- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-124-372/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- M. K.
- Pareiškėjas
- N. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės M. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-493-457/2021 (buv. civilinės bylos Nr. e2-13511-457/2020) pagal pareiškėjo N. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas N. M. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos – nepilnametės L. M. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu N. M..
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir atsakovė M. K. susilaukė dukros L. M.. Šalys santuokos nebuvo įregistravusios, pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka pripažino tėvystę ir vaiko gimimo liudijime yra įrašytas vaiko tėvu. Šalių nepilnametė dukra gyveno su atsakove. Pareiškėjas pažymėjo, jog gera valia teikė dukrai išlaikymą ir bendravo su dukra, kuri pas jį praleisdavo daug laiko. Oficialiai šalių nepilnametės dukros nuolatinės gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimai nėra išspręsti.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba jį informavo apie dukrai susidariusias nesaugias gyvenimo sąlygas atsakovės šeimoje, todėl nuo 2020 m. lapkričio 15 d. dukra yra pas jį. Atsakovei buvo siūloma dukros nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su pareiškėju, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimus išspręsti taikiai. Atsakovė sutiko, bet kai buvo paruoštas taikos sutarties projektas, taikos sutartį sudaryti atsisakė. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas teiks teismui ieškinį dėl dukros nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su juo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su motina tvarkos nustatymo.
4. Pareiškėjas pažymėjo, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pakeitimams, jis negali iš karto kreiptis į teismą su ieškiniu, nes privaloma mediacija, kurios procesas, atsižvelgiant ir į karantino apribojimus, neabejotinai užtruks, ir tik po mediacijos jis galės pateikti teismui ieškinį. Pareiškėjas akcentavo, kad nepilnamečio vaiko interesų apsauga turi būti užtikrinta, todėl jis teikia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos – nustatyti nepilnametės dukros laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu.
5. Pareiškėjas nurodė, kad dukra šiuo metu yra su juo ir nori su juo gyventi, bet atsakovė reikalauja vaiką grąžinti jai. Pareiškėjas nėra užtikrintas, kad atsakovė nesieks savavališkai pasiimti dukrą iš jo gyvenamosios vietos ar darželio, nuteikinėti dukrą prieš tėvą. Pareiškėjas nurodė, kad jo ir dukros emocinis ryšys yra labai stiprus, jis užtikrina dukrai saugias ir vaiko interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas pas savo mamą, kur yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Gyvenamajame name yra pakankamai vietos, saugi ir vaiko poreikius atitinkanti aplinka. Pareiškėjas dirba Latvijos įmonėje, gauna nuolatines pajamas, todėl nepilnametės dukros laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su juo geriausiai atitiks vaiko interesus. Pareiškėjas pažymėjo, jog užtikrins galimybę atsakovei palaikyti nuolatinį ryšį su dukra elektroninių ryšių priemonėmis ir bendrauti tiesiogiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymas tenkintas. Teismas nutarė iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko L. M. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu N. M.; nustatyti 10 (dešimties) dienų terminą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, per kurį pareiškėjas turi pareikšti ieškinį teismui; išaiškinti, kad jei jis per nustatytą terminą ieškinio teismui nepateiks, taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.
7. Teismas nurodė, kad paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, pareiškėjas nurodė priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikė įrodymus, patvirtinančius grėsmę vaiko interesams ir sumokėjo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo dukrai atsakovės šeimoje šiuo metu yra susidariusios nesaugios gyvenimo sąlygos, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, šių interesų apsaugos užtikrinimą, į tai, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, jog 2020 m. lapkričio 17 d. jis pateikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl privalomosios mediacijos vykdymo, todėl su ieškiniu, kol nebus atlikta privalomoji mediacija, jis iš karto kreiptis į teismą negali, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos yra tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovė (apeliantė) M. K. prašo panaikinti nutartį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismas nenurodė, ar Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė duomenis apie tai, kad galimi pažeidimai per metus laiko iki šio prašymo pateikimo teismui pasitvirtino, ar ne. Taip pat iš teismo nutarties neįmanoma nustatyti, ar atvejo vadyba jau yra pasibaigusi, ar dėl kokių nors pagrindų ji dar tebetęsiama. Teismas nutartį grindė ir aplinkybe, kad 2020-10-30 dienos nutarimu atsakovė yra patraukta administracinėn atsakomybėn dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams. Nutartyje nenurodyta, kuo tai pasireiškė ir kokias neigiamas pasekmes sukėlė ar galėjo sukelti dukteriai. Atsakovei taikyta poveikio priemonė yra įspėjimas, tai rodo, kad pažeidimas gali būti laikomas pakankamai formaliu ir nesukėlusiu neigiamų padarinių. Prieš metus buvusią nekonkrečią ir nepatvirtintą nesaugią situaciją teismas laikė „nesaugiomis gyvenimo sąlygomis“, todėl, deklaruodamas vaiko interesų apsaugos užtikrinimą, tenkino pareiškėjo prašymą. Yra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių instituto nuostatas, nepareikalavo pareiškėjo pateikti neginčijamos informacijos apie šiuo metu egzistuojančias nesaugias vaiko gyvenimo sąlygas, nepatikrino Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos objektyvumo, todėl laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nepagrįstai.
9.2. Teismas privalėjo ištirti, koks iš galimai 2019 metais egzistavusių vaiko teisių pažeidimų pasitvirtino, kokių priemonių buvo imtasi, jei tokie pažeidimai iš tikro buvo, kokia situacija susiklostė dėl buvusių galimų pažeidimų šiuo metu, t. y., ar jie buvo, ar liovėsi, ar jie yra tęstinio pobūdžio, ar tikrai sukėlė ir sukelia vaikui neigiamas pasekmes šiuo metu ir t.t. Tik tai atlikus, buvo galima manyti, jog pareiškėjas „tikėtinai pagrindė“ savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9.3. Pareiškėjui keliant reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo, negali būti tokių aplinkybių, dėl kurių patenkinus ieškinį, vaiko gyvenamoji vieta negalėtų būti pas tėvą. Toks sprendimas yra įvykdomas visais atvejais ir jis negali būti apsunkintas jokiais veiksmais, net ir proceso metu keičiant vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina. Taigi, teismas neįvardino jokių aplinkybių, dėl kurių potencialus sprendimas gali likti neįvykdytas, todėl šiuo aspektu nutartis yra nepagrįsta faktiniais duomenimis.
9.4. Tarp atsakovės ir pareiškėjo nėra jokio esminio ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukterimi. Atsakovė niekada nedarė jokių dirbtinių kliūčių tėvui bendrauti su dukterimi jiems tinkančiais būdais, taip pat ir tėvui pasiimti dukterį į savo gyvenamąją vietą sutartam laikui. Šių metų lapkričio 15 dieną dukra pas tėvą atsidūrė bendru sutarimu, ji ten buvo iki lapkričio 23 dienos ir šiuo metu vėl grįžo į savo nuolatinę gyvenamąją vietą pas motiną. Paaiškėjo, kad tėvas neužtikrino higieniškų ir nepavojingų sveikatai vaiko gyvenimo sąlygų – vaiko krūtinė ir šonas buvo sukandžioti blusų, o nesuteikus medicinos pagalbos, vaikas įkandimo vietas nusikasė iki odos pažeidimo.
9.5. Dabartinėje atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikas turi normalias gyvenimo ir ugdymo sąlygas, tai matyti iš pridedamo buitinių sąlygų tyrimo akto. Ją su motina sieja daug stipresni emociniai ryšiai negu su tėvu. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki galimos mediacijos pabaigos, neapibrėžė momento, kada vaikas gali būti grąžintas į motinos gyvenamąją vietą: kai bus paduotas ieškinys ar kai bus priimtas sprendimas byloje. Toks neapibrėžtumas gali sukelti neigiamas pasekmes nepilnamečio vaiko suvokimui apie tėvų tarpusavio santykius, apie kiekvieno iš tėvų vaidmenį, inicijuojant galimai vaikui nesuprantamus veiksmus, iš esmės keičiančius jo gyvenimo aplinką ir sąlygas. Negalima formaliais pagrindais keisti vaiko gyvenamosios vietos, išskyrus atvejus, kai neginčijamai nustatyta grėsmė vaiko fiziniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Teismas nenustatė jokios realios grėsmės vaiko saugumui iš motinos pusės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje situacijoje neatitinka realių vaiko interesų, nes sukelia jam emocinius išgyvenimus, netikrumą, nesaugumą.
9.6. Atsakovė šeimoje augina du vaikus. Nustačius vieno iš jų gyvenamąją vietą kartu su tėvu, psichologinė trauma dėl brolio ir sesers atskyrimo atsirastų abiem vaikams. Teismas nutartyje nenustatė, kad pas atsakovę liekančiam kitam vaikui gali kilti kokia nors grėsmė dėl situacijos šeimoje.
Atsiliepimas
2. Pareiškėjas N. M. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė atsakovės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismui buvo pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija apie atsakovės šeimą, t. y., kad atsakovės šeimai nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. yra taikoma atvejo vadyba dėl galimų vaiko teisių pažeidimų; tarp sugyventinių Š. V. ir atsakovės dažnai kyla žodiniai konfliktai dėl buitinių problemų vaikų akivaizdoje, tada būna kviečiami policijos pareigūnai; laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2020 m. spalio 13 d. yra registruoti aštuoni galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; 2020 m. spalio 30 d. atsakovė nubausta administracine tvarka už motinos valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams, skirtas įspėjimas. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, pagrįstai sprendė, kad šalių nepilnametei dukrai yra susidariusios nesaugios gyvenimo sąlygos, ir, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, šių interesų apsaugos užtikrinimą, tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikymo.
10.2. Teismas, priimdamas nutartį, vadovaudamasis pateiktas duomenimis, vertino aplinkos, kurioje gyvena šalių nepilnametė dukra, tinkamumą vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, kol byla bus sprendžiama teisme, bei nustatė, kad gyvenimas su atsakove šioje proceso stadijoje neatitiktų vaiko interesų, kadangi gyvenamoji aplinka nėra saugi, vaiko interesų pažeidimai tęsiasi ilgą laiką, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovės šeimai taikoma atvejo vadyba nedaro teigiamos įtakos. Teismas neturėjo pagrindo netikėti pateiktų duomenų objektyvumu, tai, kad atsakovei už administracinio nusižengimo padarymą taikytas įspėjimas, rodo ne pažeidimo formalumą ar neigiamų padarinių vaikui nebuvimą, o tik tai, kad tokia yra įstatymo sankcija.
Šalies argumentai
10.3. Pareiškėjas atsakovei yra paaiškinęs įkandimų aplinkybes – jis įsigijo naują šuniuką, vežantis automobilyje dukra jį paglostė, o šuniukas turėjo blusų, kurios dukrai įkando. Iš karto parsivežus šuniukas buvo išmaudytas, sunaudotos reikiamos antiparazitinės priemonės, dukra išmaudyta, jos rūbai išplauti ir iškaitinti, todėl jokių grėsmių nebėra. Pareiškėjo gyvenamoji aplinka yra švari ir saugi, be to, šalių dukros oda itin jautri, abiem tėvams tai žinoma, menkiausias įkandimas jai palieka žymes. Iš atsakovės pateiktos pažymos matyti, kad gydytoja tik konstatavo įkandimus, bet joks gydymas neskirtas.
10.4. Atsakovė atskirajame skunde nepaneigė nei vieno fakto iš Skyriaus pateiktos informacijos, todėl išlieka pagrindas manyti, kad atsakovės šeimoje aplinka nėra saugi nepilnametei dukrai. Pareiškėjas nelinkęs kategoriškai atriboti dukrą nuo atsakovės, supranta, kad mama vaikui yra brangi, todėl dukra būna tiek pas jį, tiek pas atsakovę. Nepilnametės dukros laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su pareiškėju yra laikino pobūdžio ir nesaisto teismo, priimant galutinį sprendimą, bei neužkerta kelio atsakovei įrodyti, kad situacija jos šeimoje pasikeitė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu), pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštą. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – medicininės pažymos kopiją, buities tyrimo akto kopiją, charakteristikas.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, sprendžia, jog pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.
Dėl ginčo esmės
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nutarė iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko L. M. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu N. M.; nustatyti pareiškėjui 10 dienų terminą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, per kurį pareiškėjas turi pareikšti ieškinį teismui; išaiškinti, kad jei jis per nustatytą terminą ieškinio teismui nepateiks, taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.
15. CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
16. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
17. Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams ir egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtina palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
18. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba jį informavo apie dukrai susidariusias nesaugias gyvenimo sąlygas atsakovės šeimoje; jog nepavykus dukros nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimų su atsakove išspręsti taikiai, jis ketina teikti teismui ieškinį dėl dukros nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su juo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su motina tvarkos nustatymo. Pareiškėjas pažymėjo, jog negali iš karto kreiptis į teismą su ieškiniu, nes yra privaloma mediacija, kurios procesas, atsižvelgiant ir į karantino apribojimus, neabejotinai užtruks, ir tik po mediacijos jis galės pateikti teismui ieškinį. Dėl šių priežasčių pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos – nustatyti nepilnametės dukros laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu.
19. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad M. K. šeima Skyriui yra žinoma nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d.; M. K. šeimai nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. yra taikoma atvejo vadyba dėl galimų vaiko teisių pažeidimų; šeimoje auga du vaikai: M. V. ir L. M.; tarp sugyventinių Š. V. ir M. K. dažnai kyla žodiniai konfliktai dėl buitinių problemų vaikų akivaizdoje, tada būna kviečiami policijos pareigūnai; Skyriuje registruoti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai: 2020-10-13 Nr. 6VTP-2563; 2020-08-10 Nr. 6VTP-2021; 2020-06-27 Nr. 6VTP-1720; 2020-006-12 Nr. 6VTP-1575, 1579; 2019-09-16 Nr. 6VTP-1217; 2019-08-19 Nr. 6VTP-1063; 2019-07-16 Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 30 d. M. K. atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir skirtas įspėjimas dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams. Teismui taip pat pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui adresuotas 2020 m. lapkričio 17 d. prašymas vykdyti teisminę mediaciją; R. M. sutikimas, kad sūnus N. M. ir anūkė L. M. nuolat gyventų jos namuose; sumokėto žyminio mokesčio duomenys.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, pareiškėjas nurodė priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikė įrodymus, patvirtinančius grėsmę vaiko interesams, ir sumokėjo CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį.
21. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
22. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.
24. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
25. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
26. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės.
27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skyriumi. Byloje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog atsakovės šeima Skyriui yra žinoma nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d.; nuo šios datos jos šeimai yra taikoma atvejo vadyba dėl galimų vaiko teisių pažeidimų; tarp atsakovės ir jos sugyventinio dažnai kyla žodiniai konfliktai dėl buitinių problemų vaikų akivaizdoje, tada būna kviečiami policijos pareigūnai; Skyriuje registruoti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (2020-10-13 Nr. 6VTP-2563; 2020-08-10 Nr. 6VTP-2021; 2020-06-27 Nr. 6VTP-1720; 2020-006-12 Nr. 6VTP-1575, 1579; 2019-09-16 Nr. 6VTP-1217; 2019-08-19 Nr. 6VTP-1063; 2019-07-16 Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 30 d. M. K. atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir skirtas įspėjimas dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams. Į nagrinėjama bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovės šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, kurios užbaigimo data 2019 m. gruodžio 23 d.; nuo 2020 m. birželio 16 d. atsakovės šeimai vėl yra taikoma atvejo vadyba, kuri dar nėra pasibaigusi. Teismui pateiktas 2020 m. spalio 30 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo M. K. buvo skirtas įspėjimas už tai, kad ji savo namuose konfliktavo su sugyventiniu, metė jam iš puoduko, visą įvykį stebėjo nepilnamečiai vaikai, tokiu savo elgesiu M. K. panaudojo motinos valdžią priešingai vaikų interesams, neužtikrino vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2021 m. sausio 4 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 m. lapkričio 17 d. Skyriuje 2020 m. gruodžio 26 d. užregistruotas vaiko teisių pažeidimas dėl smurto artimoje aplinkoje; nepilnametis vaikas M. V. buvo perduotas laikinai kaimynės priežiūrai, L. M. tuo metu buvo pas tėvą; dėl šio įvykio Skyrius surašė M. K. administracinio nusižengimo protokolą pagal administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį; bylos nagrinėjimas numatytas 2021 m. sausio 8 d.
28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo dukrai atsakovės šeimoje šiuo metu yra susidariusios nesaugios gyvenimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pareiškėjo pateikti duomenys tikėtinai pagrindžia prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes apie dukrai susidariusias nesaugias gyvenimo sąlygas atsakovės šeimoje. Šiuo atveju sutiktina su pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi Skyriaus pateiktas duomenimis bei vertino aplinkos, kurioje gyvena šalių nepilnametė dukra, tinkamumą vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai; teismas neturėjo pagrindo netikėti pateiktų duomenų objektyvumu.
29. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad dukra šiuo metu yra su juo ir nori su juo gyventi, bet atsakovė reikalauja vaiką grąžinti jai. Pareiškėjas nėra užtikrintas, kad atsakovė nesieks savavališkai pasiimti dukrą iš jo gyvenamosios vietos ar darželio, nuteikinėti dukrą prieš tėvą. Pareiškėjas akcentavo, kad jo ir dukros emocinis ryšys yra labai stiprus; jis užtikrina dukrai saugias ir vaiko interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas; gyvenamajame name yra pakankamai vietos, saugi ir vaiko poreikius atitinkanti aplinka; pareiškėjas dirba ir gauna nuolatines pajamas, todėl nepilnametės dukros laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su juo geriausiai atitiks vaiko interesus; pareiškėjas užtikrins galimybę atsakovei palaikyti nuolatinį ryšį su dukra elektroninių ryšių priemonėmis ir bendraujant tiesiogiai.
30. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad 2020 m. lapkričio 25 d. vaikui nustatytos blusų sukandimo ir nusikasymo žymės; 2020 m. lapkričio 26 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog atsakovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikų auginimui, poilsiui, laisvalaikiui, pamokų ruošimui; faktorių, kurie galėtų turėti neigiamą įtaką vaikų raidai, nenustatyta; Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos charakteristiką, kurioje nurodyta, kad M. K. pagal Joniškio seniūnui priskirtus įgaliojimus administracine tvarka bausta nebuvo; namo atstovės charakteristiką apie šeimą, kurioje nurodyta, kad M. K. šeimos santykiai yra draugiški, su kaimynais bendrauja mandagiai, pagarbiai, vaikai mandagūs, prižiūrėti, švarūs, pavalgę.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiam vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku.
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tikėtinai pagrįstas ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, turtinės ar asmeninės neturtinės nepilnamečio vaiko teisės gali nukentėti. Atsakovė atskirajame skunde pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie vaikui susidariusias nesaugias gyvenimo sąlygas atsakovės šeimoje nepaneigė.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta su tėvu, taip pat nustatytas 10 dienų terminas nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, per kurį pareiškėjas turi pareikšti ieškinį teismui. Pareiškėjui išaiškinta, kad jei jis per nustatytą terminą ieškinio teismui nepateiks, taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuoja, jog atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki galimos mediacijos pabaigos, neapibrėžė momento, kada vaikas gali būti grąžintas į motinos gyvenamąją vietą: kai bus paduotas ieškinys ar kai bus priimtas sprendimas byloje, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.