- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- e2S-1148-555/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02385-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos logistika“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Emironas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos logistika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11786-752/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emironas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos logistika“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Emironas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos logistika“ 9 676,80 Eur nuostolių, 6 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų (9 676,80 Eur) sumai areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, turtines teises, kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Nurodė, kad atsakovė vengia atlyginti nuostolius, yra tik nuo 2017 m. veikianti įmonė, kurioje dirba tik 2 darbuotojai, prašomų priteisti nuostolių suma yra pakankamai didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas įvertino, kad ieškovės reikalavimas atsakovei dėl nuostolių atlyginimo yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovė aiškiai suformulavo atsakovės prievolę atsiskaityti bei pateikė savo reikalavimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus.Teismas nurodė, kad byloje pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma 9 676,80 Eur yra ženkli juridiniam asmeniui, o tai, remiantis formuojama teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu laikytina pakankama aplinkybe šių priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovė neatsiskaito su ieškove, nereaguoja į jos pretenziją, yra pakankamai neseniai įsteigta bendrovė, joje dirba tik du darbuotojai. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę – turtinę būklę ir taip paneigtų pavojų, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas, kad tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas, nes atsakovė gali savo turimą turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ir neliktų turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Baltijos logistika“ prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidėjusią sprendimo įvykdymo riziką sieja tik su didele atsakovei pareikšto reikalavimo suma. Atsakovės turtinė padėtis yra gera, vien debitoriniai įsipareigojimai atsakovei šiuo metu sudaro (duomenys neskelbtini), ši suma viršija ieškinio reikalavimą daugiau kaip tris kartus. Vertinant pateikiamus įrodymus, labiausiai tikėtina, jog teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas nebus apsunkintas, ar neįmanomas, kadangi atsakovė yra finansiškai pajėgi įvykdyti teismo priimtą sprendimą.Ieškovė savo prašymą grindė teiginiu, jog atsakovė vengia atlyginti nuostolius, tačiau toks teiginys nepakankamas atsakovės turto arešto taikymui. Vien tai, jog atsakovė neatlygino nuostolių ieškovei, nereiškia, kad ji vengs įvykdyti teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė ėmėsi veiksmų, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas bei kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, būsimo teismo sprendimo įvykdymui nekyla reali grėsmė bei nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu.Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei priklausančių piniginių lėšų bei turto areštas, suvaržo jos teises daugiau, nei tai būtina tikslui pasiekti, o taip pat pažeidžia trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus, dėl šios priežasties neatitinka proporcingumo bei ekonomiškumo principų. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai apriboja atsakovės veiklą. Bendrovė vykdo ekspedijavimo veiklą, todėl įmonei būtinos apyvartinės lėšos tam, kad galėtų atsiskaityti su kitomis įmonėmis už suteiktas paslaugas.Ieškovė UAB „Emironas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė neįrodė, jog jos finansinė padėtis šiuo metu yra gera ir kad ji turi realias galimybes patenkinti ieškovės ieškinį. Atsakovės turimi įsipareigojimai ženkliai viršija ieškovės pareikštų reikalavimų dydį, todėl yra rizika, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Atskirajame skunde atsakovė neneigia nei susidariusios skolos, nei jos dydžio, t. y. atsakovė neginčija skolos, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimai preliminariai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei lygiateisiškumo, nei proporcingumo principų, nes iš areštuotų piniginių lėšų leido atsakovei atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams, mokėti socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl 9 676,80 Eur sumos. Ieškinio reikalavimams užtikrini pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, įvertinęs tai, jog ieškovės pareikšto ieškinio suma yra didelė, be to, atsakovė neatsiskaito su ieškove, yra neseniai įsikūrusi įmonė. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė teismui atskirąjį skundą. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio/priešieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio/priešieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Įvertinus atskirojo skundo argumentus, spręstina, jog atsakovė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl teismo argumentų, susijusių su grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sieja su reikalavimo sumos atsakovei dydžiu bei aplinkybe, kad atsakovė vengia gera valia įvykdyti prievolę, taip pat nereaguoja į jos pretenziją. Jokių kitų aplinkybių, nusakančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė nenurodė, jų neįvardijo ir pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai pasisako, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kaip yra įsitikinusi apeliantė, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Ribojimai disponuoti turtu gali būti nustatomi tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo buvusį / esamą / tikėtinai būsiantį nesąžiningumą, pavyzdžiui, kai atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turėdamas tikslą neatsiskaityti su savo kreditoriumi pagal galimai atsakovui nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-457-464/2018). Toks naujausias aiškinimas yra grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtimi. Šios priemonės nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat jos neskirtos suteikti šaliai, kuri prašo tokių ribojimų antrajai šaliai nustatymo, pranašumą ar dar vieną svertą, siekiant kuo greitesnio savo reikalavimų patenkinimo, jeigu dėl to kyla ginčas su antrąja šalimi. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama su tokiomis aplinkybės, kurias kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą įvardija ieškovė, t. y. su atsisakymu gera valia įvykdyti prievolę, nereagavimu į pretenzijas, ar kreipimusi į teismą dėl nuostolių priteisimo. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas dėl didelės sumos priteisimo savaime yra pakankamas tokio išimtinio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymui. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtektų bet kokios teorinės galimybės, jog be tokių priemonių taikymo galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi kiekvienoje byloje dėl didelės sumos reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).Svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodymų, patvirtinančių atsakovės labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jos ketinimus perleisti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl to, vien tik atsakovės finansinė padėtis šiuo konkrečiu atveju neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nepateikus duomenų apie jos nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat akcentavo, kad atsakovė yra nauja įmonė, turi tik du darbuotojus, vengia atsiskaityti su ieškove ir nereaguoja į jos pretenziją, tačiau apeliacinės teismo vertinimu, įvertinus naujausią teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje, nurodytos aplinkybės nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui dėl atsakovės noro išvengti šio vykdymo. Akcentuotina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti atsakovo turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos. Teismas nustatęs, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui), sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emironas“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.