Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2009-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-309-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-10-06
Bylos Nr.
1A-286-309-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Virginija Žindulienė, Vaclovas Iždonas
Advokatai
Valdas Kairys
Kategorijos

Pranešėjas Zigmas Kavaliauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-309/2009

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.20.5., 2.4.7.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Virginijos Žindulienės, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Virginijui Kulikauskui,gynėjui advokatui Valdui Kairiui,asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla r. F.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Virginijaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-06-12 nuosprendžio, kuriuo:

R. F. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

R. F. perduotas pagal laidavimą J. F. be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 71 str., R. F. skirta 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta ir jo gynėjo, prašiusių prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. F. 2008 metų balandžio 9 dieną, nuo 10.30 val. iki 11.25 val. ir 2008 metų liepos 22 dieną nuo 9.15 val. iki 9.25 val., LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos patalpose, Vilniaus g. 140, Šiauliuose, apklausiamas liudytoju, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-005-08, davė melagingus parodymus, t. y. parodė, kad apie 2007 metų gruodžio mėnesį įvykusią automobilio Toyota Camry, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), autoavariją jis sužinojo iš A. P. ir kad automobilį vairavo A. P., nors iš surinktos medžiagos matyti, kad apie autoįvykį bei jo aplinkybes 2007-12-15 9.28 val. jam telefonu pranešė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. P., vairavęs šį automobilį autoįvykio metu, bei paprašė jo apžiūrėti apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini) namo kieme Šiauliuose, po ko 2007-12-17 11.30 val. jis V. P. perskambino ir informavo apie apžiūrėtą automobilį ir numatomą remonto kainą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras V. Kulikauskas prašo:

panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendį, kuriuo R. F. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 40 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta ir priimti naują nuosprendį:

Pripažinti R. F. kaltu pagal LR BK 235 str. 1 d., ir skirti jam bausmę - 40 MGL ( 5200 lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino R. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimą apie įtarimą, R. F. padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino ir duoti parodymus atsisakė, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. F. parodė, kad apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje, parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau teismui jis parodė, kad „<...> iš bylos medžiagos matyti, kad aš iš A. P. sužinojau apie automobilį. Tuo metu atrodė, kad iš A. P. Prie dokumentų buvo padėti A. P. dokumentai ir man atrodė, kad tai jis apgadino automobilį. Aš manau, kad A. P. vairavo automobilį Toyota ir yra dokumentai <...>". Netgi į teismo klausimą - kas konkrečiai pasakė, kas vairavo automobilį Toyota, R. F. atsakė „<...> kai susipažinau su bylos medžiaga sužinojau, kad V. P. vairavo. Apie eismo įvykį šiuo metu sužinojau iš V. P. Duodamas parodymus, kad suforminti dokumentai dėl automobilio apgadinimo buvo ant A. P. ir man taip atrodė. O, kad vairavo kitas asmuo sužinojau susipažinęs su bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu taip išeina, kad aš melavau <...>". Teisiamojo posėdžio metu R. F. taip pat parodė, kad „<...> Susipažinęs su bylos medžiaga supratau, kad daviau melagingus parodymus. <...>", nors tuoj po to, prieštaraudamas pats sau nurodė, kad „<...> Melavau, kad A. P. pasakojo man apie avariją. Apie eismo įvykio aplinkybes sužinojau iš V. P. 2007-12-15 pokalbio metu <...>".

Prokuroras remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktika nurodo, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Taigi teigia, kad tokių R. F. parodymų, kuomet net teisiamojo posėdžio metu jis neigė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos - melagingų parodymų davimo sudėties subjektyvinę pusę savo tiesioginės tyčios buvimą, negalima laikyti visišku prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. R. F. teiginys, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką laikytinas formaliu, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Pasak prokuroro, akivaizdu, kad tokio pobūdžio nusikaltimas padaromas asmeniui veikiant tik tiesiogine tyčia, suvokiant, kad jis apklausiamas liudytoju ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duoda melagingus parodymus, sąmoningai klaidindamas ikiteisminį tyrimą ar teismą. Teigia, jog šiuo konkrečiu atveju R. F. neigia, kad apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jis tyčia davė melagingus parodymus, nurodo, kad suprato, jog melavo tik susipažinęs su bylos medžiaga - tai yra, jis iš principo neigia, kad sąmoningai davė melagingus parodymus, tokiu būdu neigia ir patį kaltinimą aplamai. Taigi, prokuroras daro išvadą, kad šioje byloje, kaltinamojo R. F. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuomet jis nurodo, kad apie tai, jog jis davė melagingus parodymus, suprato tik susipažinęs su jo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga, o apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu jis manė, kad duoda teisingus parodymus, negali būti laikomi jo visišku prisipažinimu dėl pareikšto kaltinimo, ir tuo labiau laikomi nuoširdžiais, išreikštais jo gailėjimusi, o tai, kad apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu jis sąmoningai ir tyčia davė melagingus ir tyrimą klaidinančius parodymus, patvirtina byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Teismo posėdžio metu, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta ir jo gynėjas, prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pilnai išnagrinėjo bylą. R. F. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., įrodyta teismo nustatytais įrodymais.

Tačiau kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p, t. y. R. F. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą nusikalstamos veikos padaryme ir nuoširdų gailėjimąsi, kadangi kaltinamasis iš esmės pripažino kaltinime išdėstytas aplinkybes, dėl ko nepagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 40 str. (nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad taiko Lietuvos Respublikos BK 40 str.).

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis – tai kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis 2K-57/2008 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.6.2; 2.1.12.2.2.(S)).

Teismų praktikoje laikoma, kad prisipažinimas laikomas savanorišku, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti kiek jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutartis 2K-91/2009 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.6.2., 1.2.29.1 (S) ).

Ikiteisminio tyrimo metu R. F. padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino ir duoti parodymus atsisakė, 2008-12-23 R. F. atsisakė duoti balso pavyzdžius lyginamajam tyrimui (t. 1, b. l. 173-174) ; liudytojo apklausa 2008-04-09 (t. 2, b. l. 1-2, 4); įtariamuoju (t. 2, b. l. 8) atsisako duoti parodymus; atsisako dalyvauti akistatoje (t. 2, b. l. 10-11); rašte Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui V. Kulikauskui neigia nusikalstamos veikos padarymą (t. 2, b. l. 36-37);

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. F. parodė, kad apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje, parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau teismui jis parodė, kad „<...> iš bylos medžiagos matyti, kad aš iš A. P. sužinojau apie automobilį. Tuo metu atrodė, kad iš A. P. Prie dokumentų buvo padėti A. P. dokumentai ir man atrodė, kad tai jis apgadino automobilį. Aš manau, kad A. P. vairavo automobilį Toyota ir yra dokumentai <...>". Netgi į teismo klausimą - kas konkrečiai pasakė, kas vairavo automobilį Toyota, R. F. atsakė „<...> kai susipažinau su bylos medžiaga sužinojau, kad V. P. vairavo. Apie eismo įvykį šiuo metu sužinojau iš V. P. Duodamas parodymus, kad suforminti dokumentai dėl automobilio apgadinimo buvo ant A. P. ir man taip atrodė. O, kad vairavo kitas asmuo sužinojau susipažinęs su bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu taip išeina, kad aš melavau <...>". Teisiamojo posėdžio metu R. F. taip pat parodė, kad „<...> Susipažinęs su bylos medžiaga supratau, kad daviau melagingus parodymus. <...>", nors tuoj po to, prieštaraudamas pats sau nurodė, kad „<...> Melavau, kad A. P. pasakojo man apie avariją. Apie eismo įvykio aplinkybes sužinojau iš V. P. 2007-12-15 pokalbio metu <...>( t. 2, b. l. 77-79)".

Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką atskleidė teisėsaugos institucijos. Nusikalstamos veikos požymiai buvo akivaizdūs. Šioje situacijoje R. F. parodymai teisiamajame posėdyje, tame tarpe neneigimas fakto, kad davė melagingus parodymus, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, neprisidėjo prie greito bylos ištyrimo ir teisingo nuosprendžio priėmimo. Priešingai R. F. visaip trukdė grietam bylos išnagrinėjimu – parodymų nedavimas, atsisakymas dalyvauti akistatoje, atsisakymas duoti balso pavyzdžius lyginamajam tyrimui. Dalinį kaltės pripažinimą, jis prisipažino verčiamas objektyvių bylos aplinkybių, o ne savo noru. Visiškas kaltės neigimas šioje situacijoje būtų tiesiog beprasmiškas. Todėl, šiuo atveju norint asmens parodymus vertinti pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, R. F. turėjo teisėsaugos institucijoms ne tik pripažinti neginčijamai nustatytas aplinkybes, t. y. liudytojo melagingų parodymų davimo faktą, bet ir nurodyti asmenis, kurių verčiamas ar prašomas tai darė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, be pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino R. F. dalinį prisipažinimą.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, naikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, - „Nutraukti baudžiamąją bylą pagal laidavimą, tuo atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. R. F. perduoti pagal laidavimą J. F. be užstato (1) vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str., 71 str. skirti R. F. 5 MGL (šešis šimtus penkiasdešimt litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokėti per (6) šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.“

R. F. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas nesunkus, padarytas tyčia, siekiant suklaidinti teisėsaugos institucijas apie kitų padarytas nusikalstamas veikas, padaryta baigtas nusikaltimas; kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 66), išlaiko nepilnamečius vaikus (t. 2., b. l. 70-71), nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių.

Kolegija laiko, kad nenustatyta R. F. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į paminėtą, R. F. skirtina bauda, jos dydį nustatant žemiau sankcijoje numatyto vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 3 p., 332 str.,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendį, kuriuo R. F., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir byla nutraukta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., ir jam paskirti – 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. F., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str., 71 str. skirta 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Virginija ŽindulienėVaclovas Iždonas