. Pavienis naudojimasis butu, kuris galėjo lemti ir šioje byloje teismo siųstų procesinių dokumentų priėmimą, negali būti prilyginamas gyvenimui bute;

9.4. visą nuomos laikotarpį atsakovė tinkamai vykdė Nuomos sutartimi prisiimtas turtinio pobūdžio prievoles. Ieškovei pareikalavus bute gyvenę kiti asmenys nedelsdami išsikėlė.

10. Ieškovė prašo nutraukti Nuomos sutartį remdamasi dviem persidengiančiais pagrindais, kuriuos kvalifikuoja kaip esminius sutarties pažeidimus: pirma, atsakovė nebegyvena bute ir tai, pasak ieškovės, lemia jo naudojimą ne pagal paskirtį, ir antra, atsakovė pažeidė Nuomos sutartį, nes subnuomojo butą be ieškovės sutikimo. Antrasis pagrindas iš esmės yra pirmojo prielaida, todėl dėl šių aplinkybių pasisakytina bendrai.

11. Nuomos sutartis pagal jos sąlygas – už užmokestį neterminuotai išnuomotas gyvenamasis būstas, kvalifikuotina kaip gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (CK 6.576 straipsnis, 6.582 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutarties 3 punkte įtvirtinta taip apibrėžta sąlyga: „Šalys susitaria, kad butas yra nuomojamas Nuomininkui išimtiniu tikslu – jame gyventi. <...>“. Tokia nuostata – įvertinus jos kalbinę išraišką ir bendrai su kitomis Nuomos sutarties sąlygomis (pvz., 21 punktu, kuriame įtvirtintas draudimas nuomininkui subnuomoti butą ar kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis be ieškovės sutikimo), traktuotina, kaip reiškianti, kad atsakovė prisiėmė prievolė naudoti butą pagal jo tikslinę paskirtį – jame gyventi ir neleisti be atskiro ieškovės sutikimo butu naudotis kitiems asmenims (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Be to, butas yra savivaldybės turtas, kuris gali būti perduodamas kitiems asmenims valdyti laikantis aiškių ir konkrečių taisyklių bei principų (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymo 9 straipsnis). Akivaizdu, kad atsakovei butas buvo suteiktas konkrečiam tikslui, t. y. jame gyventi. Taigi nurodytą Nuomos sutarties 3 punkto aiškinimą lemia ir ieškovės ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš Nuomos sutarties sąlygų visumos aišku, kad ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, jog atsakovė ne tik laiku mokės nuomos mokestį, vykdys kitas išvestines su buto priežiūra ir išlaikymu susijusias prievoles, bet ir naudos butą pagal paskirtį.

12. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė butą be ieškovės sutikimo ilgiau kaip metus buvo perleidusi naudotis tretiesiems asmenims, butu atsakovė naudojosi tik epizodiškai, lemia išvadą, jog Nuomos sutarties 3 ir 21 punktų pažeidimas yra rimtas, nes dėl jo buvo paneigtas pačios sutarties tikslas. Tai yra reikšmingą laiko tarpą butas naudotas ir tikėtina, kad toliau naudojamas ne pagal jo paskirtį. Kaip jau pasisakyta, butas yra savivaldybės turtas. Dėl to ieškovė turi pagrįstą lūkestį, kad butas būtų naudojamas pagal su atsakove suderintas sąlygas, t. y. šiuo aspektu griežtas Nuomos sutarties sąlygų laikymasis yra svarbus.

13. Pritartina atsakovės atsikirtimui, kad Nuomos sutartyje nėra išreikšto absoliutaus draudimo kitiems asmenims naudotis butu, tačiau tai nereiškia, jog leidimas butu naudotis kitiems asmenims, negavus ieškovės sutikimo, atsižvelgiant į konkrečių aplinkybių kontekstą savaime negali būti prilyginamas esminiam sutarties pažeidimui. Kitoks aiškinimas paneigtų pačios sutartinės sąlygos, draudžiančios tokių veiksmų atlikimą, tikslą. Pagal šioje situacijoje nustatytas aplinkybes – įvertinus pažeidimo trukmę, atsakovės sprendimas leisti kitiems asmenims naudotis butu be ieškovės sutikimo prilygsta esminiam Nuomos sutarties pažeidimui (CK 6.204 straipsnis, 6.217 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas). Nekyla reikšmingų abejonių, kad atsakovė Nuomos sutartį pažeidė sąmoningai – Nuomos sutarties sąlygos yra aiškios ir atsakovei turėjo būti suprantama prisiimtų įsipareigojimų apimtis (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

14. Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės atsikirtimas, kad Nuomos sutarties pažeidimas nesuteikia pagrindo ieškovei nesitikėti, jog sutartis bus toliau vykdoma tinkamai. Pagal byloje pateiktus duomenis, kaip jau pasisakyta, atsakovė pakankamai ilgą laiko tarpą nesinaudoja butu pagal jo paskirtį – pažeidimas nebuvo laikinas, ką bando akcentuoti atsakovė. Atsakovės veikimo forma teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė yra praradusi pasitikėjimą atsakove dėl objektyvių priežasčių (CK 6.217 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Juolab, kad pagal prie ieškinio pridėtus dokumentus (Vilniaus miesto socialinės paramos centro, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimai) atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškove, neteikė dalies prašytos informacijos. Aplinkybė, kad, ieškovei pareikalavus, tretieji asmenys išsikraustė iš buto, nekeičia aptarto atsakovės veiksmų vertinimo.

15. Pripažinus, kad atsakovė Nuomos sutartį pažeidė sąmoningai, atsakovės atsikirtimas, jog yra svarbu atsižvelgti į tai, kad Nuomos sutarties nutraukimas gali jai sukelti didelius nuostolius, savaime tampa nereikšmingu. Kita vertus, kaip jau pasisakyta, pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė butu nebesinaudoja kaip savo faktine gyvenamąja vieta, o jos socialinių interesų bei faktinė gyvenamoji vieta yra kitur. Dėl to negalima pritarti atsakovės atsikirtimui, kad šiuo atveju yra aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl asmenų teisės į būstą apribojimo pagrindų ir ribų (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 31673/11). Bet kuriuo atveju proporcingumo principo pažeidimo aspektu grindžiami atsakovės atsikirtimai atmetami kaip nemotyvuoti ir nepagrįsti. Nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš buto nesukeltų jai nepataisomų ar itin didelių neigiamų pasekmių, nes butu ji nesinaudoja kaip faktine savo gyvenamąja patalpa (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Vien tai, kad atsakovė bute ilgą laiką yra deklaravusi gyvenamąją vietą, yra nepakankama priežastis atsisakyti ginti ieškovės teisėtus ir realius interesus, susijusius su užtikrinimu, kad butas, kaip savivaldybės turtas, būtų naudojamas tinkamai ir efektyviai bei užtikrinant visuomenės interesus.

16. Atsakovė nuo ieškovės reikalavimų, be kita ko, ginasi ir tuo, kad, pasak atsakovės, ieškovė nesilaikė Nuomos sutarties 40 punkte apibrėžtos sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. raštu nepareikalavo ištaisyti sutarties pažeidimų per ne trumpesnį kaip trisdešimties dienų terminą. Šis atsakovės atsikirtimas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Visų pirma, ieškovė siekia Nuomos sutartį nutraukti dėl esminio jos pažeidimo. Tai reiškia, kad ieškovei nebuvo tikslo prieš kreipiantis į teismą reikšti atsakovei papildomo prašymo dėl sutarties vykdymo trūkumų ištaisymo. Antra, atsakovės padaryto pažeidimo pobūdis pats savaime suponuoja, kad jo formalus pašalinimas nepakeistų susiklosčiusios situacijos dėl padarytos žalos bylos šalių tarpusavio pasitikėjimui. Nuomos sutarties 40 punkte nustatytos tvarkos taikymas būtų neekonomiškas ir netikslingas. Trečia, apie ketinimą inicijuoti Nuomos sutarties nutraukimą ieškovė atsakovei nedviprasmiškai nurodė 2019 m. liepos 26 d. rašte Nr. 1.35-19/3648.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad yra visos būtinosios materialinės teisinės prielaidos nutraukti Nuomos sutartį ir atsakovę iškeldinti iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.610 ir 6.611 straipsniai).

18. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 150 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti 2014 m. sausio 2 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Iškeldinti atsakovę O. M. su jai priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti valstybei iš atsakovės O. M. 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.