Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, nukentėjusiesiems V. K., P. Ž., kaltinamajam N. K., jo gynėjui advokatui Anton Kviatkovski, kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokato padėjėjui Ignotui Ungailai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, profesinio išsilavinimo, teistas - 2018 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį – 50 MGL (2500 eurų) baudą, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį;

N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę - Pravieniškių pataisos namuose, išsiskyręs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas 19 kartų, paskutinį kartą 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį 60 parų areštu. 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos N. K. bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių ir 10 (dešimčiai) dienų ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. teismui atiduotas kaltinant jį tuo, kad jis 2018-01-10 apie 18.30 val., viešoje vietoje - kelyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su N. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirą tyrimą, priėjęs prie P. Ž. su V. K. paklausė, kur telefonas, pastariesiems atsakius, koks telefonas, ir pradėjus bėgti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vaikinas (duomenys neskelbtini), pasivijęs nukentėjusįjį P. Ž. griebė jį už drabužių, o tuo metu iš nugaros pusės priėjęs V. K. sudavė P. Ž. ne mažiau kaip apie 2 smūgius į galvos sritį dėl ko nukentėjusysis P. Ž. pargriuvo ant žemės, o V. K. pastarąjį gulintį laikė, neleisdamas jam atsistoti, kai tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vaikinas (duomenys neskelbtini) spardė jį kojomis suduodamas ne mažiau kaip 15 smūgių, į stuburą, nugarą, taip bendrais veiksmais padarydami P. Ž. kairės akies viršutinio voko, pakaušio, kairės užausinės srities poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukeldami jam fizinį skausmą. Tuo metu N. K. vydamasis bėgantį V. K. tyčia metė į jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, pataikydamas jam per kojas, dėl ko V. K. pargriuvo ant žemės, ir jam gulint N. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną kartą per kairiąją ranką ir ne mažiau kaip 3 smūgius per dešiniąją koją bei vieną kartą per kairiąją koją, o V. K. atsistojus jis tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė dar vieną kartą jam į pakaušį, tokiais savo veiksmais sukeldamas šiam fizinį skausmą. Tokiais įžūliais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su N. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu vardu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirą tyrimą, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką.

N. K. 2018-01-10, apie 18.30 val., viešoje vietoje - kelyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu vardu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirą tyrimą, priėjo prie P. Ž. ir V. K. ir paklausė, kur telefonas, pastariesiems atsakius, koks telefonas, ir pradėjus bėgti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vaikinas vardu (duomenys neskelbtini), griebė nukentėjusįjį P. Ž. už drabužių, pargriovė P. Ž. ant žemės, pradėjo spardyti gulintį ant žemės nukentėjusįjį P. Ž., suduodamas jam ne mažiau kaip 15 smūgių į stuburo, nugaros sritis, taip padarydamas P. Ž. kairės akies viršutinio voko, pakaušio, kairės užausinės srities poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukeldami jam fizinį skausmą. Tuo metu jis (N. K.) pasivijęs V. K. tyčia metė į jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, pataikydamas jam per kojas, dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, V. K. gulint ant žemės jis (N. K.) su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną kartą per kairiąją ranką ir ne mažiau kaip 3 kartus per dešiniąją koją bei ne mažiau kaip vieną kartą per kairiąją koją, V. K. atsistojus N. K. tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė V. K. vieną kartą į pakaušį, dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais sukeldamas šiam fizinį skausmą. Tokiais įžūliais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei N. K., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu vardu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirą tyrimą, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. K. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. sausio 9 d. jo pažįstama, buvusi bendradarbė, A. Z. jam papasakojo, kad buvo pas V. K. svečiuose, paliko krautis telefoną. V. K. telefono jai negrąžino. Jis paskambino V. K., paprašė atiduoti telefoną. V. K. atsakė, kad telefono neturi, nežino kur jis. 2018 m. sausio 10 d. važiavo link savo kaimo, norėjo užvažiuoti paklausti kur telefonas. Pamatė keliu einantį N. K. su D. sustojo ir paprašė jų nuvažiuoti kartu paprašyti atiduoti telefoną. Važiuojant telefono neplanavo muštis, net minčių tokių nebuvo. N. K. su D. sutiko važiuoti kartu su juo. Pamatė link sodybos einančius V. K. ir P. Sustojo, visi trys išlipo iš automobilio. Klausė, kur telefonas? P. atsakė, koks telefonas, nieko nežinom ir pastūmė jį į krūtinę. D. dėl pastūmimo pradėjo jį ginti, P. Ž. bėgo nuo D.. Mano, kad jei P. Ž. jo nebūtų stūmęs, D. būtų P. Ž. nemušęs. V. K. pradėjo bėgti į vieną pusę, P. Ž. į kitą. P. netoli nubėgo, pradėjo muštis su D. Jis liepė baigti muštis, skyrė D. ir P. Kai juos išskyrė, P. vėl pradėjo bėgti, D. jį vijosi, kas vyko toliau nematė. N. K. nusivijo V. K.. Jis pamatė atvažiuojantį automobilį, liepė baigti muštis. N. K. su juo atsisėdo į mašiną, truputį pavažiavo. Stabtelėjo ir į automobilį įsėdo D. V. K. jam sakė, kad V. K. sudavė porą smūgių. Jis P. Ž. nesudavė nei vieno smūgio. Įvykio metu jis buvo blaivus, vairavo automobilį. N. ir D. buvo išgėręs. Jo nuomone ir P. Ž. su V. K. buvo neblaivūs. Po muštynių V. K. paskambino A. M. ir paprašė telefoną perduoti A. Z. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes P. Ž. nemušė. D. primušė, tai D. ir turi atlyginti žalą.

Kaltinamasis N. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad eidamas prie (duomenys neskelbtini) susitiko su D., kartu ėjo prie parduotuvės. Tuo metu privažiavo V. K., kuris papasakojo, kad iš jo draugės atėmė telefoną. Tada jis (N. K.) pasiūlė nuvažiuoti pasižiūrėti. Į automobilį įlipo D. ir jis, važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuodami keliu pamatė du vaikinus. Tada sustojo, jis pirmas išlipo iš automobilio ir paklausė, kur telefonas? Tie vaikinai pradėjo bėgti. Vieną nusivijo D., kitą jis. Jis pasivijo V. K., pradėjo daužyti. Kokius konkrečiai smūgius sudavė nepamena. Sudavė V. K. su koja, su rastu pagaliu. Kaltinime nurodytus veiksmus pripažįsta. Tikslaus smūgių skaičiaus įvardinti negali dėl girtumo ir praėjusio ilgo laiko tarpo. Padaužius vaikiną atsisuko, išgirdo kaip V. liepia baigti, siūlo važiuoti. V. paklausė, kur antras. Suprato, kad antrą vaikiną vijosi D.. Ką darė D. su V. nematė. Tada nuėjo iki mašinos, atsisėdo ir išvažiavo. Vėliau sužinojo, kad telefonas merginai buvo sugrąžintas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamasis V. K. būtų padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Be N. K. parodymų, jo prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, patvirtina ir kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys.

Nukentėjusysis P. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad eidamas iš namų užėjo pas V. K.. Kartu ėjo link (duomenys neskelbtini). Pamatė važiuojančią mašiną, kuri jo vos nenutrenkė. Iš mašinos išlipo trise, paklausė, kur telefonas. Atsakė, kad nieko nežino, pradėjo stumdytis. Jam pasirodė, kad norėjo V. K. į mašiną įkelti. Suprato, kad bus muštynės, liepė V. K. bėgti. Kai pradėjo stumdytis trečio vyriškio nematę, mano, kad jis buvo nusivijęs V. K.. Jis susistumdė ir su V. K. ir jaunesniu vaikinu. V. K. nieko nei darė, nei sakė, paskui pajuto smūgį per kojas. Kas trenkė, ar V. K. ar D. pasakyti negali. Jis buvo su kapišonu, kurį jam užmovė ant galvos ir pargriovė. Pradėjo daužyti, kas daužė nematė, tik išgirdo kaip V. sakė užtenka mušti. V. rusiškai sakė, tačiau kitas ir toliau jį mušė. Išgirdo ‚šuba“, visi subėgo į mašiną ir išvažiavo. Atsipeikėjęs nei V. K., nei mašinos nematė. Prieš užmaunant jam ant galvos kapišono, šalia jo buvo dviese – V. ir tas nenustatytas. Negali pasakyti kas jį mušė, nes gynėsi, buvo galvą užsidengęs. Suprato, kad jam spyrė su koja į nugaros sritį, su kumščiu į galvą trenkė. Suprato, kad jį mušė vienas asmuo. Pasakyti kas jį mušė negali, nes galva buvo kapišonu uždengta. Girdėjo kaip V. sakė, kad užtenka mušti. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad kapišoną užtempė V. K., tačiau mano, kad gal ir ne V. jam užtempė kapišoną. Jį spardė vienas žmogus, tuo metu jo niekas nelaikė. Mano, kad jis buvo sumuštas todėl, kad atsirado netinkamoje vietoje netinkamu metu. Įvykio metu buvo neblaivus, konflikto vieta patenka į tamsų tarpą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrinti, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo P. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

2018-01-11 ir 2018-05-07 apklausų metu nukentėjusysis P. Ž. parodė, kad 2018-01-10 apie 18.30 val. su savo draugu V. K. ėjo iš jo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). E. P. gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės prie šiukšlių konteinerių privažiavo automobilis Audi universalas, valstybinių numerių skaičiai (duomenys neskelbtini), ir sustojo prie jų. Iš mašinos išlipo du jam nepažįstami asmenys, tai automobilio vairuotojas ir priekinėje sėdynėje sėdėjęs keleivis, kurie priėję prie jo paklausė, „kur telefonas“. Jis atsakė „koks telefonas? Iškart po to iš automobilio dešinės pusės galo išlipo dar vienas jam nepažįstamas asmuo, kuris rankoje laikė kažką panašaus į beisbolo lazdą. Pamatęs asmenį su lazda nuo savęs atstūmė arti jo stovėjusį automobilio vairuotoją. Tada asmuo, kuris išlipo iš priekinės automobilio keleivio pusės kibo jam į atlapus. Jis su šiuo asmeniu pradėjo grumtis. Grumtynių metu pajuto apie 2-3 smūgius į galvos sritį iš kažkurio asmens, kuris stovėjo jam iš galo. Po šių smūgių nukrito ant žemės. Automobilio vairuotojas jį laikė paėmęs už jo drabužių ir spaudė žemyn, kad jis negalėtų atsikelti ar atsimušti, o asmuo, kuris ankščiau išlipo iš automobilio priekinės dalies keleivio pusės, spardė jį kojomis į įvairias kūno vietas, suduodamas apie 10-15 smūgių. Po to šie asmenys pamatė atvažiuojantį automobilį ir sėdo atgal į automobilį bei išvažiavo. Po įvykio atsistojo. Draugas V. K. taip pat atsistojo ir jie nuėjo pas jį namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atėję namo abu nuėjo miegoti. Policijai apie įvykį pranešė kitą dieną, nes grįžę namo blogai jautėsi, medikų tą vakarą nekvietė. Automobilio vairuotojas buvo apie 40 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, jo vienas priekinis dantis buvo aukso spalvos. Asmuo, kuris sėdėjo ant automobilio priekinės keleivio sėdynės buvo apie 18 - 22 metų amžiaus, jo ūgis apie 170 cm, jis vidutinio kūno sudėjimo. Asmuo, kuris išlipo iš automobilio galinės dalies dešinės pusės, buvo stambesnio kūno sudėjimo. Nori pasakyti, kad tiek jauną vaikiną, kuris jį spardė, tiek to automobilio vairuotoją, galės atpažinti. Taip pat galėtų juos atpažinti ir pagal parodytas nuotraukas. Dar nori pasakyti, kad įvykio metu apie tų vyrų klaustą mobilaus ryšio telefoną nieko nežinojo. Tik vėliau po to įvykio iš V. K. sužinojo, kad kažkas pas jį buvo palikęs telefoną, bet tas telefonas buvo grąžintas. (t. I, b. l. 105, 113-114)

2018-08-08 papildomai apklaustas nukentėjusysis P. Ž. parodė, kad papildomai nori parodyti, kad 2018-07-11 akistatos metu tarp jo ir V. K. ne viską pasakė, nes pamiršo kelias smulkmenas. Viskas buvo taip, kaip minėjo pirminėje apklausoje, t.y. 2018-01-10, apie 18.30 val., jie buvo dviese su V. K., kai prie jų privažiavo automobilis Audi. Automobilyje buvo trys asmenys, t.y. vairuotojas - V. K., keleivis, kaip šiandien sužinojo - N. K., ir trečias jam nepažįstamas asmuo. Vairuotojas išlipo kartu su keleiviu iš automobilio priekio. V. K. jo paklausė, " kur telefonas". Jis nesuprato apie ką jis kalba ir todėl paklausė, "koks telefonas?". Po šių žodžių iš automobilio galo išlipo trečias vyriškis su beisbolo lazda. Išsigandęs, kad juos su draugu gali sumušti, jis atstūmė vairuotoją nuo savęs. Tadas keleivis iš automobilio priekio kibo jam į atlapus. Tuo metu, kai jie stovėjo susikibę, jis pajuto 2 ar 3 smūgius į galvos sritį. Dėl suduotų smūgių juto fizinį skausmą, tačiau kas juos sudavė, nematė, kadangi buvo tamsu ir nepastebėjo per grumtynes ar vairuotojas jam sudavė, ar keleivis iš automobilio galo, tačiau smūgiai buvo ne su lazda, nes jie buvo ne tokie stiprūs. Po suduotų smūgių jis nukrito ant žemės ir išgirdo, kad kažkuris iš vyriškių šaukė "gaudyk, nes jis pabėgs". Jis gulėjo ant žemės. Suprato, kad kažkas iš vyriškių liepė gaudyti jo draugą. Šiuos žodžius galėjo sakyti arba vairuotojas, arba vyras su beisbolo lazda Tada vaikinas su beisbolo lazda nusivijo draugą. Jam nugriuvus su vaikinu, su kuriuo stumdėsi, tas vaikinas greitai atsistojo. Tuo metu vairuotojas jį suėmęs už gobtuvo traukė, kad jis negalėtų atsikelti ir pasipriešinti. Tuo pat metu jam sakė "nelįsk prie mano žmonos, nevažinėk pas ją, nesusitikinėk". Gulėdamas juto ne mažiau kaip 15 spyrių į įvairias kūno vietas, daugiausia į stuburo ir nugaros sritį. Jis juto stiprų fizinį skausmą. Mano, kad spardė N. K., kadangi vairuotojas jį laikė, o vaikinas iš automobilio galo nubėgo paskui jo draugą. Jį nustojo mušti tik po to, kai vairuotojas sušaukė rusiškai "Šuba mašina važiuoja" ir vis susėdę į automobilį išvažiavo. Nematė, kaip buvo mušamas jo draugas. Tik po to, kai jie išvažiavo, pamatė ant V. K. sumušimus, t.y. mėlynes, prakirstą koją, galvą. Draugui bėgo kraujas. Iš draugo pasakojimo suprato, kad daugiausia jį mušė per kojas, kad jis nepabėgtų. Draugas sakė, kad skauda visą kūną. Kaip jam paaiškino V. K., tą pačia dieną, dienos metu jau pas jį buvo atvažiavę tie trys vyrai. Vairuotojas aiškinosi santykius dėl savo žmonos, sakė, kad jie nesusitikinėtų ir po to draugas gavo porą smūgių. Tik po šio pokalbio su draugu suprato, dėl ko Audi vairuotojas su keleiviais juos sumušė ir kodėl V. K. iškart išlipus keleiviams pradėjo bėgti. Mano, kad mobilus telefonas buvo tik pretekstas, bet ne pagrindinis motyvas sumušti V. K.. Jis tik pasitaikė ne vietoje ir ne laiku. Jis į jų meilės trikampius nesikiša, o Audi vairuotojo žmonos iki įvykio net matęs nebuvo. Į policiją ir į medikus iš karto nesikreipė, nes galva svaigo, norėjo greičiau namo, galbūt dėl šoko ir išgerto alkoholio kiekio taip nemaudė kūno, tik kitą dieną viskas pradėjo dar labiau skaudėti (t. I, b. l. 134-135).

Paskelbus nukentėjusiojo P. Ž. parodymus, 2019 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis nurodė, kad apklaustas teisme pirmo posėdžio metu davė teisingus parodymus.

Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ėjo su P. Ž. keliu, sustojo mašina, iš jos išlipo nepažįstami vyrai ir pradėjo mušti. Pradėjo bėgti, jį pasivijo, spyrė per kojas, gavo stiprų smūgį į galvą, prarado sąmonę. Nežino kas jam sudavė smūgius. Nematė, kas mušė P. Nematė, kiek žmonių liko prie P. Iki įvykio konfliktų su V. K. nebuvo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrinti, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis V. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-10 buvo sumuštas dėl merginos A. Z. Mano, kad čia buvo kerštas už tai, kad A. pas jį per išeigines atvykdavo į svečius. Negali įvardinti santykių su A. Taip pat negali pasakyti, kokie santykiai sieja A. ir V. K.. Mano, kad čia viskas įvyko dėl pavydo, nes V. užpavydėjo ir dėl to buvo sumuštas, o ne dėl telefono. P. Ž. tiesiog įvykio dieną ėjo kartu su juo ir todėl jį irgi sumušė. Tiems vyriškiams įvykio metu išlipus iš automobilio pradėjo bėgti, nes suprato, jog gali jie jį sumušti. Gali būti ir taip, kad jis pradėjo bėgti, kadangi iš tų vyrų kažkas pradėjo mušti P. Jam bėgant nuo tų vyrų, vienas iš jų, kuris turėjo beisbolo lazdą, pasivijęs jį "numušė nuo kojų". Tiksliau tas vyras metė jam į kojas beisbolo lazdą, pataikydamas per abidvi kojas, dėl ko jis pargriuvo ant žemės. Nori patikslinti, kad kai tas vyras bėgo paskui jį nei apie telefoną, nei apie A. nieko nešaukė ir nesakė, tik rodos šaukė „stok“. Jam gulint ant žemės tas vyras beisbolo lazda sudavė vieną kartą per kairiąją ranką bei ne mažiau kaip 4 smūgius per abi kojas, o tiksliau tris kartus per dešiniąją koją ir vieną kartą per kairiąją koją. Kai tas vyras jį mušė beisbolo lazda, nieko nesakė ir nieko nereikalavo. Taip pat prieš mušimą tas vyras irgi nieko nesakė ir nieko nereikalavo. Po suduotų smūgių atsistojo ir gavo dar vieną kartą beisbolo lazda į galvos sritį, jam rodos per pakaušį. Nuo šio smūgio vėl nugriuvo ant žemės. Jam atrodo nuo suduoto paskutinio smūgio buvo praradęs sąmonę, nes kai atsigavo, to vyro jau šalia nebuvo. Nori patikslinti, kad jam gulint ant žemės nebuvo suduoti du smūgiai per pakaušį, tiesiog suklydo. Į pakaušį buvo suduotas vienas smūgis, kai jis atsistojo. Tiksliai jau nurodyti negali, bet kiek pamena, muštynių iniciatoriumi buvo vyras, kuris jį mušė. Kiek pamena, V. K. sakė „užtenka mušti“. Įvykio metu, kai jis ir P. buvo sumušti, jokių pašalinių žmonių nebuvo. Niekas šio įvykio nematė. Nematė, kas tiksliai mušė P., nes tuo metu jį mušė vyras su beisbolo lazda. Gautųsi, kad prie P. buvo V. K. su kitu vaikinu. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, nes kaip buvo mušamas jam skaudėjo, o kitą dieną po įvykio jam pradėjo dar stipriau skaudėti, todėl ir iškvietė medikus. Kaip minėjo, mano, kad buvo sumuštas dėl keršto, nes V. užpavydėjo. Telefonas čia buvo tik pretekstas, kadangi įvykio dieną apie telefoną beveik jokios kalbos nebuvo. Bet čia yra jo nuomonė. Nepamena, kad įvykio dieną prieš jų sumušimą pas jį į namus buvo atvykęs V. su 2 vyrais. Tikrai tokio fakto nepamena. Iš kur P. tai ištraukė, negali pasakyti (t. I, b. l. 93-94).

Liudytoja A. Z. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo pas V. K. svečiuose, kur paliko telefoną krauti. Pamiršo telefoną pasiimti. V. paprašė, kad paimtų iš V. K. telefoną. Kas vyko toliau nežino. Po kelių dienų jai paskambino M. ir grąžino jai telefoną, kurį paėmė iš V. K.. Apie kilusias muštynes nieko nežino. Su V. K. šiuo metu nebendrauja.

Liudytojas A. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. K. jam pasakojo, kad jį kažkas sumušė. Kas sumušė V. K. jam nesakė, minėjo, kad nepažino tų užpuolikų. Taip pat V. K. atnešė jam telefoną ir prašė, kad perduotų A. Tai buvo jos telefonas. Jis telefoną nuvežė ir perdavė A. V. K. nesakė, kaip telefonas atsirado pas jį.

2018-07-19 Medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra V. K., gim. 1976-11-29, GMP kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Specialisto išvadoje teismo medicinos ekspertas Oleg Detiukevič nurodo, kad susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini), po įvykio 2018-01-10, objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Nesant sužalojimų nėra ir pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Medicinos dokumente nurodytos kairės kojos blauzdos priekinio paviršiaus mušta žaizda ir galvos ir rankos sumušimų diagnozės sužalojimais nevertinamos, nes nepagrįstos objektyviais duomenimis (t. I, b. l. 88).

2018-01-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. Ž. nustatytos kairės akies viršutinio voko, pakaušio, kairės užausinės srities poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2018-01-10). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose, individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai yra būdingi tiesioginiams trauminiams poveikiams. Tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse sužalojimų jam padarymo metu ir įvairiai išsidėstęs su užpuoliku. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Neatmetama galimybė, kad P. Ž. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jam padarymo metu (t. I, b. l. 111).

2018-07-11 asmens parodymo atpažinti protokole su fotolentele užfiksuota, kad nukentėjusysis P. Ž. pareiškė, kad iš trijų parodytų vyrų atpažįsta vyrą, kuris laiko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (V. K.), kaip automobilio vairuotoją, kuris 2018-01-10 prie jų privažiavo ir dalyvavo muštynėse. Atpažįsta jį pagal veido bruožus, ūgį, amžių ir kitas požymius (t. I, b. l. 117-121).

Iš 2018-01-11 V. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2018-01-10 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), nepažįstamas jaunuolis su beisbolo lazda sumušė jį ir draugą P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Jie patyrė daugybę sumušimų bei sužalojimų. Dėl minėto įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei išduoti jam siuntimą į teismo medicinos ekspertizę (t. I, b. l.5)

Iš 2018-01-11 įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad apžiūros objektas - vieša vieta (atvira vietovė), esanti (duomenys neskelbtini), dviejų gatvių, t. y. (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Prie ženklo su užrašu (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje guli guminių padangų (apie 10-15 vnt.) krūva, kitos šiukšlės. Nuo ženklo apie 3 metrų atstumu stovi du metaliniai konteineriai. Vienas konteineris geltonas su užrašu “Plastmasė“, kitas - žalias su užrašu „ATES“. Šalia tų dviejų konteinerių yra nustumtas dar vienas plastmasinis, žalios spalvos konteineris. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kelias yra gruntinis, duobėtas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (t. I, b. l. 60-63).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta įrodytu, kad N. K. 2018-01-10 apie 18.30 val. viešoje vietoje - kelyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu vardu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirą tyrimą, priėjo prie P. Ž. ir V. K. ir paklausė, kur telefonas, pastariesiems atsakius, koks telefonas, ir pradėjus bėgti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vaikinas vardu (duomenys neskelbtini), griebė nukentėjusįjį P. Ž. už drabužių, pargriovė P. Ž. ant žemės, pradėjo spardyti gulintį ant žemės nukentėjusįjį P. Ž., suduodamas jam ne mažiau kaip 15 smūgių į stuburo, nugaros sritis, taip padarydamas P. Ž. kairės akies viršutinio voko, pakaušio, kairės užausinės srities poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukeldami jam fizinį skausmą. Tuo metu jis (N. K.) pasivijęs V. K. tyčia metė į jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, pataikydamas jam per kojas, dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, V. K. gulint ant žemės jis (N. K.) su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną kartą per kairiąją ranką ir ne mažiau kaip 3 kartus per dešiniąją koją bei ne mažiau kaip vieną kartą per kairiąją koją, V. K. atsistojus N. K. tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė V. K. vieną kartą į pakaušį, dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais sukeldamas šiam fizinį skausmą. Tokiais įžūliais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei N. K., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu vardu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirą tyrimą, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, nuosekliai ir logiškai paaiškino, kaip, kokiu būdu sudavė smūgius nukentėjusiajam V. K.. Teismas pažymi, kad kaltinamojo N. K. parodymus patvirtina nukentėjusiojo V. K. parodymai, kito kaltinamojo V. K. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės. Sugretinus kaltinamojo N. K. parodymus, duotus tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, su nukentėjusiojo V. K. parodymais, kaltinamojo V. K. parodymais, teismas daro išvadą, kad jie sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą ir yra pakankami N. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamasis V. K. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymu, tačiau bylą nagrinėjantis teismas priėjo išvados, kad teisinio bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad V. K. padarė jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus. Iš kaltinamojo akto matyti, kad V. K. buvo inkriminuoti konkretūs veiksmai, t. y. kad jis sudavė P. Ž. ne mažiau kaip 2 smūgius į galvos sritį dėl ko nukentėjusysis P. Ž. pargriuvo ant žemės, taip pat, kad jis (V. K.) laikė gulintį nukentėjusįjį P. Ž., neleisdamas jam atsistoti, kai tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vaikinas (duomenys neskelbtini) spardė jį kojomis suduodamas ne mažiau kaip 15 smūgių, į stuburą, nugarą. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neneigė, kad įvykio metu buvo išlipęs iš automobilio, klausė kur telefonas, tačiau neigė, kad sudavė smūgius, ar kitaip mušė nukentėjusįjį P. Ž.. Kaltinamasis V. K. parodė, kad jis stengėsi nuraminti muštynes, kilusias tarp ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo P. Ž. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamojo V. K. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nepaneigia kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Priešingai nukentėjusysis P. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamojo V. K. parodymus, tuo pačiu paneigdamas kaltinime nurodytas aplinkybes. Nukentėjusysis P. Ž. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad negali pasakyti kas jį mušė, nes gynėsi, buvo galvą užsidengęs. Suprato, kad jam spyrė koja į nugaros sritį, su kumščiu į galvą trenkė. Suprato, kad jį mušė vienas asmuo. Pasakyti kas jį mušė negali, nes galva buvo kapišonu uždengta. Girdėjo kaip V. sakė, kad užtenka mušti. Jį spardė vienas žmogus, tuo metu jo niekas nelaikė. Taip pat nukentėjusysis P. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kas trenkė, ar V. K. ar D. pasakyti negali. Jis buvo su kapišonu, kurį jam užmovė ant galvos ir pargriovė. Pradėjo daužyti, kas daužė nematė, tik išgirdo kaip V. sakė užtenka mušti. V. rusiškai sakė, tačiau kitas ir toliau jį mušė. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors nukentėjusysis P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad automobilio vairuotojas (kurį vėliau atpažino kaip V. K.) jį laikė paėmęs už jo drabužių ir spaudė žemyn, kad jis negalėtų atsikelti ar atsimušti, o asmuo, kuris ankščiau išlipo iš automobilio priekinės dalies keleivio pusės, spardė jį kojomis į įvairias kūno vietas, suduodamas apie 10-15 smūgių, tačiau duodamas parodymus teisme kategoriškai tvirtino, kad tuo metu kai jį spardė niekas jo nelaikė. Be to nurodė, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad kapišoną užtempė V. K., tačiau mano, kad gal ir ne V. jam užtempė kapišoną. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors tiriama nusikalstama veika nėra daugiaepizodinė, ji truko vos kelias minutes, tačiau nukentėjusysis P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus, kiekvieną kartą apklausiamas nurodydavo naujas detales, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai kvalifikuoti, ir nustatyti galimai veikas padariusius asmenis. Nukentėjusysis P. Ž. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad į papildomas apklausas vykdavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva. Paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis parodė, kad jo parodymai, duoti teisme yra tikslūs ir teisingi. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien nukentėjusiojo P. Ž. nenuoseklūs ir kintantys parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, negali būti pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Svarbu pažymėti ir tai, kad BPK 301 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad apkalinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų, ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas parodymais. Šių asmenų parodymais gali pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Bylą nagrinėjant teisme negauta įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo V. K. kaltę. Teisiamojo posėdžio metu apklausti asmenys – kaltinamasis N. K., nukentėjusysis V. K., liudytojai A. Z., A. M. nurodė, kad nematė kaip buvo mušamas nukentėjusysis P. Ž., įvykio vietoje taip pat nersta daiktų, pėdsakų, kurie bent netiesiogiai patvirtintų kaltinamojo V. K. kaltę. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis V. K. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė N. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši aplinkybė buvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad bendrininkavimo samprata yra pateikta BK 24 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Teismas nustatė, kad N. K. nusikalstamą veiką padarė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant teisme nenustatyta, kad tas nenustatytas asmuo buvo pakaltinamas, ar sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 284 straipsnį. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinti N. K. atsakomybę sunkinančia.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Skiriant bausmę teismas įvertina kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis N. K. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas eilę kartų teistas. Kaltinamasis N. K. iki pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžiu, niekur nedirbo, eilę kartų baustas administracine tvarka (t. II, b. l. 49-51). Anksčiau paminėtos aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja išimtinai neigiamai, rodo jo nenorą keisti savo elgesį, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų. Nusikalstamų veikų, administracinių (nusižengimų) sistemingas darymas, rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuotinai priimtino elgesio taisyklių, keisti savo elgesį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Dėl bausmių bendrinimo

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad nusikalstamą veiką, už kurią N. K. teisiamas šioje byloje, jis padarė prieš priimant 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kas sudaro pagrindą šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bendrinti su 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis ir 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis. BK 63 straipsnio 4 dalis (2017-09-28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus.

Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo N. K. atžvilgiu 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, 243 straipsnį, kurios padarytos 2018 m. vasario 13 d. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis teisiamas už nusikalstamą veiką, padarytą 2018 m. sausio 10 d. Taigi, yra susiklosčiusi situacija, kai beveik tuo pačiu metu (tarp veikų padarymo praėjęs vos mėnesio laikotarpis) padarytos nusikalstamos veikos buvo tiriamos atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, o veikas padaręs asmuo teisiamas dviejose skirtingose baudžiamosiose bylose.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasakyta, jog nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per nedidelį laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013-06-18 nutartis Nr. 2A-7-6/2013). Taigi, aptartas teisinis reguliavimas, šiuo klausimu suformuota teismų praktika bei nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą bendrinant bausmes prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį, lygią minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 160,08 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo P. Ž. gydymo išlaidomis, atlyginimo (t. I, b. l. 152-156). Kaltinamasis V. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, o kaltinamojo N. K. veiksmai pagal nustatytas aplinkybės nėra tiesiogiai susiję su kilusia žala, todėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

K. V. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Kaltinamajam N. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Tesimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. K. (N. K.) pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę N. K. (N. K.) skirti laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui ir 10 dienų ir 20 MGL (753,20 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, kurį N. K. (N. K.) atliko pagal 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės paskirtos 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.

V. K. pagal BK 284 straipsnį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kardomąją priemonę N. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę V. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam N. K. (N. K.) šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.