Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lamberta“ dėl įpareigojimo sudaryti šilumos įrenginių pirkimo–pardavimo sutartį ir atsakovės ieškinį (priešieškinį) ieškovei dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės administracija, išvadas teikiančios institucijos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).Byloje ginčas tarp šalių kilo iš sutartinių šilumos tiekimo teisinių santykių dėl Šilumos pirkimo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo pasekmių taikymo.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad supaprastintų skelbiamų derybų konkursą laimėjusi UAB „Lamberta“ (tiekėja) ir VšĮ Švėkšnos psichiatrijos ligoninė (vartotoja) 2005-01-19 sudarė Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 111-04 (el. b. t. 1, b. l. 187–193). VšĮ Švėkšnos psichiatrijos ligoninė reorganizuota prijungimo būdu prie VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir jos turtas, teisės ir pareigos perduotos po reorganizavimo veiklą tęsiančiai ieškovei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei (t. 1, b. l. 167–171). Šilumos pirkimo sutarties 2.3 punkte šalys susitarė, jog tiekėjas įsipareigoja tiekti vartotojo poreikiams reikalingą šilumos kiekį, o vartotojas įsipareigoja nupirkti pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų parodymus jam pateiktos šilumos kiekį. Šilumos pirkimo sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad vartotojas, sudaręs bendradarbiavimo sutartį su tiekėju, leidžia tiekėjui eksploatuoti visus dabartinius šilumos gamybai naudojamus įrengimus ir įrenginius bei tam tikslui reikalingas patalpas tiek, kiek reikalinga tiekėjui savo įsipareigojimams pagal šią sutartį įvykdyti; tiekėjas savo lėšomis modernizuoja katilinės įrangą, o sudėvėtus įrenginius ir įrengimus pakeičia naujais; naujai sumontuoti katilinės įrengimai, įrenginiai ir pagerinimai yra tiekėjo nuosavybė, demontuota sena katilinės įranga grąžinama vartotojui. 2005-01-19 sudarytoje Bendradarbiavimo sutartyje prie Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 111-04 nurodyta, kad tiekėja eksploatuoja ir savo lėšomis organizuoja apsaugą katilinės pastato patalpų – katilinės ir siurblinės (el. b. t. 1, b. l. 203). Tiekėjas prižiūri (eksploatuoja) katilinę ir šilumos perdavimo tinklą; priežiūros (eksploatavimo) riba – iki vartotojo pastatų išorinių sienų; šilumos perdavimo tinklo kapitalinis remontas atliekamas vartotojo lėšomis (Šilumos pirkimo sutarties 2.6 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė, atsakovė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2015-04-13 sudarė Ketinimų protokolą dėl 2015-01-19 šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 111 nutraukimo, patvirtindamos ketinimą atskiru rašytiniu susitarimu nutraukti minėtą sutartį esant minėtos sutarties 7.1 punkto c) papunktyje nurodytoms priežastims. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė 2015-10-28 raštu Nr. 12-1776 „Dėl sutarties nutraukimo“ informavo atsakovę, kad tęsia savo struktūrinio padalinio – Psichiatrijos departamento katilinės rekonstrukcijos įgyvendinimo projektą, finansuojamą Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis ir, atsižvelgiant į planuojamas rekonstrukcijos darbų apimtis, nuo 2016-02-25 katilinėje, valdomoje panaudos teise, pati pradės gaminti šilumą ir karštą vandenį, tuo pagrindu, be kita ko, ieškovė 2016-02-25 atsijungs nuo UAB „Lamberta“ šilumos perdavimo tinklo ir atsijungus Šilumos pirkimo sutartis bus nutraukta.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą ex officio (savo iniciatyva) atlikti CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimą. Apeliantės nuomone, šiuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kadangi pirmosios instancijos teismas į bylą neįtraukė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, nors sprendė dėl jos patikėjimo teise valdomo turto. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Apeliantė UAB „Lamberta“ nurodo, kad ginčo patalpas patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra ieškovės steigėja ir vienintelė dalininkė, apie teismo procesą buvo išsamiai informuota, tačiau į bylą įstoti nepageidavo.Svarbu tai, kad šioje byloje ginčas kildinamas iš ieškovės VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir UAB „Lamberta“ sutartinių teisinių santykių. Byloje šalys viena kitai reiškiamus reikalavimus kildino iš 2005-01-19 Šilumos pirkimo sutarties ir joje numatytų įsipareigojimų vykdymo. Šios sutarties šalys yra ieškovė ir atsakovė. Teismo sprendimu išsprendus klausimą dėl restitucijos taikymo restitucija taip pat taikyta minėtos sutarties šalims. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sukūrė neįtrauktai į bylą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai konkrečias teises ir pareigas. Įvertinus tai, kad ginčas kilęs iš sutartinių teisinių santykių, o teismo sprendimu apeliantės nurodomo subjekto teisinė padėtis nekeičiama, jam nesukuriama teisių ir pareigų, nenustatyta pagrindo pripažinti esant absoliutų pagrindą naikinti teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat nenustatyta kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl Šilumos pirkimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Šilumos pirkimo sutarties 2.1 punkto nuostata prieštarauja imperatyvioms valstybės turto naudojimą reglamentuojančioms įstatymo normoms ir darė išvadą, jog šiuo atveju toks prieštaravimams lemia viso sandorio negaliojimą. Apeliantė, nusutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino Šilumos pirkimo sutarties sudarymo aplinkybių, nevertino katilinės bei siurblinės patalpų perdavimo pagrindo, nesprendė klausimo dėl Bendradarbiavimo sutarties galiojimo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, taip pat sprendė klausimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, taip pažeisdamas dispozityvumo principą bei peržengdamas pareikšto reikalavimo ribas.Įstatymas numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Sandorio pripažinimas negaliojančiu minėtu pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo dėl įgytų civilinių teisių. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visumą: teisės norma yra imperatyvi ir šios normos pažeidimo pasekmė tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant abi šias sąlygas, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Svarbu ir tai, kad šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).Šilumos pirkimo sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos (t. y. 2004-11-04 redakcijos) Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numatė, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių funkcijas įgyvendinantiems subjektams; be to, šis turtas panaudos pagrindais galėjo būti perduodamas vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka šiems subjektams: 1) viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų steigėjų yra valstybės ar savivaldybių institucija, arba viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti; 2) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims; 3) labdaros ir paramos organizacijoms bei fondams; 4) visuomeninėms organizacijoms, asociacijoms, asociacijų sąjungoms ir politinėms partijoms; 5) valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus; 6) kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse. Nuo 2014‑10‑01 (su vėlesniais pakeitimais) įsigaliojusios 2014-03-25 redakcijos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme valstybės ir savivaldybių turto panauda reglamentuojama 14 straipsnio 1 dalyje. Šioje įstatymo nuostatoje numatyti iš esmės analogiški ankstesniam reglamentavimui subjektai, kuriems Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas valstybės ir savivaldybių turtas.Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad yra galimas neatlygintinis valstybei priklausančio turto valdymas bei naudojamas, tačiau tokia teisę gali įgyti tik konkrečiai įstatyme (arba tarptautinėse sutartyse) nurodyti subjektai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytas reglamentavimas yra imperatyvus, kadangi aiškiai įstatymu apibrėžia subjektus, kuriems galima perleisti neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybei priklausantį turtą, kartu tokia nuostata įtvirtina aiškų ir vienareikšmišką draudimą perleisti neatlygintinai valdyti ir naudotis tokiu turtu subjektams, nenumatytiems įstatyme ir neatitintiems įstatyme keliamų reikalavimų. Apeliantė šio įstatyme numatyto reglamentavimo imperatyvaus pobūdžio neginčija.Apeliantė teigia, kad atsakovei UAB „Lamberta“ katilinė, kaip statinys, nebuvo perduota panaudai, o perduota buvo dalis patalpos, skirtos šildymo bei karšto vandens gamybos įrangai modernizuoti ir prižiūrėti. Šiuo aspektu svarbu tai, kad nėra ginčo, jog minėtos patalpos nuosavybės teise priklauso valstybei. Taip pat apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė UAB „Lamberta“ Šilumos pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu, minėtomis patalpomis naudojosi neatlygintinai (nesudariusi patalpų nuomos sutarties įstatymų nustatyta tvarka). Taigi minėti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia patalpų faktinio perdavimo valdyti ir naudotis bei atsakovės neatlygintinio naudojimosi patalpomis fakto.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog katilinės patalpos atsakovei perduotos ir jomis leista neatlygintinai naudotis iš esmės ne Šilumos pirkimo sutarties pagrindu. Visų pirma, nustatyta, kad Šilumos pirkimo sutarties 2.1 punkte, be kita ko, numatyta, jog vartotojas, sudaręs bendradarbiavimo sutartį su tiekėju, jam leidžia eksploatuoti visus dabartinius šilumos gamybai naudojamus įrengimus ir įrenginius bei tam tikslui reikalingas patalpas, tiek, kiek reikalinga tiekėjui savo įsipareigojimas pagal šią sutartį įvykdyti. Šilumos pirkimo sutarties 2.6 punkte numatyta, kad tiekėjas prižiūri (eksploatuoja) katilinę ir šilumos perdavimo tinklą; priežiūros (eksploatavimo) riba – iki vartotojos pastatų išorinių sienų; šilumos perdavimo tinklo kapitalinis remontas atliekamas vartotojo lėšomis. Iš šių sąlygų matyti, kad Šilumos pirkimo sutarties 2.1 punkte įtvirtintas vartotojos (ieškovės) leidimas eksploatuoti tiekėjai (atsakovei) šilumos gamybai reikalingas patalpas tiek, kiek reikalinga tiekėjai sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Antra, nors apeliantė teigia, kad katilinės patalpos ir siurblinė atsakovei perduotos naudotis 2005‑01-19 sudaryta savarankiška Bendradarbiavimo sutartimi, tačiau akcentuotina, kad bendradarbiavimo sutarties sudarymas numatytas Šilumos pirkimo sutarties 2.1 punkte. Iš minėtos Šilumos pirkimo sutarties nuostatos turinio matyti, kad vartotojas sudaro bendradarbiavimo sutartį su tiekėju iš esmės kaip papildomą susitarimą Šilumos pirkimo sutarties 2.1 punkte numatytam vartotojo leidimui įgyvendinti. Be to, iš 2005‑01-19 sudarytos Bendradarbiavimo sutarties turinio nustatyta, kad joje pažymima, jog ši sutartis sudaroma prie Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 111-04, šalims siekiant įvykdyti savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį (e. b. t. 1, b. l. 203–204). Taigi 2005‑01-19 Bendradarbiavimo sutartis sudaryta šalims iš esmės siekiant įgyvendinti Šilumos pirkimo sutartį ir detalizuoti šalių bendradarbiavimą eksploatuojant ir saugant šilumos gamybai naudojamus įrengimus ir įrenginius bei tam tikslui reikalingas patalpas. Įvertinus minėtus duomenis ir Šilumos pirkimo sutarties 2.1 punkto nuostatą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent šia sutartine nuostata faktiškai sudarytos prielaidos atsakovei UAB „Lamberta“ naudotis katilinės ir siurblinės patalpomis neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl patalpų perdavimo kitos sutarties pagrindu, Bendradarbiavimo sutarties reikšmės ir jos neįvertinimo.Apeliantės pozicija, kad modernizavimui vykdyti bei šilumos įrengimų priežiūros paslaugoms teikti atsakovei nereikėjo patalpas valdyti panaudos ar kita teise, nepaneigia aplinkybės, jog atsakovei, kaip tiekėjai, sudaryta galimybė šilumos gamybai reikalingas patalpas naudoti neatlygintinai, kiek tai reikalinga teikėjos pagal sutartį prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti.Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2013-07-09 raštu Nr. S‑(10‑2775)-1619 informavo ieškovę VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninę apie 2012 m. atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatus (el. b. t. 1, b. l. 182–184). Šiame rašte pažymėta, kad ieškovės įstaigai pagal valstybės turto panaudos sutartį yra perduotas katilinės pastatas ir nustatyta, kad pagal sudarytą 2005-01-19 Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 111-04 valstybės turtu leista naudotis neatlygintinai, dėl to valstybės biudžetas negavo pajamų už naudojimąsi šiuo turtu. Rašte taip pat pažymėta, kad šilumos tiekėja nepatenka tarp Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, kuriems neatlygintinai gali būti perduotas valstybės turtas ir rekomenduota spręsti klausimą dėl minėtos sutarties nutraukimo. Taigi minėtame rašte konstatuotas Šilumos pirkimo sutarties sąlygų nenaudingumas VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei ir valstybės biudžetui, taip pat jų neatitiktis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatoms.Atsakovė teigia, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė susiklosčiusią situaciją vertino formaliai, t. y. nevertino aplinkybės, jog šilumos tiekėjos, t. y. atsakovės, sumokėtas nuomos mokestis bus įtrauktas į šilumos kainą papildomai pridedant PVM mokestį bei pelno maržą ir taip padidės šilumos kaina. Apeliantės nuomone, neegzistuoja realus viešojo intereso pažeidimas, patalpų perdavimas atsakovei nesukėlė ieškovei ar visuomenei jokių nuostolių ir atitiko šalių interesus bei viešojo pirkimo tikslus. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus akcentuotina, kad sprendžiant klausimus dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojamo ir disponavimo juo aktualus viešosios teisės principas, išreiškiantis imperatyvą, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto būtų sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Valstybės nuosavybė turi būti tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus. Šilumos pirkimo sutarties sudarymo metu galiojusios Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatoje buvo įtvirtintas įsakmus draudimas valstybei priklausantį turtą perleisti neatlygintinai valdyti ir naudotis subjektui, kuris nepatenka į įstatymo apibrėžtą subjektų ratą. Atsakovė UAB „Lamberta“ yra privatus pelno siekiantis subjektas. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2013-07-09 rašte užfiksuotų duomenų ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad atsakovė UAB „Lamberta“ nevykdo valstybės ar savivaldybės funkcijų ir nėra priskirtina nė vienam iš Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių argumentų ir duomenų apeliantė nepateikė. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad tai, jog katilinės patalpų dalį UAB „Lamberta“ naudotų panaudos pagrindu atitiko šalių interesus ir viešojo pirkimo tikslus užtirtinti pastatų šildymą bei karšto vandens tiekimą mažiausiomis sąnaudomis, kadangi valstybės turtas negali būti perleidžiamas pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir tam įstatyme keliamus reikalavimus, nes tai prieštarautų viešajam interesui.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Šilumos pirkimo sutarties 2.1 punkto nuostata, sudaranti galimybę tiekėjai neatlygintinai naudotis patalpomis, prieštarauja imperatyviam įstatymo reglamentavimui. Nors apeliantė akcentuoja, kad Šilumos pirkimo sutarties 10.5 punkte šalys susitarė, jog bet kuriai šios sutarties nuostatai tapus negaliojančia ar ją traktuojant kaip prieštaraujančią įstatymams, tai nedaro negaliojančių kitų sutarties nuostatų, tačiau svarbu įvertinti negaliojančia pripažintos sandorio dalies (nuostatos) įtaką likusiai sandorio daliai ir jos galiojimui. Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.96 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas įvertino minėtos sutartinės nuostatos pripažinimo negaliojančia įtaką likusiai Šilumos pirkimo sutarties daliai CK 1.96 straipsnyje numatyto reglamentavimo aspektu. Šiuo atveju disponavimo valstybės turtu procedūros pažeidimas viso sutarties vykdymo laikotarpiu jokiais būdais nebuvo pašalintas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Šilumos pirkimo sutarties nuostatos, susijusios su teisiniu pagrindu tiekėjai faktiškai naudotis katiline ir siurbline sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, yra esminės, susijusios su disponavimo valstybės turtu procedūra ir nulėmusios sutarties turinį, o be šių nuostatų, pati visos Šilumos pirkimo sutarties sudarymo ir jos vykdymo procedūra būtų buvusi iš esmės skirtinga. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su išvada, kad šiuo atveju sandorio dalies negaliojimas dėl savo esminio pobūdžio lemia viso sandorio negaliojimą ir yra pagrindas Šilumos pirkimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms.Apeliantė pažymi, kad 2004 m. Klaipėdos apskrities viršininko administracija vykdė ir kitą Šilumos ūkio renovacijos viešąjį pirkimą, kurį taip pat laimėjo UAB ,,Lamberta“, o susiklosčius analogiškai situacijai, 2015-11-16 įvykusio viešojo konkurso pagrindu 2015-11-25, tarp UAB ,,Lamberta“ ir Macikų socialinės globos namų buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų ir ilgalaikio turto nuomos sutartis. Pažymėtina, kad sprendžiant šalių ginčą, nagrinėjamos ir vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės ir konkrečiai tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusi faktinė situacija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių sutartis dėl negyvenamųjų patalpų nuomos nesudaryta. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei skirtas finansavimas pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2013 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę „Biokuro katilų įrengimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“. Apie šią aplinkybę ieškovė 2014-12-09 raštu informavo atsakovę UAB „Lamberta“ (e. b. t. 1, b. l. 9–10). Tarp šalių 2015-04-13 pasirašytas Ketinimų protokolas dėl 2005-01-19 šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė 2015-10-28 raštu informavo UAB „Lamberta“, kad ieškovė tęsia savo struktūrinio padalinio – Psichiatrijos departamento katilinės rekonstrukcijos įgyvendinimo projektą, finansuojamą Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis ir nuo 2016-02-25 minėtoje katilinėje pati pradės gaminti šilumą ir karštą vandenį. Šie duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė nutarė šilumą gamintis pati. Matyti, kad susiklostė kitokia faktinė situacija nei apeliantės akcentuojamu atveju dėl kitos sutarties vykdymo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai įvertino aplinkybes, jog Šilumos pirkimo sutartis tarp šalių buvo vykdomą dešimt metų ir nuomos sutartis nebuvo sudaryta, o jos sudarymo galimybė yra hipotetinio pobūdžio, ir tokia prielaida negali būti grindžiamas sandorio galiojimas.

Dėl sandorio pripažinimo niekiniu teismo iniciatyva.

Apeliantė teigia, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nereiškė reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia Šilumos pirkimo sutartį ir taikyti restituciją. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, teismas ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir niekinio sandorio teisines pasekmes. Taigi iš esmės klausimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu teismas gali spręsti ir šalims byloje nepareiškus dėl to atskiro materialinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad šiuo atveju ieškinys pareikštas ne CPK 49 straipsnyje nurodytų subjektų, nesudaro pagrindo konstatuoti proceso teisės nuostatų pažeidimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, pažymima, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑301‑706/2015; 2009-06-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį esant niekinį tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2011-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad argumentus dėl Šilumos pirkimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ieškovė nurodė ir jais rėmėsi 2016-12-06 patikslintame ieškinyje. Nustatyta, kad dėl šių argumentų pasisakyta ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2017-02-24 teismo posėdyje, be to, siekiant ištirti įrodymus ir įvertinti sutarties atitiktį imperatyvioms įstatymo normoms, bylos nagrinėjimas iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo atnaujintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-19 teismo nutartimi, išvadą teikiančiomis institucijomis įtrauktos Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.Atsakovės priešieškinio reikalavimai siejami su įpareigojimu vykdyti Šilumos pirkimo sutartį. Nors ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove Šilumos įrenginių pirkimo–pardavimo sutartį nurodytomis sąlygomis, siejamomis su įrenginių liktine verte, tačiau taip pat nurodė, kad imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujanti sutartis negali būti vykdoma, dėl to atsakovė negali vykdyti Šilumos pirkimo sutarties, neturėdama teisės teisėtai naudotis katilinės patalpomis, o restitucija turėtų būti vykdoma sumokant ekvivalentą pinigais, o būtent atsižvelgiant į Šilumos įrenginių likutinę vertę. Taigi niekiniu pripažintas Šilumos pirkimo sandoris iš esmės buvo tiesiogiai susijęs su byloje šalių pareikštais reikalavimais ir jų pagrįstumo įrodinėjimo procesu. Esant tokioms aplinkybėms nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė klausimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir atitinkamų teisinių padarinių taikymo, dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio ribų peržengimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl sutarties nutraukimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį.

Apeliantė UAB „Lamberta“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Šilumos pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu nesukurtų šalims jokių teisinių padarinių ir tai sudaro pagrindą atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė tinkamai atsijungė nuo atsakovės šilumos sistemos. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje šilumos vartotojui, pakeitusiam buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, iš esmės numatyta teisė nutraukti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija 2015‑12‑04 suteikė rašytinį pritarimą statinio projektui (el. b. t. 2, b. l. 174–175). Iš Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016‑02‑22 atlikto statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto turinio matyti, kad skunde nurodyti galimi pažeidimai patikrinimo metu nenustatyti (el. b. t. 2, b. l. 150–156). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai apie ieškovės VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės atliktus darbus. Iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016-10-21 energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos nustatyta, kad sumontuoti, išbandyti katilinės esamus du skysto kuro katilus pakeitę kieto kuro katilai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės (užsakovės) su rangove 2016-10-23 pasirašytame užbaigtų statybos darbų perdavimo–priėmimo akte pažymėta, kad atlikti darbai atitinka 2015-04-23 sutarties, techninio darbo projekto bei techninio lygio ir kokybės rodiklius. Byloje taip pat patiektas 2016-11-24 Senų katilų sustabdymo ir naujų katilų paleidimo aktas. Iš šio akto duomenų nustatyta, kad dalyvaujant ir atsakovės UAB „Lamberta“ atstovui buvo sustabdytas senų skalūnine alyva kūrenamų katilų veikimas bei pajungtas naujų biokuro katilų veikimas ir jie pradėti eksploatuoti. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2017‑11-28 teismo posėdžio metu šalys neginčijo šių nustatytų aplinkybių, kad faktiškai sustabdytas senų katilų veikimas ir ieškovė pradėjo eksploatuoti naujus katilus. Esant tokioms aplinkybėms bylos duomenys sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės atlikti darbai, kuriais ji pakeitė apsirūpinimo šilumos energija būdą, t. y. nusprendė šilumos energija apsirūpinti individualiai (savarankiškai), galėtų būti nesuderinami su statybos teisinius santykius reguliuojančiais teisės aktais.Apeliantė teigia, kad neįvertinta aplinkybė, jog atsakovė turi galimybę ir sąlygas toliau tiekti šilumos energiją ieškovei. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nustačius, jog Šilumos pirkimo sutartis pagrįstai pripažinta niekine ir negaliojančia, tolesnis tokios sutarties vykdymas negali būti patiesinamas. Ieškovės priešieškinio reikalavimai atmesti pagrįstai.Įstatyme tiesiogiai nurodoma, kad, konstatavus niekinio sandorio faktą, taikomos restitucijos taisyklės, nustatytos CK šeštosios knygos normose (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šiuo atveju negalima pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio, nusprendė Šilumos pirkimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2017-11-28 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad šiuo metu šiluma ir karštu vandeniu ieškovė apsirūpina pagal poreikį (2017-11-28 teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 37 sek.). Tokius duomenis, kaip minėta anksčiau, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovė neginčijo šių nustatytų aplinkybių, kad faktiškai sustabdytas senų katilų veikimas ir ieškovė pradėjo eksploatuoti naujus katilus. Byloje esant duomenims, kad senų katilų veikimas sustabdytas ir nauji katilai pradėti eksploatuoti tik 2016‑11-24, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti Šilumos pirkimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo faktinio šilumos gamybos būdo pakeitimo dienos, t. y. 2016‑11-24.

Dėl restitucijos taikymo.

Iš Šilumos pirkimo sutarties 2 dalies sąlygų nustatyta, kad šiuo atveju sutarties objektas buvo kompleksinis ir apėmė tiek paslaugų teikimą (šilumos energijos tiekimą, katilinės ir šilumos perdavimo tinklo priežiūrą (eksploataciją)), tiek darbų atlikimą (katilinės įrangos modernizavimą). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, ištyręs Šilumos pirkimo sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, taip pat restitucijos taikymo galimybes, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatė, kad šiuo atveju negalima šalių grąžinti į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, ir darė išvadą, kad restitucija negalima tiek, kiek tai susiję su šilumos tiekimu, tačiau nustatė pagrindą taikyti restituciją dėl šilumos įrenginių (pagerinimų) įrengimo.Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Lamberta“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė restituciją. Šią poziciją apeliantė grindžia motyvais, kad įranga niekada nepriklausė ieškovei nuosavybės ar kita teise, restitucija taikyta ne visa apimtimi (neatsižvelgiant į atliktas investicijas), be to, netinkamai nustatyta įrangos likutinė vertė. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad atsakovė neginčija pagrindinės pirmosios instancijos teismo išvados, jog restitucija taikytina tik dėl šilumos įrenginių (pagerinimų) įrengimo.Šilumos pirkimo sutarties 2.1 punkte buvo numatyta tiekėjai savo lėšomis modernizuoti katilinės įrangą, o sudėvėtus įrenginius pakeisti naujais; taip pat numatyta, kad naujai sumontuoti katilinės įrengimai ir įrenginiai ir pagerinimai yra tiekėjo nuosavybė, demontuota sena katilinės įranga grąžinama vartotojui. Apeliantė akcentuoja, kad įranga nepriklausė ieškovei, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, kad teismas, kaip Šilumos sutarties vykdymo pasekmę, įvertino aplinkybę dėl atsakovei priklausančių šilumos įrenginių (pagerinimų) įrengimo valstybei nuosavybės teise priklausančios patalpose. Pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus byloje, kad šilumos įrenginių pašalinti (išvežti) iš patalpų negalima nepadarant esminės žalos pačioms patalpoms (negriaunant katilinės sienų), įvertino tokių veiksmų proporcingumą, taip pat įrenginių (pagerinimų) palikimo atsakovei valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose pasekmes ir iš esmės konstatavo, kad šiuo atveju restitucija natūra negalima. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl negalimumo taikyti restituciją natūra yra nepagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas taikytinos restitucijos būdą, pagrįstai įvertino Šilumos pirkimo sutartyje ir jos 7.2 punkte šalių aptartą sutartinių santykių pasibaigimo sureguliavimą dėl šilumos įrenginių perdavimo už likutinę vertę ieškovės nuosavybėn ir pagrįstai juo vadovavosi.Apeliantė pateikė motyvus, jog šilumos įrenginių likutinė vertė nustatyta netinkamai, neįvertintos vėlesniais laikotarpiais atliktos investicijos į katilinę. Apeliantė teigia, kad teismas įvertino tik padarytas pirmo etapo investicijas, tačiau restitucijos netaikė dėl vėlesniais laikotarpiais atliktų investicijų. Iš apeliantės nurodytų motyvų matyti, kad, apeliantės nuomone, apskaičiuojant šilumos įrenginių likutinę vertę turėtų būti įtraukiamos papildomos investicijos (papildomai sumontuota įvairi įranga), įvykdytos 2011-05-31, 2012-02-23, 2014-11-30 ir 2015‑01-31. Apeliantė nurodo, kad likutinė vertė, apskaičiuota pagal atsakovės pasirinktą mokesčių politiką 2016-11-24 sudarė 25 768,04 Eur.Šilumos pirkimo sutarties 7.2 punkte iš esmės numatytos teisinės pasekmės sutartinių įsipareigojimų pasibaigimo atveju apima tiekėjo įsipareigojimą perduoti šilumos įrenginius (pagerinimus) vartotojui už likutinę vertę. Ši nuostata vertintina atsižvelgiant į sutarties objekto apimtį, Šilumos pirkimo sutarties 2.1 punkte šalių numatytą susitarimą, jog tiekėja savo lėšomis modernizuos katilinės įrangą, o sudėvėtus įrenginius pakeis naujais, taip pat Šilumos pirkimo sutarties 2.6 punktą, kad tiekėjas prižiūri (eksploatuoja) katilinę ir šilumos perdavimo tinklą. Prie Šilumos pirkimo sutarties pridėtas priedas Nr. 4 – Katilinės modernizavimo investicijų planas–grafikas (el. b. t. 1, b. l. 201). Iš šio dokumento turinio matyti, kad katilinės modernizavimo darbai numatyti atlikti 2005–2007 m. Taigi konkretūs sutartiniai katilinės modernizavimo darbai buvo numatyti tiekėjai atlikti ankstesniu laikotarpiu. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad į šio laikotarpio išlaidas investicijoms atsižvelgta taikant restituciją.Iš 2015‑05‑06 UAB „Lamberta“ rašte „Dėl informacijos pateikimo“ dėl nuo 2010‑01-01 iki 2015-03-31 atliktų investicijų nurodyta, kad investicijų į katilinę nebuvo daryta, buvo atliekami tik remonto darbai, kurių kaina buvo padidinta katilinės vertė: 2011 m. kovo mėn. buvo atliktas kamino remontas, 2012 m. vasario mėn. pakeistas šilumokaitis ir nupirktas kompiuteris, 2014 m. liepos mėn. po įvykusio gaisro buvo atliktas katilinės įrenginių remontas, kiti įrengimai pakeisti naujais: degikliai, jungikliai, šilumokaitis, katilo valdiklis (el. b. t. 1, b. l. 26–27). Ieškovė, teigdama, kad atsakovė įrenginių likutinę vertę nepagrįstai didina į ją įskaičiuodama katilinės eksploatacijos išlaidas, nurodė, kad 2011 m. atliktas po audros apgadinto kamino remontas, apie 2012 m. atliktus remonto darbus ieškovė nebuvo informuota ir jų atlikimas su ieškove nederintas, 2014 m. šalinti gaisro padariniai dėl užsiliepsnojusio atsakovės katilo. Iš šių duomenų darytina išvada, kad atsakovės UAB „Lamberta“ atlikti vėlesni remonto, atstatymo darbai, iš esmės susiję ne su sutartyje numatyta katilinės įrangos modernizacija ar investicijomis, o su šilumos gamybai naudojamų įrenginių priežiūra ir eksploatacija, atsakovės UAB „Lamberta“ veiklos vykdymu. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad tokios išlaidos turėtų būti įvertintos skaičiuojant šilumos įrenginių likutinę vertę taikant restituciją.Vadovaujantis CK 6.145 straipsniu, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Nustatyta, kad šilumos įrenginių 21 506,60 Eur likutinė vertė, apskaičiuota 2016-12-06 dienai (iki patikslinto ieškinio pateikimo), nustatyta pagal atsakovės UAB „Lamberta“ pateiktus buhalterinius dokumentus. Tokią šilumos įrenginių likutinę vertę patvirtina 2005-11-30 akto dėl ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją ir 2005-11-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1733 duomenys apie katilinės įrengimą, taip pat Ilgalaikio turto kortelės Nr. 503 duomenys apie katilinės įrangos nusidėvėjimo sumą kiekvieną mėnesį (t. y. 772,55 Lt) (el. b. t. 1, b. l. 36–37, 41). Ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad šilumos įrenginių likutinė vertė skundžiamu sprendimu nustatyta neteisingai, dėl to šiuo aspektu reškiami apeliacinio skundo argumentai atmestini. Iš ieškovės VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės procesinių dokumentų byloje matyti, kad ieškovė iš esmės sutiko su Šilumos įrenginių likutinės vertės apskaičiavimu būtent 2016-12-06 dienai. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pagrįstai vadovautasi nurodytai dienai apskaičiuota šilumos įrenginių 21 506,60 Eur likutinė verte.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantės nuomone, skundžiamu sprendimu nepagrįstai ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Šią poziciją apeliantė grindžia motyvais, jog ginčą lėmė ieškovės neteisėtas neveikimas, be to, ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė didesnę įrenginių kainą, nei pirminiame ieškinyje, tad iš esmės ieškovė reikalavimus pakeitė atsakovės UAB „Lamberta“ naudai. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę sudaryti su ieškove Šilumos įrenginių pirkimo–pardavimo sutartį nurodytomis sąlygomis, o atsakovė priešieškiniu ginčijo ieškovės sudarytos Šilumos pirkimo sutarties nutraukimą. Įvertinus šalių byloje pareikštus reikalavimus, ta aplinkybė, kad patikslindama ieškinį ieškovė nurodė didesnę įrenginių kainą, nelaikytina atsakovės materialinių reikalavimų byloje pripažinimu. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė niekinio sandorio teisines pasekmes, ir taikytos restitucijos apimtį, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, yra pagrindas pripažinti, kad teismo sprendimas iš esmės priimtas ieškovės naudai ir atsakovės nenaudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir bylos duomenis, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą netinkamai taikytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios proceso teisės normos.

Dėl bylos baigties.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nenustatyta esminių proceso teisės pažeidimų ar esminių bylos aplinkybių, bylos esmės neatskleidimo fakto. Atsakovės UAB „Lamberta“ apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas dėl šalių byloje pareikštų reikalavimų vertinimo ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-04 sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, patikslintina teismo sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad Šilumos pirkimo sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo 2016-11-24, t. y. faktinio senų katilų sustabdymo ir naujų katilų paleidimo dienos.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3 287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš UAB „Lamberta“ 1 185,80 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodytos ieškovės turėtos išlaidos yra detalizuotos ir pagrįstos rašytinais įrodymais.Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, nei numatyta šioje teisės normoje nurodytos rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Įvertinus teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkto ir 8.11 punkto nuostatas, reglamentuojančias maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientą (1,3), bei pagal ieškovės išlaidų patyrimo laiką (2017-09-22) jų maksimaliam dydžiui apskaičiuoti pagrindu imamą užpraėjusio ketvirčio statistinį dydį (2017 m. I ketvirtis – 817,6), darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose numatytą dydį, sudarantį 1 062,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus ir kitus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, tai, jog byloje pareikštas ieškinys ir priešieškinis, byla didelės apimties, ieškovei iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma mažintina iki Rekomendacijose numatyto dydžio – 1 062,88 Eur (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-04 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-04 sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad viešosios įstaigos Švėkšnos psichiatrijos ligoninės ir uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“ 2005-01-19 sudaryta Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 111-04 pripažintina niekine ir negaliojančia nuo 2016-11-24, t. y. faktinio senų katilų sustabdymo ir naujų katilų paleidimo dienos.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Klaipėdos jūrininkų ligoninei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“ 1 062,88 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.