- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2-1630-864/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00015-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- BUAB „Danėja“
- Atsakovas
- UAB „Euroleta“
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Danėja“, atstovaujamos nemokumo administratorės M. B., ieškinį atsakovei UAB „Euroleta“ dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pateiktu teismui ieškiniu ieškovė BUAB „Danėja“, atstovaujama nemokumo administratorės M. B., (toliau ir ieškovė) prašo teismo: 1) panaikinti 2018 m. kovo 16 d. BUAB „Danėja“ atliktą 42 497,70 Eur UAB „Euroleta“ (toliau ir atsakovė) skolos įskaitymą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 42 497,70 Eur; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 11 686,95 Eur palūkanų už praleistą terminą; 4) priteisti 6 proc. procesines palūkanas; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškina, kad nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. bankiniais pavedimais iš ieškovės sąskaitos periodiškai buvo pervedinėjamos pinigų sumas atsakovei, mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal sutartį“; viso ieškovė atsakovei yra išmokėjusi 245 636,70 Eur. Pažymi, kad jokia sutartis tarp ginčo šalių nemokumo administratorei pateikta nebuvo.
3. Nurodo, jog dalis šios pinigų sumos, t. y. 42 497,70 Eur buvo „sugražinta“ šalims įvykdžius piniginės prievolės įskaitymą, kuris atsispindi ieškovės buhalterinės apskaitos registre 2018 m. kovo 16 d. padarytu įrašu „Įmonių įsiskolinimo operacija 00001691, paskolos užskaitomas sąskaitų apmokėjimas“.
4. Pažymi, jog, savo ruožtu, nėra pagrįstų duomenų, kad atsakovė turėjo atitinkamą priešpriešinį reikalavimą ieškovei; tarp ieškovės dokumentų nemokumo administratorė nerado jokių tarp šių šalių sudarytų sutarčių, sandorių.
5. Atkreipia dėmesį, jog nors atsakovė 2017 m. spalio 16 d. yra išrašiusi ieškovei sąskaitą-faktūrą Nr. EUR 00001 už paslaugas 20 000 Eur sumai ir 2018 m. kovo 16 d. – sąskaitą-faktūrą Nr. EUR 00001 už paslaugas 22 497,70 Eur sumai, tačiau šios sąskaitos-faktūros neįrodo priešpriešinio reikalavimo buvimą. Paaiškina, jog nors pateiktose sąskaitose-faktūrose nurodoma, kad buvo atliktos (duomenys neskelbtini), tačiau nėra rasta jokių su šiomis paslaugomis susijusių dokumentų: užsakymų, analizių, atliktų darbų aktų, pažymų apie atliktų darbų vertę, ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teigimu, nėra jokių duomenų, kad sąskaitoje-faktūroje nurodytos paslaugos yra realiai suteiktos ir ieškovė turėjo pareigą už jas atitinkamai sumokėti. Paaiškina, kad bankroto byloje nustatyta, jog panašaus pobūdžio paslaugos ieškovei minimu laikotarpiu nebuvo reikalingos ir nėra jokių duomenų, kad jos buvo gautos, panaudotos ūkinėje veikloje, panaudotos pinigų uždirbimui. Pažymi, kad atsakovė objektyviai ir negalėjo suteikti ieškovei tokio pobūdžio ir tokios apimties paslaugų, nes ji eilę metų neturi darbuotojų, neteikia privalomos finansinės atskaitomybės, o jos ūkinė veikla -„vertimo raštu ir žodžiu veikla“, visiškai nesiderina su sąskaitoje nurodytomis projekto analizės ir valdymo paslaugomis.
6. Taigi, ieškovės nuomone, įskaitymo sandoriu buvo pažeistos kitų asmenų teisės bei viešasis interesas, kadangi ieškovė buvo nemoki ir turėjo kitų kreditorių su kuriais atsiskaitymo terminai buvo suėję dar 2016-2017 metais ir su kuriais neatsiskaityta iki šiol. Atsižvelgiant į tai, įskaitymo sandoris, anot ieškovės, yra niekinis kaip prieštaraujantis sąžiningai komercinei praktikai, gerai moralei pagal Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalį ir 1.81 straipsnio 1 dalį, dėl ko egzistuoja teisinis pagrindas įskaitymą panaikinti, priteisti ieškovės naudai 42 497,70 Eur sumą bei 11 686,95 Eur palūkanas.
7. Atsakovei ieškinio kopija su priedais įteikta 2020 m. sausio 29 d. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).
8. Trečiasis asmuo atsiliepimo byloje nepateikė (procesiniai dokumentai jam įteikti 2020 m. sausio 25 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
9. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija įskaitymo sandorį Civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašydama teismo priteisti ieškovės naudai 42 497,70 Eur sumą bei 11 686,95 Eur kompensuojamųjų palūkanų.
11. Civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal Civilinio kodekso 1.81 straipsnį sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis Civilinio kodekso 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
13. Pagal bylos medžiagą nustatyta, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. atsakovei buvo išmokėjusi 245 636,70 Eur sumą. Remiantis ieškovės buhalterinės apskaitos registre 2018 m. kovo 16 d. padarytu įrašu „Įmonių įsiskolinimo operacija 00001691, paskolos užskaitomas sąskaitų apmokėjimas“, dalis sumos - 42 497,70 Eur buvo šalių įskaityti.
14. Savo ruožtu, ieškovės byloje pateikti įrodymai bei paaiškinimai patvirtina, jog šios ginčo sumos įskaitymo momentu atsakovė negalėjo turėti jokios reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu, kadangi realiai jokios paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos, nors ir buvo išrašytos atsakovės 42 497,70 Eur sumai 2017 m. spalio 16 d. sąskaita-faktūra Nr. EUR 00001 už paslaugas ir 2018 m. kovo 16 d. sąskaita-faktūra Nr. EUR 00001 už paslaugas.
15. Ieškovės teigimu, UAB „Danėja“ šiose sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos nebuvo reikalingos ir nėra jokių duomenų, kad jos buvo gautos, panaudotos ūkinėje veikloje, panaudotos pinigų uždirbimui. Be to, anot ieškovės, atsakovė objektyviai ir negalėjo suteikti ieškovei tokio pobūdžio ir tokios apimties paslaugų, nes ji eilę metų neturi darbuotojų, neteikia privalomos finansinės atskaitomybės, o jos ūkinė veikla visiškai nesiderina su sąskaitoje-faktūroje nurodytomis projekto analizės ir valdymo paslaugomis.
16. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog 2017 m. spalio 16 d. sąskaita-faktūra Nr. EUR 00001 ir 2018 m. kovo 16 d. sąskaita-faktūra Nr. EUR 00001 buvo išrašytos iš esmės už realiai nesuteiktas jokias paslaugas ieškovei, tokiu būdu abiem šalims elgiantis nesąžiningai, siekiant eliminuoti vieno iš įmonės kreditoriaus dalį įsiskolinimo bei tokiu būdu sumažinti ieškovės turimo turto masę. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi iškeldamas UAB „Danėja“ bankroto bylą nustatė, kad jau 2016 metais pradelsti įmonės įsiskolinimai kreditoriams sudarė daugiau nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi, akivaizdu, jog ginčijamas įskaitymas atliktas įmonei jau esant nemokios būsenos.
17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, sutiktina su ieškovės pozicija, jog įskaitymo atlikimo momentu realiai atsakovė neturėjo jokios reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu, o pats įskaitymas, kuriuo buvo siekiama įskaityti iš esmės neegzistuojančią reikalavimo teisę įmonei jau esant nemokiai, prieštarauja viešajai tvarkai bei gerajai moralei, dėl ko egzistuoja teisinis pagrindas įskaitymą pripažinti negaliojančiu Civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu ir priteisti iš atsakovės pastarosios neteisėtai gautą sumą - 42 497,70 Eur - ieškovės naudai.
18. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 11 686,95 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė 42 497,70 Eur suma naudotis negalėjo, todėl už laiku negrąžintas pinigines sumas jai iš atsakovės priteistina 11 686,95 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis).
19. Ieškovei iš atsakovės priteistinos ir 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
20. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, iš atsakovės priteistinas ir 1 038 Eur žyminis mokestis valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 285 - 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei BUAB „Danėja“, j. a. k. 302906972, iš atsakovės UAB „Euroleta“, j. a. k. 303201029, 42 497,70 Eur skolą, 11 686,95 Eur palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (54 184,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės UAB „Euroleta“, j. a. k. 303201029, valstybės naudai 1 038 Eur žyminio mokesčio.
Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.