Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dariui Bielskiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M., atstovaujamos advokatės Dalios Dudėnienės, ieškinį atsakovui R. M. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje – V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. B. nurodė, kad susipažino su ieškove 2021 m. gruodžio 26 d. Pasikvietė ją pas save į Norvegiją, įdarbino viešbutyje. Kartu su ja gyveno. Atsakovas iš pradžių jai skambinėjo, tačiau vėliau liovėsi. Jam ir ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Abejonių dėl to, kad vaiko tėvas – jis, nėra. Nuginčijus R. M. tėvystę, pripažins savo tėvystę A. M. atžvilgiu.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) išvadoje nurodyta ir šios institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Tarnybos specialistai apsilankė ieškovės ir trečiojo asmens V. B. gyvenamojoje vietoje. Buvo nustatyta, kad šeima gyvena nuomojamame bute. Butas yra vieno kambario, su visais patogumais. Vaikas turi savo atskirą lovelę, rūbų, žaislų. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, sudarytos sąlygos jam ilsėtis, lavėti, leisti laisvalaikį. Namuose švaru, tvarkinga. Ieškovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad mažametė A. M. yra V. B. biologinė dukra, su kuriuo ieškovė ir jų nepilnametė dukra dabar kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. 2023 m. birželio 2 d. iš savo telefono J. M. paskambino V. B., kuris pareiškė, kad A. M. yra jo dukra ir dėl tėvystės nustatymo nepilnamečiui vaikui neprieštarauja. 2023 m. birželio 2 d. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) R. M. buvo išsiųstas elektroninis laiškas, tačiau iki 2023 m. birželio 13 d., joks atsakymas negautas. Kadangi R. M. gyvena užsienyje, jo nuomonė dėl ieškinio nežinoma. A. M. yra tik pusės metų amžiaus, jos nuomonės išklausyti nėra galimybės. Ieškovė nurodo, kad ji su atsakovu jau iki kreipimosi į teismą dėl tėvystės nepilnametei dukrai. Tarnyba pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko, šiuo atveju A. M. interesus. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašymas dėl tėvystės nuginčijimo atitinka mažametės A. M. teises ir teisėtus interesus. Kitus ieškinio reikalavimus paliekama spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nėra nutraukta.

9. Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M.. Kadangi ji gimė ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 2023 m. kovo 1 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus, vaiko tėvu nurodytas R. M..

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada; jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas nėra A. M. biologinis tėvas – ieškovė yra tuo įsitikinusi, nes su atsakovu kartu negyvena nuo 2022 m. kovo 27 d., nuo to laiko su juo nebeveda bendro ūkio ir neturėjo su juo lytinių santykių, nuo 2022 m. kovo 28 d. gyvena tik trečiuoju asmeniu, abejonių dėl to, kad V. B., o ne R. M. yra A. M. tėvas, nekyla. Trečiasis asmuo V. B. atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2022 m. kovo 28 d. gyveno su ieškove Norvegijoje, jiems gimė dukra, abejonių dėl to, kad vaiko tėvas – jis, nėra; nuo pat gimimo rūpinasi A. M., gyvena kartu su ieškove ir dukra; nuginčijus R. M. tėvystę, jis kreipsis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo A. M. atžvilgiu. Atsakovas, žinodamas apie nagrinėjamą civilinę bylą, nepateikė atsiliepimo, paaiškinimų ar prieštaravimų byloje nagrinėjamais klausimais, neatvyko į teismo posėdį. Bylos duomenimis patvirtinta, kad tarp atsakovo ir vaiko nebuvo ir nėra susiklostę tėviški santykiai. Atsižvelgiant į ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus apie jų bendro gyvenimo laikotarpį (nuo 2022 m. kovo 28 d.), vaiko gimimo datą (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad atsakovas negali būti A. M. tėvas. Ieškovė neprašo skirti DNR ekspertizės, nes žino, kad nepilnamečio vaiko tėvu negali būti atsakovas. R. M. taip pat nepageidavo, kad byloje būtų skirta DNR ekspertizė. Taigi, laikytina, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas nėra A. M. biologinis tėvas, neskiriant DNR ekspertizės dėl tėvystės nuginčijimo (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

12. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti vadovaujamasi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 4 straipsnio 1 punktas). Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo yra įtvirtinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis), VTAPĮ (7 straipsnis).

13. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje įrodyta aplinkybė, jog atsakovas nėra ir negali būti nepilnametės A. M. tėvu. Nuoseklūs ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai rodo, kad tarp vaiko ir trečiojo asmens yra susiformavę tėvo ir vaiko faktiniai ryšiai, tuo tarpu su atsakovu, kuris vaiko gimimo įraše nurodytas tėvu, mažametę sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.141 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintina, kad duomenys vaiko gimimo įraše apie tėvą yra nuginčyti (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimas nepilnamečio vaiko interesų nepažeis, nes vaikas nuo pat gimimo auga su trečiuoju asmeniu, kuris patvirtino, kad pripažins nepilnamečio vaiko atžvilgiu tėvystę gera valia, pateikdamas pareiškimą apie tėvystės pripažinimą notarų biurui arba civilinės metrikacijos skyriui.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas.

15. Ieškovė taip pat prašo panaikinti gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 2023 m. kovo 1 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašą apie tai, kad A. M. tėvas yra R. M., tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes teismas jokių įrašų ar įrašų pakeitimų gimimo liudijime neatlieka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 54 punkte nurodyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu. Tai reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti tėvystę.

16. Dėl bylos nagrinėjimo susidarė bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: žyminis mokestis – 109 Eur, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 19,92 Eur, antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieškovei, išlaidos – 308,33 Eur, tačiau, įvertinus nagrinėjamo klausimo specifiką, atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla pradėtas ne dėl atsakovo veiksmų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Įsiteisėjus sprendimui, jį ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriui, nurodant, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti tėvystę.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.