Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-21 · Civilinė byla Nr. e2-4591-863/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
e2-4591-863/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
T. P.
Atsakovas
Uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“
Advokatai
Irina Beleškienė, Rimgaudas Černius
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Dovilei Baronienei,dalyvaujant ieškovui T. P. ir jo atstovei advokatei Irinai Beleškienei,atsakovės atstovui advokatui Rimgaudui Černiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Vilniaus miesto savivaldybė ir S. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 6 524,21 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje paaiškino, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 30-3155 jis buvo pripažintas viešo konkurso ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigyti laimėtoju. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 29 d. UAB „Start Vilnius“ su juo sudarė ūkinio pastato pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jis įgijo pastatą už 5 792,40 Eur sumą. Paaiškino, kad pastatas buvo perduotas 2015 m. sausio 8 d. šalims pasirašius priėmimo-perdavimo aktą. Nurodė, kad 2015 m. birželio 22 d. A. I. kreipėsi į teismą, reikšdamas ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo, kuriuo reikalavo pripažinti negaliojančiais 2014 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10959 ir 2015 m. sausio 8 d. ūkinio pastato priėmimo-perdavimo aktą Nr. 124, taikyti restituciją. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą, 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu A. I. ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino visiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šalių pateiktus kasacinius skundus, 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, jog po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo jis neteko nuosavybės teisių į ūkinį pastatą. Paaiškino, kad 2020 m. balandžio 27 d. atsakovė grąžino jam jo sumokėtą ūkinio pastato pirkimo kainą (5 792,40 Eur). Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė žalos, kurią privalo atlyginti atsakovė t. y. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jam teko nuo 2015 m. birželio mėnesio ginti savo, kaip teisėto turto įgijėjo, interesus ir bylinėtis teisme, ko pasėkoje patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Pažymėjo, kad turtą jis įgijo sąžiningai, dalyvaudamas varžytinėse ir jis neturėjo, negalėjo turėti bei jam nebuvo atskleista jokia informacija apie galimus kitus šio turto nuosavybės turėtojus. Nurodė, jog kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti jo patirtą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad iš teismo sprendimo motyvuojančios dalies matyti, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvusio ieškovo A. I. nuosavybės teisė į ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau ūkinis pastatas) buvo pripažinta dėl to, kad jis paveldėjimo būdu įgijo mirusiosios R. M. turėtą teisę į ūkinį pastatą, o ši teisė buvo siejama su jos nuosavybės teise į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, ir privatizuotą 1992 m. rugpjūčio 31 d. sutartimi, sudaryta su Vilniaus miesto savivaldybės struktūriniu padaliniu - Žvėryno seniūnijos valdyba, kuri veikė Lietuvos Respublikos vardu. Nurodė, kad prielaidos teisiniam ginčui atsirado dėl to, kad ūkinis pastatas formaliai iki teismo sprendimo niekada nebuvo R. M. ar A. I. nuosavybė (išviešinta), nes kaip konstatuota teismo sprendime, sudarant 1992 m. rugpjūčio 31 d. sutartį dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, privatizavimo, prie privatizuojamojo objekto nebuvo priskirtas ūkinis pastatas, nors faktiškai jis buvo šio buto priklausinys; paaiškėjus šiam trūkumui, 1992 m. rugpjūčio 31 d. sutarties šalys turėjo pasirašyti jos papildymą, tvirtinamą notaro, derinosi dėl jo pasirašymo, tačiau dėl nenustatytų aplinkybių sutarties papildymas nebuvo pasirašytas, šalys neatvyko pas notarą. Pažymėjo, jog teismo sprendimu šis nesudarytas 1992 m. rugpjūčio 31 d. sutarties pakeitimas (papildymas) pripažintas galiojančiu. Nurodė, kad A. I. nuosavybės teisė į ūkinį pastatą buvo pripažinta kaip išvestinė, atsiradusi sandorio su prieš tai buvusia savininke J. I.. Pastaroji nuosavybė teisę paveldėjo po R. M. mirties. Pažymėjo, kad ieškinį dėl nuosavybės teisės į ūkinį pastatą pareiškė A. I. 2015 m. birželio 22 d. t. y. praėjus 23 metams po 1992 m. rugpjūčio 31 d. sutarties dėl buto privatizavimo sudarymo. Paaiškino, jog nei UAB „Start Vilnius“, nei ji pati, dėl įvykdyto reorganizavimo perėmusi UAB „Start Vilnius“ teises ir pareigas, nebuvo 1992 m. rugpjūčio 31 d. sutarties šalimi ir apskritai niekaip nebuvo susijusi su šios sutarties vykdymu. Nurodė, kad jos ir tuo pačiu UAB „Start Vilnius“ teisinės sąsajos su ūkiniu pastatu prasidėjo nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 1-1978, jo pagrindu tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ sudarytų 2014 m. rugsėjo 12 d. akcijų pasirašymo sutarties ir 2014 m. rugsėjo 30 d. akto dėl turto perdavimo ir priėmimo Nr. A403-51/14(2.2.6.23-FN4). Paaiškino, jog minėtų susitarimų pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės turtas - ūkinis pastatas kartu su kitu turtu - buvo perduotas UAB „Start Vilnius“ nuosavybėn. Prieš tai ūkinis pastatas buvo pripažintas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe. Pažymėjo, jog ieškiniu prašoma priteisti 6 524,21 Eur turtinė žala siejama su teismo sprendimo civilinėje byloje ieškovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau ieškovas niekaip nenurodo, kaip sumokėtas žyminis mokestis ir mokėjimai advokatei Irinai Beleškienei susijęs su teismo sprendimu, civiline byla ir apskritai su ūkiniu pastatu, tokių sąsajų nėra ir pateiktuose dokumentuose. Nurodė, kad nors iš byloje pateiktų teismo sprendimų matyti, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės į ūkio pastatą ieškovo ir jo sutuoktinės S. P. interesams atstovavo advokatė Irina Beleškienė, tačiau tai nereiškia, kad bet kokie ieškovo mokėjimai yra ieškovo patirta žala ir dar tokio pobūdžio, kuris neatsispindi jokiuose dokumentuose ir kurio nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Pažymėjo ir tai, jog ieškovas taip pat nekaip nepagirdė ir neįrodė prašomos priteisti netritinės žalos.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį palaikė atsakovės pusę ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovas nepaaiškino, kokiu būdu jo sumokėtas žyminis mokestis ir atitinkami mokėjimai advokatei Irinai Beleškienei yra susiję su tariamai neteisėtais atsakovės veiksmais, iš kurių ieškovas šioje byloje kildina savo patirtą turtinę žalą. Mano, jog asmens teisės turėti teisme atstovą įgyvendinimas savaime negali būti laikoma šią savo teisę įgyvendinusio asmens žala, nes nei teismas, nei atsakovė, nei kitos šalys neįpareigojo T. P. bylą vesti per advokatę - tai buvo paties T. P. ir jo sutuoktinės pasirinkimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas teigia patyręs 2 713,20 Eur išlaidų dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, tačiau minėtu teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteista ne 2 713,20 Eur, o tik 1 356,60 Eur suma; kitą sumokėtos sumos dalį (1 356,60 Eur) sudaro suma, kuri Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu buvo priteista iš ieškovo sutuoktinės S. P.. Atsižvelgiant į tai mano, kad ieškovo prašoma priteisti dvigubai didesnės suma (t. y. 2 713,20 Eur) negu jis teismo sprendimu buvo įpareigotas sumokėti bylą laimėjusiam asmeniui (1 356,60 Eur), yra prašoma priteisti nepagrįstai - prievolę sumokėti 1 356,60 Eur sumą už kitą asmenį T. P. prisiėmė savanoriškai. Kartu pastebėjo, kad ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėje byloje, kurioje šios civilinės bylos šalys T. P. ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ buvo atsakovai, tačiau minėtoje civilinėje byloje ieškovas niekada neteigė, kad jo ar bet kurio kito proceso dalyvio patirtas bylinėjimosi išlaidas reikėtų priteisti tik iš UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, nepriteisti jų iš T. P. net ir priėmus teismo sprendimą ne jo naudai. Taip pat nurodė, jog prašydamas priteisti jam 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, ieškovas apsiriboja tiesiog deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikia duomenų apie lankymąsi pas emocinės sveikatos specialistus, jų pateiktas išvadas apie ieškovui galimai kilusias itin sudėtingas emocines būsenas (nemigą, nerimą, stresą) ir atitinkamai dėl šių būsenų pateiktas specialistų rekomendacijas, galimai išrašytus receptus vaistams, įsigytus medikamentus ir pan. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas visiškai nepaaiškina ir to, kokiu būdu teisminis procesas atitraukė jį nuo jo įprastos veiklos ir neleido jam susikaupti - nenurodė, kokia buvo jam įprasta veikla, kokiu būdu teisminis procesas jį nuo šios veiklos atitraukė, kokia apimti atitraukė ir kaip ilgai atsitraukimas nuo vyko. Pastebėjo, kad minėtą bylą ieškovas vedė ne pats, o per savo atstovę, teismo posėdžiuose Vilniuje pats niekuomet nedalyvavo ir savo paaiškinimų teismui tiesiogiai neteikė, kitokios būtinybės įsitraukti į procesą ir dėl to atsitraukti nuo jam įprastos veiklos ieškovas savo ieškinyje nepaaiškina. Atsižvelgdama į tai mano, kad ieškovo teiginiai, jog dėl minėto teisminio proceso buvo priverstas atsitraukti nuo jam įprastos veiklos, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas ir jo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė pilnai. Ieškovas papildomas paaiškino, jog į teismą kreipėsi, siekdamas teisingumo, nes jaučiasi nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių auka ir nori, kad teismas pasisakytų dėl to, kas yra kaltas dėl to, kad iš jo atėmė turtą. Paaiškino, jog neturėdama teistumo ir jokios kitos teisminės patirties dėl ilgalaikio – 6 metų teisminio nagrinėjimo patyrė didžiulį stresą. Taip pat pažymėjo, jog, sudarydamas ūkinio pastato pirkimo – pardavimo sandorį, pasitikėjo Nekilnojamojo registro duomenimis ir jokių abejonių dėl sandorio teisėtumo jam nekilo.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė papildomai paaiškino, jog ieškiniu siekiama grąžinti ieškovą į pradinę padėtį iki teismų nuginčyto sandorio sudarymo. Nurodė, jog kasacinis teismas pritaikė restituciją, ieškovui buvo grąžintos už turto įsigijimą sumokėtos lėšos, tačiau niekas neatlygino ieškovo dėl teisminio proceso patirtų nuostolių. Pažymėjo, jog viso proceso metu ieškovas save laikė sąžiningu įgijėju, į procesą įstojo ne savo valia, todėl jo patirti nuostoliai turi būti jam atlyginti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją palaikė pilnai. Papildomai nurodė, jog ieškinys negali būti tenkinamas, nes vieni iš ieškovo reiškiamų reikalavimų jau yra išspręsti teismų sprendimais, kiti yra reiškiami ne tam adresatui. Nurodė, jog kitoje byloje priteistos bylinėjimosi išlaidos negali būti naujos civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, tuo tarpu teisininko G. išlaidos nebuvo pateiktos į pirminę bylą, o jei ir būtų pateiktos, jų atlyginimo įstatymai nenumato. Mano, jog ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir reikalavimus pareiškė netinkamam atsakovui. Pažymėjo, jog bet kokie reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo turėtų būti reiškiami asmenims, kurie labiausiai prisidėjo prie susiklosčiusios situacijos ir šiuo aspektu turėtų būti įvertinta tai, jog A. I. delsė susitvarkyti nuosavybės įforminimą, kas lėmė, jog ūkinis pastatas buvo įformintas kaip valstybės nuosavybė ir perduotas savivaldybei, o pastaroji jį pardavė atsakovei. Taip pat atkreipė dėmesį, jog savo patirtą neturtinę žalą ieškovas iš esmės grindžia būtent A. I. elgesiu išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, tačiau minėto asmens veiksmų atsakovė nei kontroliavo, nei privalo už juos atsakyti. Galiausiai pažymėjo, jog daliai ieškovo reikalavimų dėl turtinės žalos priteisimo yra suėjusi ieškinio senatis, todėl tuo atveju, jei būtų nuspręsta ieškinį tenkinti, prašo taikyti daliai reikalavimų dėl 2016 ir 2017 metais patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškinio senatį.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir ieškinį prašė atmesti. Atkreipė dėmesį, jog dėl bylinėjimosi išlaidų jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, tuo tarpu reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais bei pareikšti netinkamam atsakovui. Atkreipė dėmesį, jog visų veiksmų, lėmusių ūkinio pastato pardavimą ieškovui, o vėliai nuosavybės perleidimo sandorio pripažinimą negaliojančiu, grandinėlės pradžioje buvo valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, todėl, jei ieškovas ieško kaltų, turėtų tai įvertinti. Atkreipė dėmesį, jog nuo 2015 metų dalyvavo minimos civilinės bylos teisminiame nagrinėjime ir teisme ieškovo nematė, jį visuomet atstovavo advokatė, todėl mano, jog argumentai apie dėl proceso patirtą neturtinę žalą bei artimųjų moralinę paramą yra teisiškai nutolę ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 30-3155 ieškovas T. P. buvo pripažintas viešo konkurso ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigyti laimėtoju. 2014 m. gruodžio 29 d. UAB „Start Vilnius“ (šiuo metu UAB Vilniaus vystymo kompanija) - atsakovė ir T. P. sudarė minėto ūkinio pastato pirkimo pardavimo sutartį, registro Nr. 10959. Ūkinis pastatas buvo įsigytas už 5 792,40 Eur kainą. 2015 m. sausio 8 d. tarp UAB „Start Vilnius“ ir T. P. buvo pasirašytas ūkinio pastato priėmimo-perdavimo aktas Nr. 124, kuriuo UAB „Start Vilnius“ perdavė T. P. minėtą ūkinį pastatą (toliau – ginčo ūkinis pastatas).

2015 m. birželio 22 d. A. I. kreipėsi į teismą, reikšdamas ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo, kuriuo reikalavo pripažinti negaliojančiais 2014 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10959 ir 2015 m. sausio 8 d. ūkinio pastato priėmimo-perdavimo aktą Nr. 124, taikyti restituciją. Kilęs ginčas išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2508-864/2019, galutinį teismo sprendimą byloje priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020 paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu

nuspręsta pripažinti ginčo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, priklausiniu, 1992 m. rugpjūčio 31 d. buto privatizavimo sutarties papildymą galiojančiu ir tuo pagrindu pripažinti A. I. nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o visus sandorius, sudarytus be jo žinios, pripažinti negaliojančiais, tuo pačiu ir jų pagrindu panaikino T. P. bei S. P. įgytą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į minėtą ūkinį pastatą. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl ginčo iš esmės nurodyta:

Pripažinti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, priklausiniu.

Pripažinti ieškovui A. I. nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Pripažinti 1992 m. rugpjūčio 31 d. Buto privatizavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus m. III notarinės kontoros, registro Nr. 4-1978, papildymą galiojančiu.

Pripažinti 2004 m. lapkričio 9 d. kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo akto Nr. 2143-01 dalį, susijusią su ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavimu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, negaliojančia.

Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 1-1978 dalį, susijusią su ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavimu atsakovei UAB „Start Vilnius“ negaliojančia.

Pripažinti atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ 2014 m rugsėjo 12 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutarties dalį ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. rugsėjo 30 d. akto dėl turto perdavimo ir priėmimo Nr. A403-51/14(2.2.6.23-FN4) dalį, susijusias su ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavimu atsakovei UAB „Start Vilnius“, negaliojančiomis.

Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 30-3155 dalį, susijusią su ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimu viešo konkurso būdu, ir šio viešo konkurso rezultatą, pagal kurį atsakovas T. P. buvo pripažintas konkurso laimėtoju, negaliojančiais.

Pripažinti atsakovų UAB „Start Vilnius“ ir T. P. sudarytą ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014 m. gruodžio 29 d. pirkimo- pardavimo sutartį, registro Nr. 10959, ir 2014 m. sausio 8 d. priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiais.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (juridinio asmens kodas 120750163) 5 792,40 Eur atsakovui T. P..

Nagrinėjamoje byloje ieškovas T. P. teigia, jog minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2508-864/2019 teismui pritaikius restituciją, jam buvo atlyginta tik ginčo ūkinio pastato sumokėta kaina, tačiau, jis nebuvo grąžintas į iki pastato pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo buvusią padėtį, t. y. jam nebuvo atlygintos dėl teismo proceso patirtos bylinėjimosi išlaidos bei patirti nepatogumai ilgai trukusio proceso metu. Atitinkamai byloje kilo ginčas dėl ieškovo T. P. nuostolių, patirtų civilinėje byloje Nr. e2-2508-864/2019, bei dėl neturtinės žalos, patirtos nagrinėjant minėtą bylą, atlyginimo.

Dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo

Prašydamas priteisti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ieškovas ieškinyje nurodė, jog vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsniu, reglamentuojančiu deliktinę atsakomybę. Tokią savo poziciją ieškovas palaikė pasiruošimo ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau nagrinėjamu atveju šalis siejo sutartiniai pirkimo – pardavimo santykiai, civilinėje byloje Nr. e2-2508-864/2019 buvo sprendžiamas ginčas dėl minėto sandorio objekto – ūkinio pastato paskirties ir ryšio su pagrindiniu daiktu - butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, bei jo likimo sudarius buto privatizavimo sutartį; ieškovas atsakovės neteisėtais veiksmais įvardija daikto, kuris atsakovei nepriklauso nuosavybės teise, pardavimą, t. y. sudarydama pirkimo – pardavimo sandorį, atsakovė elgėsi neteisėtai, nes neturėjo teisės sudaryti tokį sutartį. Kadangi šalių ginčas yra kilęs iš jų sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti taikytinos sutartinės civilinės atsakomybės nuostatos.

CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuota, jog ginčo ūkinis pastatas faktiškai buvo parduotas du kartus skirtingiems pirkėjams (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1021-407/2019 28 punktas), ir todėl sutiktina su ieškovo pozicija, kad 2014 m. gruodžio 29 d. UAB „Start Vilnius“ nebuvo teisėta šio pastato savininkė. Tačiau pažymėtina, jog tas pats daiktas ne tik dukart buvo perleistas skirtingiems pirkėjams (Mitrofanovai ir ieškovui T. P.), bet ir nuosavybės teisių perleidėjai – pardavėjai buvo skirtingi. Šiuo atveju 2014 m. gruodžio 29 d. ginčo ūkinis pastatas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip savarankiškai funkcionuojantis nekilnojamojo turto objektas, atsakovei priklausantis nuosavybės teise; nuosavybės teisėms perleisti buvo vadovaujamasi tuo metu galiojančia tvarka – buvo paskelbtas viešas konkursas; nuosavybės perleidimo sandoris patvirtintas notarine tvarka. Pažymėtina, jog ginčo ūkinis pastatas, kaip tuo pačiu adresu esančio buto priklausinis, buvo pripažintas tik 2020 m. balandžio 8 d. (kasacinio teismo galutinio sprendimo byloje priėmimo data) ir, kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1021-407/2019 (38 punktas), ūkinio pastato neįtraukimas į pagrindinio daikto – buto privatizavimo sutartį įvyko dėl abiejų privatizavimo sandorio šalių kaltės, tačiau nei ieškovo T. P., nei UAB „Start Vilnius“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė, neteisėtų veiksmų sudarant 2014 m. gruodžio 29 d. ginčo ūkinio pastato pirkimo – pardavimo sandorį teismai minėtoje civilinėje byloje nekonstatavo, o patį sandorį pripažino negaliojančiu tik kaip išvestinį reikalavimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovas nepagrįstai teigia, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje e2-2508-864/2019 yra nustatyti prejudiciniai faktai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų; 2014 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu ginčo ūkinis pastatas priklausė UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise, o nuosavybę pagrindžiantys dokumentai buvo galiojantys, todėl vertinti, jog sudarydama minėtą sandorį atsakovė veikė neteisėtai, nėra jokio teisinio pagrindo.

Prašydamas priteisti neturtinę žalą, ieškovas nurodė, jog ją iš esmės lėmė ieškovo kitoje civilinėje byloje – A. I. netinkamas elgesys – įžeidinėjimai teismo proceso metu bei stresas dėl ilgai užsitęsusio teismo proceso. Nagrinėjamu atveju byloje atsakovu patraukta UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kurios neteisėto elgesio teismo proceso metu ieškovas neįrodinėjo. Nei A. I. nei Lietuvos valstybė, į bylą neįtraukta, nors pasirengimo bylos nagrinėjimui metu ieškovui buvo siūloma pakeisti byloje atsakovą arba įtraukti į bylą kitus asmenis, susijusius su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje e2-2508-864/2019 išnagrinėtu ginču, todėl teismas nepasisako dėl į bylą neįtrauktų asmenų elgesio ir nevertina kitos civilinės bylos nagrinėjimo trukmės.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadą visetą, konstatuotina, jog nenustatyta būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nes nenustatyta jos neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės reikalavimai tiek dalyje dėl turtinės tiek neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti.

Dėl kitoje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl paprastai tokiais atvejais ieškinys atmetamas, nepasisakant dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju teismas, nors ir konstatavo, jog ieškinio reikalavimai pilna apimtimi yra nepagrįsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, atskirai pasisako dėl byloje pareikšto reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes atsakovė pareiškė prašymą dėl bylos nutraukimo dalyje dėl kitoje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat pareiškė prašymą dėl ieškinio senaties taikymo.

Kaip jau minėta, ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 6 524,21 Eur turtinės žalos priteisimo. Šią žalą sudaro:

· 1 080 Eur advokatės Irinos Beleškienės atstovavimo išlaidos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje e2-2508-864/2019;

· 2 600 Eur išlaidos už teisininko G. G. suteiktas teisines paslaugas;

· 131 Eur Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2508-864/2019 sumokėtas žyminis mokestis;

· 2 713,20 Eur Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1021-407/2019 iš ieškovo ir jo sutuoktinės S. P. priteistos bylinėjimosi išlaidos A. I. naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalys teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Pagal CPK 270 straipsnio 5 dalį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspęsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Kai procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to šalys nekėlė, jog ieškovo išlaidas už G. G. jam suteiktas teisines paslaugas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai iki Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2508-864/2019 išnagrinėjimo iš esmės į bylą nebuvo pateiktos, todėl teismai dėl jų nepasisakė. Turėdamas tokią galimybę, tačiau nepateikęs bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, ieškovas prarado teisę į minėtų bylų atlyginimą, todėl jo reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo yra visiškai nepagrįstas.

Be to pažymėtina, jog ne bet kokios teisinės pagalbos išlaidos gali būti atlyginamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų teisinės pagalbos civiliniame procese išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai šios išlaidos susijusios su advokato arba advokato padėjėjo pagalba. Kitokios patirtos teisinės pagalbos išlaidos, tame tarpe ir išlaidos teisines paslaugas teikiantiems asmenims, kurie nėra advokatai ar advokato padėjėjai, civiliniame procese negali būti priteistos. Šios išlaidos negali būti priteistos ir pagal CKP 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, nes teisinės pagalbos išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Vadovaujantis tokiu kasacinio teismo išaiškinimu, išlaidos už teisininko G. G. teisines paslaugas negalėtų būti priteistos net ir tuo atveju, jei būtų pateiktos laiku, o sprendimas priimtas ieškovo naudai.

Dėl ieškovo patirtų 1 080 Eur advokatės Irinos Beleškienės atstovavimo išlaidų bei iš ieškovo ir jo sutuoktinės priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pažymėtina, jog net ir nustačius sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, šios išlaidos negalėtų būti ieškovui priteistos nagrinėjamoje byloje kaip dėl kitos bylos nagrinėjimo patirta žala. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima, šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, priėmęs galutinį sprendimą Vilniaus apygardos teismo civilinėje Nr. e2-2508-864/2019, 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020 pasisakė dėl byloje dalyvaujančių asmenų pareikšto prašymo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir paskirstė šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirstytos bylinėjimosi išlaidos negali būti perskiriamos iš naujo kitoje civilinėje byloje, tuo labiau, jog pačios bylinėjimosi išlaidos negali būti naujai pareikšto ieškinio dalyku. Remiantis paminėta kasacinio teismo praktika byla dalyje dėl 6 524,21 Eur turtinės žalos priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Nutraukus bylą dalyje dėl 6 524,21 Eur turtinės žalos priteisimo, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl ieškinio senaties taikymo, tačiau sutiktina su atsakovės pozicija, jog dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 450 Eur išlaidų už G. G. suteiktas teisines paslaugas (2017 m. gruodžio 13 d. sąskaita Serija TOP/GG Nr. 1712, 2017 m. sausio 25 d. sąskaita Serija TOP/GG Nr. 1701, 2016 m. birželio 13 d. sąskaita Serija TOP/GG Nr. 1606, 2016 m. vasario 29 d. sąskaita Serija TOP/GG Nr. 1602, 2015 m. liepos 14 d. sąskaita Serija TOP/GG Nr. 1507) buvo patirtos daugiau nei prieš tris metus iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 4 d.), todėl net ir nustačius visas įstatymu nustatytas sąlygas šioms išlaidoms priteisti, šioje dalyje reikalavimai negalėtų būti tenkinami dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 1 016,40 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžių metu.

Vertindamas šalių atstovų išlaidas teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas visas minėtas atsakovės advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų .

Tretieji asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju byloje patirta 10,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

bylą dalyje dėl 6 524,21 Eur turtinės žalos priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, juridinio asmens kodas 120750163, 1 016,40 Eur (vieną tūkstantį šešiolika eurų ir 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,62 Eur (dešimt eurų ir 62 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok