Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui advokatui Tadui Elzbergui

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui D. Č. dėl graižtvinio šautuvo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia šiomis aplinkybėmis: 2014-06-16 d. Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Ginklų fondas) atsakovui D. Č. pardavė graižtvinį šautuvą M-14, Nr. 1483904. Ginklo pardavimo kaina -347,54 Eur.

Graižtvinį šautuvą M-14, Nr. 1483904, kaip nereikalingą naudotis, Ginklų fondui perdavė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. 2014-02-14 d. tarpžinybinė Ginklų techninės būklės ir vertės komisija (toliau -Komisija) konstatavo, kad graižtvinis šautuvas M-14, Nr. 1483904, yra tinkamas naudoti bei nustatė ginklo vertę (be PVM ir ginklo paruošimo išlaidų). Vėliau Ginklų fondo direktorius 2014-03-28 d. įsakymu Nr.3A-37 „Dėl ginkluotės kainų nustatymo" papildomai įvertinus ginklo paruošimo padavimui išlaidas buvo nustatyta pardavimo kaina - 1200 Lt (arba 347,54 Eur). Tarpžinybinė Ginklų techninės būklės ir vertės komisija sudaryta vadovaujantis Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vidaus reikalų ministro 2011-09-15 d. įsakymu Nr. 1V-693.

Į Ginklų fondą 2015-07-09 d. raštu Nr.12-01-1357 kreipėsi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau - KAM), prašydama grąžinti dalį 2014-01-28 d. iš VSD perimtos ginkluotės, įskaitant ir graižtvinį šautuvą M-14, Nr. 1483904.

Ginklų fondas buvo informuotas, kad graižtvinis šautuvas M-14, Nr. 1483904 negalėjo būti parduotas fiziniams ir juridiniams asmenims, nes šis ginklas buvo dovanotas Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2002-11-04 d. susitarimo Nr. 162/2001 tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims pagrindu. Šio susitarimo imperatyviu reguliavimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo JAV Vyriausybei neperduoti jokios JAV ginkluotės trečiosioms šalims.

Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius pateikė 2015-10-23 d. išvadą „Dėl Ginklų fondo prie VRM darbuotojų veiksmų realizuojant pusiau automatinius šautuvus M-14", patvirtintą vidaus reikalų ministro parašu, pagal kurią Ginklų fondas įpareigojamas susigrąžinti parduotus pusiau automatinius šautuvus M-14. Vadovaudamasis minėta išvada, Ginklų fondas kreipėsi raštu į D. Č., siekdamas gera valia išspręsti susidariusią situaciją ir susigrąžinti graižtvinį šautuvą M-14, Nr. 1483904. Pirmą kartą į D. Č. buvo kreiptasi 2015-11-06 d., tačiau atsakovas registruoto laiško neatsiėmė pašte. Kreipusis pakartotinai, D. Č. sutiko ginklą grąžinti, tačiau už grąžinamą ginklą paprašė sumokėti 8000 Eur. Kadangi analogiško ginklo vertė yra iki 2000 Eur, o Ginklų fondas už ginklą gavo tik 347,54 Eur ieškovui šis pasiūlymas yra nepriimtinas.

2016 m. atsakovas gavo ieškovo raštą, kuriuo buvo prašoma grąžinti ginklą ieškovui, pastarajam išmokant atsakovui jo sumokėtas už ginklą lėšas. Atsakovas su tokiu prašymu nesutiko, tačiau siekiant išspręsti susidariusią situaciją taikiai, pasiūlė ginklą pakeisti į kitą - ieškovo dispozicijoje esantį ginklą, turintį panašias technines galimybes. Ieškovui su atsakovo pasiūlymu nesutikus, atsakovas pateikė alternatyvų pasiūlymą - išmokėti atsakovui mažesnę nei vidutinė ginklo rinkos vertė išmoką, taip kompensuojant dalį atsakovo nuostolių. Ieškovas ir su šiuo pasiūlymu nesutiko, lokių realių pasiūlymų, siekiant išspręsti susidariusią situaciją taikiai, ieškovas atsakovui iš esmės nėra pateikęs.

Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktoje LR Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus -tyrimų skyriaus 2015-10-23 išvadoje nurodoma, kad 10 pusiau automatinių ginklų M-14 dar 2001 m. LR Krašto apsaugos ministerijos buvo perduoti Valstybės saugumo departamentui, kuris dalį šių ginklų perdavė Ginklų fondui. Atsakovo nuomone, išvadoje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad galimai ginklas JAV Vyriausybės buvo perduotas LR Krašto apsaugos ministerijai, kuri juos perdavė Valstybės saugumo departamentui, o pastarasis ieškovui.

Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ginklo perleidimu buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos ir turi būti taikoma restitucija.

CK 1.80 str. 1 d. numato, kad sandoris yra niekinis ir negalioja, jei jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką ir kurios nustatytos LR įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose, ratifikuotose tarptautinėse sutartyse ar Lietuvos Respublikoje tiesiogiai taikytinuose ES teisės aktuose. Atsakovo nuomone, nesant įrodymų dėl ginklo perdavimo ieškovui, iš esmės nėra galimybės nustatyti, koks normatyvinis aktas turi būti taikomas.

Remiantis CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str., 6.153 str. 1 d., net ir tuo atveju, jei sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, restitucijos taikymas gali būti ribojamas. Visais atvejais, iš sąžiningo įgijėjo daiktas, esantis restitucijos objektu ir įgytas pagal atlygintinį sandorį negali būti išreikalautas, išskyrus CK 4.96 str. numatytas išimtis, kurių šioje situacijoje nenustatyta.

Atsakovas nei ginklo perdavimo jam momentu, nei vėliau, jokios informacijos ir/ar duomenų galinčių turėti įtakos jo, kaip turto savininko teisių įgyvendinimui, nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti. Atsakovas ginklą įgijo iš ieškovo, kuris yra savo srities specialistas, pagal savo kompetenciją ir funkcijas vykdantis ginklų apyvartą. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog perduodant ginklą atsakovui, ieškovui nebuvo žinoma apie draudimą disponuoti ginklu, leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovas veikė kaip sąžiningas pardavėjas atsakovo atžvilgiu bei sąžiningas įgijėjas (pirkėjas) trečiojo asmens, iš kuriuo jis įgijo ginklą, atžvilgiu. Atsakovo nuomonė, jis yra laikytinas sąžiningu įgijėju ir iš jo turtas-ginklas gali būti išreikalautas tik esant CK 4.96 str. nurodytiems pagrindams, kurių nagrinėjimo atveju nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2001 m. į Krašto apsaugos ministeriją kreipėsi Valstybės saugumo departamentas, prašydamas skirti 10 pusiau automatinių ginklų M-14 ir šaudmenų pareigūnams mokyti. Vadovaudamasi Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-05 d. nutarimu Nr. 16, KAM perdavė VSD prašomą ginklų kiekį ir šaudmenis šiems ginklams. VSD perduoti pusiau automatiniai šautuvai M-14, tame skaičiuje ginčo graižtvinis šautuvas M-14, Nr. 1483904, buvo gauti valstybės nuosavybėn iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau-JAV). 2014 m. VSD dalį šių ginklų perdavė Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal aktą.

2014-02-14 d. Ginklų fondo tarpžinybinė Ginklų techninės būklės ir vertės komisija (toliau -Komisija) protokolu Nr, 5GF-2 konstatavo, kad graižtvinis šautuvas M-14, Nr. 1483904, gautas iš VSD, yra tinkamas naudoti bei nustatė ginklo vertę -500 Lt (be PVM ir ginklo paruošimo išlaidų) (b.l. 4-7). Ginklų fondo direktorius 2014-03-28 d. įsakymu Nr. 3A-37 „Dėl ginkluotės kainų nustatymo" buvo nustatyta ginčo ginklo kaina pardavimui-1200 Lt/347,54 Eur, įvertinus ginkluotės, kurios paruošimo realizavimui darbo sąnaudos yra didesnės nei įprastai ir pridedant 21 proc. PVM (b.l. 8-9).

2014-06-16 d. Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakovui D. Č. pardavė graižtvinį šautuvą M-14, Nr. 1483904, už 347,54 Eur kartu perdavė Ginklo pažymėjimą Nr. 1483904, surašant realizuoto ginklo priėmimo-perdavimo aktą Nr. 769 (b.l. 14-15).

2015-07-09 d. raštu Nr. 12-01-1357 KAM kreipėsi į Ginklų fondą, prašydama grąžinti išvardintus ginklus, tame skaičiuje ir ginčo ginklą Nr. 1483904 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, motyvuojant prašymą įsipareigojimu Jungtiniems Amerikos Valstijoms neperduoti paramos būdu gautų ginklų už krašto apsaugos sistemos ribų (b.l. 10), tačiau kreipimosi momentu ginčo ginklas buvo parduotas atsakovui D. Č..

2015-10-02 d. VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta išnagrinėti KAM raštu Nr. 12-01-1887 pateiktą informaciją apie pusiau automatinių šautuvų M-14 realizavimą. VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2015-10-23 išvada Nr. 56VL-26 buvo nustatyta, kad Ginklų fondo priimtas sprendimas realizuoti pusiau automatinius šautuvus M-14 fiziniams ir juridiniams asmenims prieštarauja 2002-11-04 sudarytam Susitarimui tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau -LRV) ir JAV Vyriausybės dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims. Pagal Susitarimą LRV įsipareigojo, neturėdama išankstinio rašytinio JAV Vyriausybės sutikimo dėl parduotų ar dovanotų gynybos priemonių, neleisti nė vienam asmeniui, kuris nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnas, darbuotojas ar atstovas, naudoti JAV kilmės gynybos priemonių ir neleisti LRV pareigūnui, darbuotojui ar atstovui kam nors perduoti šių gynybos priemonių. Taip pat Susitarime numatyta sąlyga naudoti JAV perduotas gynybos priemones tik vidaus saugumo, teisėtos savigynos užtikrinimo tikslais ir dalyvaujant veikloje pagal regioninius ar kolektyvinius susitarimus ar priemonėse pagal Jungtinių Tautų Chartija. KAM vertinimu Susitarimas yra galiojanti tarptautinė sutartis, todėl jame numatytų sąlygų laikytis Lietuvos Respublikoje yra privaloma (Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 1 d.), KAM taip pat paminėjo, kad šalių (Ginklų fondo ir fizinių bei juridinių asmenų) sudaromi sandoriai neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms. Priešingu atveju jie yra niekiniai ir negaliojantys ir jiems yra taikomi įstatyme numatyti padariniai (CK 1.80 str.). Išvadoje taip pat buvo konstatuota, jog VSD 2014-01-27 perdavė Ginklų fondui 8 vnt. pusiau automatinių šautuvų M-14, o Ginklų fondas 2014-02-14 organizavo Tarpžinybinės ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisijos posėdį, kurio metu buvo nustatyta 8 vnt. pusiau automatinių šautuvų M-14 būklė ir kaina, kurie buvo realizuoti 2014 metais ir vienas ginklas 2015 metais.

Taip pat, išvadoje buvo konstatuota, kad Ginklų fondui nei Lietuvos kariuomenė, nei VSD neperdavė informacijos apie pusiau automatiniams šautuvams M-14 taikomus apribojimus, t. y. apie faktą, kad minėti ginklai buvo gauti tiesiogiai iš JAV Vyriausybės. Žinant šią informaciją Ginklų fondas nebūtų vertinęs minėtų ginklų būklės, nustatęs kainos ir realizavęs, nes praktikoje nėra pasitaikę tokių atvejų, kuomet valstybės institucijos perduotų GF ginklus, kuriems būtų taikomi tam tikri realizavimo apribojimai. KAM tyrimo metu nenustatė, kad Ginklų fondui kartu su perduotais VSD ginklais būtų buvę perduoti dokumentai apie tai, jog pagal Susitarimą šių ginklų negalima išleisti į civilinę apyvartą.

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 4 str. 1 p. pusiau automatiniai šaunamieji ginklai priskiriami B kategorijos ginklams ir pusiau automatiniai šaunamieji ginklai nedraudžiami civilinėje apyvartoje. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 24 str. 1 d. nustatyta, kad Ginklų fondas turi teisę prekiauti 4 str. 1 p. nurodytais ginklais. Tačiau sprendžiant, ar Ginklų fondui realizuoti 8 vnt. pusiau automatiniai ginklai M-14 gali likti civilinėje apyvartoje, atsižvelgtina į tai, kad Susitarimas yra galiojanti tarptautinė sutartis, todėl jos reikalavimų privaloma laikytis (Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 1 d.). Kadangi Ginklų fondas realizavo pusiau automatinius ginklus M-14 nesilaikydamas Susitarimo reikalavimo (neturėdamas išankstinio rašytinio JAV Vyriausybės sutikimo dėl parduotų ar dovanotų gynybos priemonių realizavimo, ir parduodamas šiuos ginklus sudarė sąlygas asmeniui, kuris nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnas, darbuotojas ar atstovas, naudotis JAV kilmės gynybos priemonėmis), Ginklų fondo sudaryti sandoriai su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl 8 vnt. pusiau automatinių ginklų M-14 įsigijimo gali būti pripažinti niekiniai ir negaliojantys (b.l. 11-13). Teismas neturi pagrindo abejoti išvadoje faktinių aplinkybių nustatymu.

Ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus LR CK 1.80 str. 1 d., kuris numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, nes tarp šalių sudarytas 2014-06-16 d. realizuoto ginklo priėmimo-perdavimo aktas Nr. 769 pažeidžia tarptautinį 2002-11-04 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės susitarimą dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims. Šalių paaiškinimais buvo nustatyta, kad 1999 m. ginčo ginklas LRV buvo įgytas iš JAV Vyriausybės, o Tarptautinis susitarimas, vadovaujantis 2002-10-10 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1613 „Dėl LR Vyriausybės ir Jungtiniu Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims sudarymo " įsigaliojo 2002-11-04 d. Tai, atsakovo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog ginčo sandoriui tarptautinio susitarimo sąlygos netaikomas, nes ginčo ginklas yra perduotas iki Tarptautinio susitarimo priėmimo. Teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka, nes, kaip jau minėta, ginčo sandoris sudarytas 2014-06-16 d., t.y. po 2002-11-04 d. (po Tarptautinio susitarimo priėmimo). Byloje nesurinkta įrodymų, kad Tarptautinio susitarimo apribojimai perduoti ginklus tretiesiems asmenims negali būti taikomos iki šio susitarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei perduotiems ginklams ir civiliniai santykiai, atsiradę iki Tarptautinio susitarimo, negali būti sureguliuoti vėliau tarpvalstybiniais susitarimais.

Kaip nustatyta byloje, Tarptautinio susitarimo a) punkte nurodytą išlygą, kuri pašalina reikalavimo privalomumą. Išlygos nustatymas siejant i-iii papunkčiuose nurodytų veiksmų atlikimą su reikalavimu gauti JAV Vyriausybės sutikimą atlikti tokius veiksmus, patvirtina, kad JAV Vyriausybė, esant LR Vyriausybės prašymui duoti sutikimą konkrečiam iš i-iii papunkčiuose nurodytam veiksmui atlikti, tokį prašymą turi teisę tenkinti arba atmesti, priklausomai nuo to ar siekiami atlikti veiksmai pažeis ar nepažeis JAV interesų. Byloje nustatyta, kad LRV su prašymu į JAV Vyriausybę parduoti perduotus ginklus, tame skaičiuje ir ginčo ginklą, fiziniams asmenims nesikreipė. Vadinasi, Tarptautinio susitarimo išlyga nagrinėjamoje byloje netaikoma, leidimas parduoti ginčo ginklą atsakovui iš JAV Vyriausybės nebuvo gautas, todėl teismas nagrinėjamoje byloje bendrai nevertina kad ginčo sandorio sudarymas pažeidžia ar nepažeidžia JAV interesus. Dėl to teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti tarp šalių sudarytą 2014-06-16 d. pirkimo- pardavimo sandorį dėl graižtvinio šautuvo M-14, Nr. 1483904, pirkimo - pardavimo negaliojančiu LR CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 str. 1 d. nustatyto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad toks sandoris negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (LAT 2015-04-08 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei teisminio nagrinėjimo metu remiasi aplinkybe, kad atsakovas nuo 2014 metų (iki ginčo sandorio sudarymo) yra Lietuvos sąjungos nariu ir iki šiol aktyviai dalyvauja šios sąjungos veikloje, todėl jis yra subjektas (atitinkamai - Vyriausybės atstovas), kuris gali naudoti JAV Vyriausybės perduotas gynybos priemones be išankstinio raštiško JAV Vyriausybės sutikimo.

Teismas su tuo nesutinka. Kaip nustatyta byloje, Lietuvos Respublikos šaulių sąjunga yra valstybės remiama, padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, tiesiogiai atsakinga bei bendradarbiaujanti su Krašto apsaugos ministerija ir kariuomene (2 str. 2 d., 12 str., 13 str.) ir kurios uždavinius bei funkcijas įgyvendina asociacijos nariai - šauliai (30-33 str). Šauliu gali tapti tik tas asmuo, kuris prisiekia būti ištikimas Lietuvos valstybei, ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas. Šaulys, vykdydamas nustatytą šaulio tarnybą, turi teisę naudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones, Karinės jėgos naudojimo statuto ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Kaip konstatuota VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2015-10-23 išvada Nr. 56VL-26 LRV įsipareigojo, neturėdama išankstinio rašytinio JAV Vyriausybės sutikimo dėl parduotų ar dovanotų gynybos priemonių, neleisti nė vienam asmeniui, kuris nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnas, darbuotojas ar atstovas, naudoti JAV kilmės gynybos priemonių ir neleisti LRV pareigūnui, darbuotojui ar atstovui kam nors perduoti šių gynybos priemonių. Tai reiškia, kad LR Šiaulių sąjungos, kuri yra savanoriška pilietinės savigynos asociacija, nariai nėra Vyriausybės pareigūnai, darbuotojai ar atstovai, t.y. subjektai, kurie įvardinti paminėtame Tarptautiniame susitarime.

Kitas nagrinėjamos bylos aspektas- restitucijos taikymas.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.145 str. normas, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.) (LAT 2009-04-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2016-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422687/2016).

Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.) (LAT 2014-06-20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-356/2014; 2014-05-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-250/2014).

Pagal LR CK 1.80 str. 2 d. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį, šią teisės normą ieškovas prašo taikyti. Teismas pažymi, kad ne visais atvejais ši teisės norma yra taikoma. LR CK 1.80 str. 4 d. numato, kad turtas, buvęs pripažinto sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens (nagrinėjamoje byloje -atsakovo), išskyrus CK 4.96 str. 1-3 dalyse numatytus atvejus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra sąžiningas turto-graižtuvinio šautuvo M-14, Nr. 1483904, įgijėjas, o išimčių, numatytų LR CK 4.96 str. 1-3 d., nenustatyta. CK 4.96 str. numato, kad daiktas iš sąžiningo įgijėjo gali būti išreikalautas tik tuo atveju, jei daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, pagrobtas ar kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas arba daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn.

Kaip teisingai nurodė atsakovas teisminio nagrinėjimo metu, jis įsigydamas ginklą siekė įsigyti veiklos Lietuvos Šaulių sąjungoje vykdymui, iki šiol šį ginklą naudoją šiam tikslui, sandorio sudarymo metu jam nebuvo žinoma informacija apie tai, iš kur ir kada ginklas buvo ieškovo gautas, apie tai, kad konkretus tarptautinis susitarimas galimai gali būti taikomas ginčo dalyko atžvilgiu, taip pat bet kokios kitos aplinkybės, kurios galėtų būti pagrindas atsakovą pripažinti nesąžiningu ginklo įgijėju. Atsakovas nesiekė ir nesiekia ginklą perleisti tretiesiems asmenims. Ginklą įgytas iš Ginklų fondo, kuris yra savo srities specialistas, pagal savo kompetenciją ir funkcijas vykdantis ginklų apyvartą. Šio ginklo civilinė apyvarta Lietuvoje leidžiama (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 4 str. 1 p., 24 str. 1 d. ). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nagrinėjamoje situacijoje turtas iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas, restitucija negalima (LR CK 1.80 str. 4 d.).

Teismas pažymi, kad bylos medžiaga leidžia padaryti išvadą apie tai, kad yra tarptautiniai įsipareigojimai neperduoti iš JAV Vyriausybės gautų ginklų tretiesiems asmenims nežinojo ne tik atsakovas D. Č., tačiau ir pats ieškovas LR Ginklų fondas prie LR VRM.

Teismas taip pat pritaria ir kitiems atsakovo motyvams, kad nagrinėjamoje byloje taikoma ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EZTT) praktika tuo aspektu, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (sprendimai bylose Telas v. Croatia, no. 55555/08, par. 74, judgment of 20 May 2010; Trgo v. Croatia, no. 35298/04, par. 67, 11 June 2009 ir kt).

EZTT yra nurodęs, kad sąžiningai besielgiantis asmuo iš principo turi teisę pasikliauti valstybės ar viešų pareigūnų, kurie panašu, jog turi reikiamus įgaliojimus, tvirtinimais ir tuo, kad buvo laikytasi vidinių taisyklių ir procedūrų, nebent iš viešai prieinamų dokumentų (įstatymų ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų) aiškiai išplaukia arba asmuo žinojo, arba turėjo žinoti, kad atitinkamas pareigūnas stokojo įgaliojimų „teisiškai susaistyti valstybę" (cituotą Le/as, par. 74).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. taip pat numato, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Atsakovo nuomone, kad teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo atsakovui grąžinant ginklą, o ieškovui išmokant atsakovo sumokėtą pagal ginčo sandorį ginklo kainą, iš esmės būtų pažeisti paminėti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai (LR CK 1.5 str.), nes pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus - Vytauto Didžiojo karo muziejaus raštą, UAB „Baltic Arms", Ginklų pirklių asociacijos raštus, šiuo metu ginklo vidutinė rinkos vertė yra ženkliai didesnė (apie 1500 Eur) nei jo įsigijimo kaina, ginklas turi istorinę bei kolekcinę vertę, nepaneigta (b.l. 39-42).

Taigi, teismo sprendime išdėstytais motyvais ieškovo reikalavimas taikyti nagrinėjamoje byloje dvišalę restituciją atmestinas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantamas, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Ieškovas turėjo 1210 Eur advokato išlaidų byloje (b.l. 1-3, 49-51), atsakovas 440 Eur advokatės išlaidų (b.l. 52-57).

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintinas dalinai.

Lietuvos CPK 93 str. 4 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kaip nustatyta byloje, nagrinėjamos bylos šalys apie ginčo Tarptautinį susitarimą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau -LRV) ir JAV Vyriausybės dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims nežinojo, kas sąlygojo ginčo sandorio sudarymą. Teismo vertinimu, atsakovas yra sąžiningas įgijėjas ir nėra atsakingas už valstybės institucijų atsakingų pareigūnų padarytas klaidas, jo atžvilgiu restitucija netaikoma, todėl svarstant ieškovo prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo, teismas vertina, kad šios išlaidos nurodytais teismo motyvais yra iš atsakovo nepriteistinos LR CPK 93 str. 4 d. pagrindu, taip pat prieštarautų LR CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, o atsakovo turėtos 440 Eur advokatės išlaidų iš ieškovo priteistinos. Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymas geruoju grąžinti ginčo ginklą save laikant sąžiningu įgijėju negali būti priežastimi, kuri pateisina ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, advokato padėjėjams. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad byla sudėtinga, susideda iš vieno tomo, byloje daug procesinių dokumentų, trukmę, byloje buvo 3 posėdžiai, ieškinio reikalavimas yra vienas, priteisia iš ieškovo atsakovo naudai advokatės išlaidas 440 Eur, kurių dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, yra minimalus, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.).

Atmetus ieškinį dalyje dėl restitucijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės- uždraudimas atsakovui perleisti ginčo ginklą tretiesiems asmenims naikintinos ( b.l. 19) (LR CPK 150 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas dalinai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,92 Eur turi būti priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, t.y. po 1,96 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos valstybei iš šalių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.,-

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti sudarytą Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į.k. 191769098, ir D. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) 2014-06-16 d. pirkimo- pardavimo sandorį dėl graižtvinio šautuvo M-14, Nr. 1483904, negaliojančiu.

Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į.k. 191769098, prašymą taikyti dvišalę restituciją atmesti.

Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į.k. 191769098, prašymą priteisti 1210 Eur advokato išlaidų atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į.k. 191769098, 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt Eur) advokatės išlaidų atsakovo D. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones : uždrausti atsakovui D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti graižtvinį šautuvą M-14 Nr. 1483904 tretiesiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.