Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. (toliau – pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017-11-28 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybinis studijų fondas, Inga Šarkauskaitė, A. Č., M. L., L. B., V. P., antstoliai: Daiva Prunskienė, Saulius Mulevičius, Laima Neniškienė, Ričardas Kudrauskas, Asta Rimantė Žičkuvienė, Giedrius Jonauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas 2017-08-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams (Klaipėdos rajono apylinkės teismas) pateikė pareiškimą, juo prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore skirti UAB „Vermosa“.Pareiškėjas nurodė, jog yra kreipęsis į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, tačiau bankroto bylą buvo atsisakyta iškelti. Pareiškėjas nurodė, jog jo pateiktas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nėra tapatus ankstesniam pareiškimui, jis yra grindžiamas patikslintomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios turi esminę reikšmę keliamo klausimo išsprendimui. Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo ankstesnio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dirbo pagal darbo sutartį ir iš savo uždarbio pagal savo galimybes iš dalies atsiskaitė su kreditoriais, byloje pasikeitė kreditorių sąrašas. Nuo savo reikalavimo besąlygiškai atsisakius vienam iš kreditorių V. B., pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai sumažėjo 12 558,50 Eur. Nors pareiškėjo finansinė našta sumažėjo, tačiau atsižvelgiant į turimus įsipareigojimus, skaičiuojamos palūkanos nuo teismo sprendimais priteistų bei pagal vykdomuosius įrašus išieškomų sumų sudaro didžiąją dalį atskaitymų kreditoriams iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Pareiškėjas nurodė, jog per pastaruosius 3 metus dėjo pastangas pagal savo turimą išsilavinimą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais, neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, tarėsi su kreditoriais dėl galimybės išdėstyti ar sumažinti įsipareigojimus, tačiau sutarimo nepasiekė. Pareiškėjas nurodė, kad prašymą iškelti bankroto bylą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kurios ankstesniame teismo procese nebuvo tiriamos. Pareiškėjo ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, išreikalauti rašytiniai įrodymai įrodo, kaip buvo panaudotos lėšos verslui vystyti, kokios buvo paskolos sandorio sudarymo aplinkybės, koks buvo šalių elgesys ikisutartinių santykių metu ir po sandorių sudarymo, taip pat kokias pastangas dėjo pareiškėjas siekdamas susigražinti prarastas investicijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2015-07-29 nutartimi buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjui, konstatavus, kad pareiškėjo nemokumas buvo nulemtas nesąžiningų jo veiksmų, neapdairaus ir nerūpestingo bei neatsakingo elgesio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2015-10-15 Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2015-07-29 nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui kaip asmeniui, neatitinkančiam Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog pareiškėjas prašymą grindžia tomis pačios aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) bei Klaipėdos apygardos teismo sprendimais, konstatavo, jog yra pagrindas civilinę bylą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, taip pat reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog fizinių asmenų bankroto bylose nėra šalių, todėl kreditorių (suinteresuotų asmenų) pasikeitimas šiuo atveju nelaikomas šalių pasikeitimu. Suinteresuotų asmenų pasikeitimas tokio pobūdžio bylose nėra lemiamas veiksnys, todėl jis nevertinamas sprendžiant pareiškimo tapatumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-10-18. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-695/2017).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-10-06 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas: netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą; pažeidė teisėje galiojantį principą, kad specialiosios ir bendrosios teisės normos konkurencijos atveju taikymo prioritetą turi specialioji teisės norma (lex specialis derogat generali); formaliai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, nes išsamiai neįvertino, ar pareiškėjas pakartotinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia aplinkybėmis, dėl kurių jau buvo pasisakyta ir kurios jau buvo įvertintos, ar nurodo naujai atsiradusias esmines aplinkybes, dėl kurių yra pagrindas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo išnagrinėti iš naujo; netinkamai taikė ir vertino FABĮ teisės normas, reglamentuojančias skolininko sąžiningumą; nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma; nevertino apelianto pateiktų reikšmingų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė.Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas fizinių asmenų bankroto bylose spręsdamas dėl pareiškimo tapatumo turi įvertinti ne tik tai, ar aplinkybės pasikeitė, bet ir tai, ar naujos aplinkybės yra tvarios, ilgalaikės, t. y. ar pasikeitimas įvyko iš tikrųjų ir patikimai, pavyzdžiui, ar pareiškėjų algų padidinimas yra vienkartinis, ar nuolatinis, ar papildomai gautos pajamos yra iš vienkartinio sandorio ir pan. Apeliantas pažymėjo, jog tai, ar pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra tapatus, sprendžiama lyginant pirminiame ir vėlesniame pareiškimuose esančius faktinius duomenis, įvertinant sutapimus ir skirtumų faktą, pobūdį ir dydį.Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimto sprendimo nemotyvavo, taip pat nepasisakė dėl apelianto pateiktos svarbios faktinės aplinkybės – dėl kreditorių sąrašo pakeitimo, UAB „Rimasta“ neskaidraus pardavimo, V. P. ir R. Z. veiksmų (minėti faktai buvo pagrįsti pateiktais jo ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, išreikalautinais rašytiniais įrodymais), šios aplinkybės liko neįvertintos.Apeliantas nurodė, jog paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti nesąžiningais. Pagal savo galimybes jis atsiskaitinėjo su kreditoriais, mokėsi ir dirbo. Be to, neliko priežasčių, dėl kurių teismas atsisakė iškelti bankroto bylą pirmąjį kartą. Nurodė, jog net ir tuo atveju, jeigu teismas ankstesnėje byloje konstatavo asmens nesąžiningumą, tai savaime nereiškia, jog negali ir negalės egzistuoti asmenį reabilituojančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, pradėjęs bylos nagrinėjimą iš esmės, a priori pasiremdamas ankstesniame teisminiame procese konstatuotomis aplinkybėmis, nevertino naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl nemokumo atsiradimo priežasčių, taip pat pasikeitusių faktinių aplinkybių, tokiu būdu pažeidė materialines ir procesines teisės normas, nulėmusias neteisingo teismo sprendimo (nutarties) priėmimą.Apeliantas nurodė, jog jei pareiškimas buvo tapatus pirmiau pateiktam pareiškimui, teismas turėjo vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir atsisakyti priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos funkcijas ir užduotis, taip pat nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo dalyką, todėl nors byla ir buvo pradėta nagrinėti iš esmės, tačiau bylos esmė, kiek tai yra susiję su naujomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybės, liko neatskleista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugomas asmens orumą, o kreditoriams suteikiama galimybė atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis įstatymas – FABĮ, kuriame nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2015-07-29 nutartimi buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą apeliantui, konstatavus, kad apelianto nemokumas buvo nulemtas nesąžiningų jo veiksmų, neapdairaus ir nerūpestingo bei neatsakingo elgesio. Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-15 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2015-07-29 nutartį paliko nepakeistą. Apeliantas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2017-08-14, t. y. praėjus daugiau kaip 2 metams nuo anksčiau minėtų teismų procesinių sprendimų priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ nėra numatyta draudimo pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jeigu kartą teismas jau yra atsisakęs iškelti bankroto bylą, tačiau kartu pažymi, jog, norėdamas pakartotinai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantas tokiu atveju privalo pateikti duomenis apie naują pareiškimo faktinį pagrindą – naujas aplinkybes, kuriomis grindžiamas jo reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog įstatymas nereglamentuoja laikotarpio, per kurį pareiškėjai turi teisę pateikti pakartotinį pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjų kreipimosi į teismą laikas – svarbus vertinamasis kriterijus nustatant, ar pareiškimo pagrindas yra pasikeitęs. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas įtvirtina, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paduotas praėjus tam tikram laikui, gali turėti reikšmės sprendžiant dėl asmenų, siekiančių bankrutuoti, sąžiningumo, kadangi vėliau paduodant pareiškimą vertinamas vėlesnis sąžiningumo prasme vertinamų veiksmų laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2017).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas, jog aplinkybės akivaizdžiai nepasikeitė, nevertino apelianto pareiškimo pateikimo metu gaunamų pajamų, nevertino ir to, ar yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantas buvo nesąžiningas, vertinant jau vėlesnį apelianto veiksmų laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas faktinės padėties pasikeitimą vertino tik suinteresuotų asmenų pasikeitimą konstatuodamas, jog suinteresuotų asmenų pasikeitimas tokio pobūdžio bylose nėra lemiamas veiksnys, tačiau teismas nevertino viseto aplinkybių ir sąlygų, t. y. pagrindų dėl fizinio asmens bankroto (ne)iškėlimo (FABĮ 5, 6 straipsniai). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino, ar apeliantas pakartotinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia aplinkybėmis, dėl kurių jau buvo pasisakyta ir kurios jau buvo įvertintos, ar nurodo naujai atsiradusias esmines aplinkybes, dėl kurių yra pagrindas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo išnagrinėti iš naujo. Be to, pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais teismai pasisakė dėl apelianto pareiškimo, kuris buvo pateiktas teismui dar 2015 metais, todėl manytina, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams aplinkybės, kurios yra reikšmingos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui ar atsisakymui ją iškelti, yra pasikeitusios. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismas vėlesnėje proceso stadijoje, išnagrinėjęs pareiškime nurodytas aplinkybes, įvertinęs visus įrodymus, turi teisę atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra įstatyme numatytos sąlygos, arba iškėlęs fizinio asmens bankroto bylą, esant įstatyme numatytiems pagrindams, ją nutraukti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis, 10 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą 293 straipsnio 3 dalimi pagrindu, todėl skundžiama nutartis naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl kitų apelianto atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-11-28 nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.