- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- e2-1979-196/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00526-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Taja“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2160-259/2015 pagal pareiškėjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Taja“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą Valstybinio socialinio draudimo fondui finansinių įsipareigojimų nevykdančiam atsakovui UAB „Taja“. Pareiškime nurodoma, kad atsakovo skola biudžetui pareiškimo pateikimo dieną sudarė 13422,47 Eur, iš jų 13171,31 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 190,33 Eur delspinigių ir 60,83 Eur palūkanų.
Pareiškėjas UAB „Realm Juridical“ taip pat prašė iškelti bankroto bylą UAB „Taja“ dėl nemokumo. Nurodė, kad yra atsakovo kreditorius, kurio bendra finansinio reikalavimo suma sudaro 4520,60 Eur (3 185,82 Eur skola, 109,51 Eur palūkanos pagal sutartį, 370,04 Eur palūkanos pagal įstatymą, 143,65 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 711,58 Eur (6 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 20 d.) iki 2015 m. liepos 15 d.)) įsiteisėjusio Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. preliminaraus sprendimo ir 2012 m. spalio 15 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-462-308/2012 pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Taja“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nurodė, kad neginčija fakto, jog atsakovas pareiškėjui VSDFV Alytaus skyriui skolingas 13 422,47 Eur sumą, tačiau mano, kad bankroto bylos iškėlimas įmonei, kuri turi pakankamai turto ir pajamų apmokėti visas skolas, yra netikslingas ir ekonomiškai nenaudingas. Nurodė, kad įmonės turtas sudaro 229 532 Eur, trumpalaikės skolos 37 651,76 Eur. Įmonė bankams ar valstybinėms institucijoms, išskyrus VSDFV, įsiskolinimų neturi. Įmonė taip pat neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, faktinė permoka sudaro 2057,63 Eur. Pagrindinis įmonės turtas yra prekė (sapropelis), kuri yra likvidi ir nuo rinkos pokyčių kaina nepriklauso. Atsakovas pažymėjo, kad 2013-2014 m., kai susidarė skolos VSDFV ir daliai rangovų, buvo vykdomos derybos su Nigerijos Federacinės Respublikos Vyriausybe. Artimiausiu metu atsakovas yra numatęs galutinai suderinti ir pasirašyti reikalingus dokumentus finansavimui ir dar šiais metais pateikti 20 000 m³ sapropelio. Tokiai eksporto apimčiai vykdyti atsakovas turi bankų grupės „BUID RISE CAPITAL GROUP“ įsipareigojimą finansuoti UAB „Taja“ planuojamas programas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą atsakovui UAB „Taja“.
Teismas nustatė, kad įmonės 2015 m. birželio 30 d. balanse įrašyto turto vertė sudaro 254 361 Eur (ilgalaikis turtas - 4579 Eur, trumpalaikis turtas – 249 782 Eur), o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 73 247 Eur. Iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo, teismui pateiktų ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai sudaro 38 489,59 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės laisvai disponuojamo turto vertė sudaro 254 361 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 38 489,59 Eur, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą. Be to, teismas akcentavo, kad įmonė vykdo veiklą, dalyvauja projekte dėl sapropelio išgavimo iš Lietuvoje esančių ežerų ir jų panaudojimo žemės ūkio ir farmacijos pramonėje. Į bylą pateikė įrodymus, kad vyksta derybos su vienos iš Vakarų Afrikos šalių– Nigerijos Federacinės Respublikos Vyriausybe.
Teismas, įvertinęs byloje turimus duomenis apie atsakovo įmonės įsipareigojimus kreditoriams, debitorių skolas UAB ,,Taja“, įmonės vykdomą veiklą – projektą ir jo apimtį, sprendė, kad nustatytas UAB ,,Taja“ pradelstų skolų ir turimo turto vertės santykis nelaikytinas atitinkančiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra duomenų, jog atsakovas būtų viešai paskelbęs arba kitaip pranešęs kreditoriams, kad yra nemokus ir negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas sprendė, kad nėra ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų bankroto bylai iškelti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą atsakovui UAB „Taja“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl atsakovo kreditorių sąrašo. Teismas vertino atsakovo pateikto 2015 m. birželio 30 d. balanso bei kreditorių sąrašo duomenis, todėl nusprendė, kad UAB „Taja“ neatitinka ĮBĮ nemokumo sąvokos. Tačiau, pareiškėjo nuomone, kreditorių sąrašas yra nepilnas, nes į kreditorių sąrašą neįtrauktos skolos darbuotojams, nors pats atsakovas 2014 m. vasario 21 d. rašte, adresuotame pareiškėjui, yra nurodęs, kad komandiruotpinigiai, kaip ir atlyginimai, dengiami iš darbuotojų asmeninių lėšų, neforminami ir balanse nėra matomi.
2. Dėl atsakovo trumpalaikio turto. Pareiškėjui kyla abejonių dėl atsakovo turimo turto realumo. Pagal 2015 m. birželio 30 d. balanso duomenis didžiąją dalį atsakovo turto sudaro trumpalaikis turtas. Nors teismas nurodė, kad dalį atsakovo trumpalaikio turto sudaro sapropelis, tačiau, pareiškėjo nuomone, byloje nėra duomenų, kad atsakovas šį turtą valdo nuosavybės teise. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovui nebuvo išduotas leidimas naudoti sapropelio išteklius. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovo nurodytą turtą įgijo kokių nors sandorių pagrindu. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad atsakovo kitas nurodomas trumpalaikis turtas - debitorinės skolos egzistavo jau 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovas nesiėmė veiksmų jas išsiieškoti.
3. Dėl atsakovo vykdomos veiklos. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, jog atsakovas vykdo veiklą. Pareiškėjo nuomone, byloje nėra duomenų, galinčių pagrįsti, kad atsakovas dalyvauja projekte dėl sapropelio išgavimo iš Lietuvoje esančių ežerų. Atsakovo susirašinėjimas su Nigerijos vyriausybe, pareiškėjo nuomone, nepagrindžia realiai vykdomos veiklos, nes susirašinėjimas vykdomas nuo 2012 m., o apie sudarytas sutartis ar pasirašytus ketinimo protokolus duomenų nėra.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Realm Juridical“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą atsakovui UAB „Taja“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su atskirojo skundo argumentais.
Atsakovas UAB ,,Taja“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Dėl kreditorių sąrašo. Pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius, 2011 m. ir 2014 m. atlikęs mokestinius patikrinimus, jokių žymesnių pažeidimų, išskyrus, įsiskolinimus nerado. Jų nerado ir kitos valstybinės institucijos (Valstybinė darbo birža, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos), 2015 m. atlikusios patikrinimus.
2. Dėl trumpalaikio turto. Atsakovas 10 000 m³ sapropelį gavo pagal 2008 m. sausio 28 d. sutartį, pagal kurią sapropelio kiekiai buvo išgauti valant Paežerėlio ežerą šalia Mikniškių k., Trakų r. ir buvo perduoti už atliktas paslaugas. Minėtiems darbams 2006 m. balandžio 11 d. Trakų rajono savivaldybė išdavė leidimą Nr. ASS-103. Be to, pagal šį projektą buvo išgauta 14 100 m³ sapropelio bei 5430 m³ durpių. Projektinė apimtis šiame objekte sudaro 330 000 m³ sapropelio, kurį galima išgauti užtikrinus finansavimą ir įforminus leidimo pratęsimą.
3. Dėl vykdomos veiklos. Atsakovas vykdo numatytą programą Nigerijoje. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti įrodymai. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu teikia 2014 m. gruodžio 16 d. Nigerijos federalinės vyriausybės raštą, kuriame išreiškiama padėka už vykdomą veiklą. Atsakovas tikisi į šią šalį eksportuoti sapropelį. Dėl didelio sapropelio kiekio išgavimo vedamos derybos su Tauragės r., Druskininkų m. savivaldybėmis. Nauji leidimai išgauti sapropelį bus reikalingi tik 2017 m.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju analizuojama, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Taja“.
Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą. Svarstant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, bet atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas ir teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui UAB „Taja“ bankroto bylą nustatęs, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, kad atsakovas, nors ir turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau vykdo veiklą. Apelianto atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad teismas padarė klaidingas išvadas dėl atsakovo finansinės padėties bei mokumo.
Nagrinėjamoje byloje teismas rėmėsi atsakovo pateiktu 2015 m. birželio 30 d. balansu ir nurodė, kad bendrovės turtas sudarė 254 361 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 73 247 Eur, iš kurių, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas pradelsti įsipareigojimai yra 38 489,59 Eur. Teismų praktikoje pripažįstama, jog viena iš sąlygų, turinčių teisinę reikšmę, sprendžiant dėl įmonės mokumo, – tai į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė. Šis įmonės finansinę būklę apibūdinantis rodiklis nustatomas, vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenys apie įmonės turto vertę gali būti reikšmingi tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl to, jog balanse nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1870/2014). Pagal 2015 m. birželio 30 d. balanso duomenis UAB „Taja“ turi turto iš viso už 254 361 Eur sumą, iš kurio trumpalaikio turto yra už 249 782 Eur sumą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktais įrodymais, nustatė, jog trumpalaikį atsakovo turtą sudaro žaliavos (atsargos) ir 29 486,22 Eur vertės debitoriniai įsiskolinimai. Apeliantas abejoja teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovas turi žaliavų bei teigia, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių minėtą aplinkybę.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jis turi 10 000 m³ žaliavos (sapropelio), kurį įgijo 2008 m. sausio 28 d. sutarties pagrindu. Sapropelis, anot atsakovo, buvo išgautas 2006 m. balandžio 11 d. išdavus Trakų rajono savivaldybei leidimą Nr. ASS-103. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo minėtas aplinkybes (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamoje byloje nėra minėtos sutarties ar leidimo kopijos. Pažymėtina, kad atsakovas teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokiam ūkio subjektui buvo išduotas atsakovo minimas leidimas, taip pat nenurodė, su kuo buvo sudaryta 2008 m. sausio 28 d. sutartis, kokios jos sąlygos, sandorio vertė. Nors atsakovas nurodė, kad sapropelis buvo įtrauktas dar į 2011 m. UAB „Taja“ balansą, tačiau iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovas viešajam registrui finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikęs tik už 2009 m., o vėlesnių duomenų viešajam registro tvarkytojui atsakovas nėra pateikęs. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodė, kad jam priklausantis sapropelis yra šalia Paežerėlio ežero, Trakų r., taip pat prie atskirojo skundo pridėjo ežero pievų nuotraukas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos nepagrindžia atsakovo teiginio, kad ten yra atsakovui nuosavybės teise priklausanti žaliava. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie atsakovo turimą trumpalaikį turtą – žaliavas, rėmėsi atsakovo pateiktu balansu ir atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išdėstytais argumentais. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju UAB „Taja” faktinio mokumo nustatymui svarbus realus atsakovo turimas turtas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusės į įstaigos balansą įrašyto turto vertės, neišsiaiškino, ar balanse nurodomas turtas yra realus, kokia šio turto reali vertė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neišsiaiškinus, ar balanse nurodytas atsakovo turtas yra realus, galėjo būti padarytos neteisingos išvados dėl atsakovo turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio.
Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, papildomai nepareikalavo jas pagrindžiančių įrodymų, tinkamai nenustatė atsakovo turto, įrašyto į balansą, realios vertės bei, apskritai, ar turtas egzistuoja, pradelstų įsipareigojimų dydžio, todėl atsakovo mokumo klausimą galėjo išspręsti neteisingai. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Taja“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.