Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2024 m. liepos 27 d., apie 17 val., savo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia ne mažiau kaip vieną kartą trenkė stikliniu buteliu D. V. į galvą, taip padarydamas pastarajai galvos sumušimą, pasireiškusį dviem muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje; pakauškaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamatą; galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu bei sumušimo židiniais galvos smegenyse ir smegenėlėse, ir tokiu būdu dėl kaukolės pamato kaulų lūžio padarė nukentėjusiajai D. V. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. V. kaltę dėl D. V. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai ir parodė, kad datos nebepamena, bet galėjo būti 2024 m. liepos 27 d., garaže vartojo alkoholį. Pasibaigus degtinei, nukentėjusioji trenkė jam buteliu į galvą. Tada jis paėmė tą patį butelį ir trenkė D. V. į galvą. Trenkė atgal automatiškai, nes nukentėjusioji jam trenkė. Tik po to suprato ką padarė. Pamatęs, kad D. V. kraujuoja, išsigando ir pats iškvietė nukentėjusiajai greitąją medicinos pagalbą. Iki tol santykiai su D. V. buvo geri. Jam nuo D. V. smūgio tik sužaibavo akyse ir guziukas iškilo. Dabar santykiai su nukentėjusiąja geri, abu vienas kito atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, jokių pretenzijų neturi. Labai gailisi nusikaltęs, būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Nuo to karto alkoholio nebevartoja. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, padarė pirmą 20 Eur įmoką. Greit pradės dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. V. teisme duotų parodymų jo kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis M. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad D. V. yra jo sugyventinės J. V. motina. Gėrė degtinę jo gyvenamojo namo kieme esančiame garaže. Gėrė jis, D. V., P. V. J. gėrė kažką kita. Begeriant D. V. paėmė nuo stalo tuščią degtinės butelį ir atsistojusi trenkė vieną kartą jam sėdinčiam per galvą. Jam akyse pasirodė žvaigždutės, kraujas iš galvos nebėgo, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. D. butelį padėjus ant stalo, jis atsistojo, pasiėmė tą patį degtinės butelį į kairę ranką ir juo trenkė sėdinčiai D. V. per galvą. Po suduoto smūgio D. pradėjo bėgti iš galvos kraujas. Jis paskambino 112 numeriu ir apie įvykį pranešė policijai. Pripažįsta, kad 2024 m. liepos 27 d., apie 17 val., garaže įvykusio konflikto metu tyčia degtinės buteliu sudavė sugyventinės motinai D. V. į galvos sritį – pakaušį. Atsiprašė D. už sukeltą skausmą ir padarytus sužalojimus. Dėl to ką padarė, labai gailisi (2 t., b. l. 51–53, 62).

Nukentėjusioji D. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. V. yra jos dukros J. V. sugyventinis. 2024 m., liepos mėnesio pabaigoje, dienos įvardinti negali, šeštadienį, po pietų, į jų namus atvažiavo dukra su M. V. ir pakvietė važiuoti pas juos pasibūti. Ji su vyru nuvyko pas J. ir M., gyvenančius (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Su M. visada gerai sutarė, nėra buvę jokių konfliktų. M. visada pagarbiai kalbėdavo, vadindavo ją mama. Būdami pas M., vartojo alkoholį, gėrė degtinę kieme esančiame garaže. Visų aplinkybių gerai nepamena, nes buvo išgėrusi. Pamena, kad ji paėmė nuo stalo tuščią 0,7 l talpos stiklinį degtinės butelį ir jį metė į M. V. Galėjo mesdama pataikyti į M., tačiau tikrai jo nesužeidė. Ji degtinės butelį metė sėdėdama. Matė, kad M. akys persivertė, paliko tarsi baltos. Ar M. ką sakė, nepamena. Tada M. paėmė jos mestą butelį ir juo du ar tris kartus trenkė jai sėdinčiai į galvos kairės pusės plaukuotąją dalį. Po smūgių jai pradėjo bėgti kraujas. M. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, padėjo jai įlipti į greitosios automobilį. Ji M. civilinio ieškinio nereiškia, apie M. nieko blogo pasakyti negali. Mano, kad viskas įvyko dėl per didelio alkoholio kiekio (1 t., b. l. 35–37).

Liudytoja J. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai paaiškinta apie tai, jog gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus apie savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. M. V. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 4 metus. 2024 m. liepos 27 d. ji su M. parsivežė pas save į namus jos mamą D. V. ir tėvuką P. V., kieme esančiame garaže vartojo alkoholį. Ji buvo „pagiriota“, todėl daugiau laiko praleido kambaryje. Pamena, kad į vakaro pusę išgirdo žodinį konfliktą. Iš balsų suprato, kad konfliktuoja mama ir M. Nuėjusi pažiūrėti kas vyksta, matė kaip mama tuščiu stikliniu degtinės buteliu vieną kartą sudavė priešais sėdinčiam M. į galvą. Dėl ko pastarieji susipyko, negali pasakyti. Mama, sudavusi tuščiu buteliu M. į galvos sritį, butelį padėjo ant stalo. Tada M. atsistojo, paėmė butelį nuo stalo ir juo tris kartus sudavė jos mamai į galvos sritį. Po to, M. butelį padėjo ant stalo. Po gautų smūgių mama buvo sąmoninga, tik labai pradėjo bėgti kraujas iš galvos kairio šono. Ji dėjo mamai šaltą kompresą, nes taip liepė daryti greitosios darbuotojai. Kai mama sudavė M. ir M. sudavė jos mamai, jos tėvukas garaže miegojo. M., pamatęs, kad jos mamai bėga iš galvos kraujas, pats paskambino 112 ir iškvietė greitąją. M. jai sakė, kad po gauto smūgio buteliu į galvą buvo apsvaigęs. Tai pirmas atvejis, kai M. smurtavo prieš jos mamą. M. su jos mama gerai sutaria, nekonfliktuoja. Mano, kad viskas įvyko dėl alkoholio. Dėl ko mama sudavė M., negali pasakyti (1 t., b. l. 51–53).

2024-07-27 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK pareigūnės A. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad D. V. nustatytas 1,77 prom. girtumas, o M. V. – 2,93 prom. girtumas. D. V. paaiškino, kad su M. V. gerdama alkoholį pastarojo garaže, sukonfliktavo, pavadino M. „gaidžiu“ ir tuščiu degtinės buteliu trenkė vieną kartą M. į galvą. Tada M. V. paėmė tą patį butelį ir taip pat vieną kartą trenkė D. V. į galvą ir taip praskėlė pastarajai pakaušį. Moters pakaušyje matoma kraujuojanti žaizda. M. V. paaiškino, kad garaže su D. V. vartojo alkoholį. Pasibaigus alkoholiui, D. V. paėmė tuščią degtinės butelį ir vieną kartą trenkė jam į galvą, taip sukeldama fizinį skausmą (1 t., b. l. 8–11).

2024-07-27 įvykio vietos apžiūros protokole aprašytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas ir jame esantis garažas, kuriame kaltinamasis padarė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 22–29).

2024-07-27 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad D. V. galvos kairėje pusėje matoma kraujuojanti žaizda (1 t., b. l. 59–62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 973/2024(05) nurodyta, kad D. V. mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku ar bukabriauniu daiktu/paviršiumi į pakaušio sritį padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs dviem muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje; pakauškaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamatą; galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu bei sumušimo židiniais galvos smegenyse ir smegenėlėse, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 91–92).

2024-10-17 – 2024-10-22 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų turinys (1 t., b. l. 148–155).

2024-08-27 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas M. V. telefoninio pranešimo apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui turinys (1 t., b. l. 163–165).

2025-01-14 daiktų apžiūros protokole aprašytas tuščias „Stumbro“ degtinės butelis, kuriuo kaltinamasis smogė į galvos sritį nukentėjusiajai ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 167–175).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo M. V. kaltė dėl D. V. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo įrodyta visiškai. Kaltinamasis pripažino, kad supykęs dėl D. V. elgesio, kai ši jam trenkė tuščiu degtinės buteliu į galvą, tuo pačiu tuščiu degtinės buteliu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė nukentėjusiajai D. V. į galvos sritį. Nukentėjusioji D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai į galvą tuščiu degtinės buteliu sudavė būtent M. V. Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nukentėjusioji pirma tuščiu degtinės buteliu sudavė kaltinamajam į galvos sritį, po to, kaltinamasis tuo pačiu tuščiu degtinės buteliu sudavė nukentėjusiajai į galvą. Šie parodymai patvirtinami kitais byloje surinktais įrodymais – įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvada. Taigi abejonių dėl kaltinamojo M. V. kaltės sužalojant nukentėjusiąją D. V. nekyla.

Kaltinamasis M. V., tyčia suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį tuščiu stikliniu degtinės buteliu į galvą, sužalojo nukentėjusiąją D. V., padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymius. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Nusikaltimas padaromas netiesiogine tyčia, kai jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju M. V. suvokė, kad suduodamas stikliniu buteliu D. V. į galvos sritį, gali sunkiai sutrikdyti pastarosios sveikatą ir, nors tikėtina nenorėjo tokių padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Kaltinamasis nurodė, kad taip pasielgė supykęs dėl to, jog D. V. sudavė jam smūgį į galvą degtinės buteliu. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamajam, suduodant smūgį D. V. į galvos sritį, nebuvo būtinosios ginties sąlygų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. V. sudavė D. V. smūgį tuščiu stikliniu degtinės buteliu į galvos sritį, kai pastaroji jau buvo padėjusi butelį ir atsisėdusi. Darytina išvada, kad tuo metu M. V. nebegrėsė joks realus ir akivaizdus pavojus, o M. V. smūgis buteliu D. V. į galvos sritį neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Galutinį sprendimą dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį.???

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020). Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta nukentėjusiosios D. V. rizikingą elgesį kaltinamojo atžvilgiu, nes būtent tai, kad D. V. pirma tuščiu degtinės buteliu sudavė M. V. smūgį į galvą, iššaukė M. V. atsakomąją reakciją į D. V. smurtinius veiksmus. M. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina ir tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, pats iškvietė nukentėjusiajai greitąją medicinos pagalbą. M. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad inkriminuojamą nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių tyčinių nusikaltimų (BK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – M. V. neteistas (2 t., b. l. 4–6), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 9–13), nedirba (2 t., b. l. 15–16), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 24).

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymo leidėjo yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas sutinka su prokurorės baigiamosiose kalbose išsakyta pozicija, kad skiriant bausmę kaltinamajam M. V., tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina maksimalaus termino laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo kritišką savo elgesio vertinimą, norą pasitaisyti, turimus tvirtus socialinius ryšius, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 54, 61 straipsniai). Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino esantis kaltas, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas M. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. liepos 27 d. 18 val. 05 min. (2 t., b. l. 74–75) iki 2024 m. liepos 28 d. 10 val. 58 min. (2 t., b. l. 77–78).

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 6145,15 Eur sumai dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 97–100). Kaltinamasis pripažino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pilnai. M. V. nusikalstamais veiksmais sužalojo D. V., už kuriai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 6145,15 Eur. Žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais. Kaltinamasis jau yra atlyginęs 20 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai (2 t., b. l. 110, 111), todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo M. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 6125,15 Eur.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 66–68), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas – stiklinis „Stumbro“ degtinės butelis, saugomas PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 177), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Prokurorės 2025-01-14 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo M. V. nuosavybės teise turimam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 118–122), paliktinas galioti iki bus atlyginta šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo priteista žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviem) metams, taikant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant M. V. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis; įpareigojant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. V. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant M. V. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis; įpareigojant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), į paskirtą bausmę įskaityti M. V. laikino sulaikymo laiką (vieną dieną) ir laikyti, kad M. V. jau yra atlikęs 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, M. V. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. V., gim. (duomenys neskelbtini), 6125,15 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 15 centų) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai už D. V. gydymą (pinigai pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“, b. k. 73000).

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Jūratės Tamašauskienės 2025 m. sausio 14 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turimam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui - viralinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui - sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui - malkinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui - sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui - daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui - tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui - garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams - kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki bus atlyginta šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo priteista žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už D. V. gydymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, stiklinį „Stumbro“ degtinės butelį, saugomą PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje ((duomenys neskelbtini)), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.