Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui L. F. dėl 2022-09-20 Darbo ginčų komisijos sprendimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) komisija 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkino L. F. prašymą ir nusprendė išieškoti jam iš UAB (duomenys neskelbtini) 2 718,97 Eur nesumokėtą darbo užmokestį ir 1 839,49 Eur dienpinigių sumą (atskaičius mokesčius), ir 24,07 Eur delspinigių. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesutikdama Šiaulių darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, reikšdama ieškinį dėl ginčo išnagrinėjimo teisme.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas L. F. 2022 m. kovo 25 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas nuo 2022 m. kovo 28 d. buvo priimtas dirbti pas ieškovę (duomenys neskelbtini) pareigose 40 val. per savaitę, 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę (Sutarties 6 punktas). Ieškovė įsipareigojo atsakovui per mėnesį mokėti 1 204,50 Eur atlyginimą. Atsakovui buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis (Sutarties 3 punktas). Sutarties 1.3 punkte numatyta, kad darbo užmokestis mokamas pavedimu į darbuotojo nurodytą asmeninę banko sąskaitą ne rečiau kaip du kartus per mėnesį 15 kalendorinę mėnesio dieną ir 25 kalendorinę mėnesio dieną, esant darbuotojo raštiškam prašymui, darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį 17 kalendorinę mėnesio dieną (b. l. 29-31). 2022 m. kovo 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbuotojų komandiruotės“ atsakovas L. F. komandiruojamas dirbti į (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. (b. l. 17) 2022 m. birželio 17 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbuotojų komandiruotės“ atsakovas L. F. komandiruojamas dirbti į (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 24 d. (b. l. 16). 2022 m. gegužės 31 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. M. priėmė įsakymą „Dėl neapmokamų atostogų suteikimo“ L. F. nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 12 d. 2022 m. birželio 28 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2022 m. birželio 28 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

Dėl termino kreiptis į teismą po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo

12. Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį, jeigu darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

13. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatomis.

14. DK 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia.

15. Ieškovė nesutikdama su (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 21 d. pateikė teismui ieškinį (b. l. 1-5). 2022 m. rugsėjo 20 d. Darbo ginčų komisijos sprendime buvo nurodyta, kad šalys nesutinkančios su Komisijos sprendimu per mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis. Taigi, ieškovė 2022 m. rugsėjo 21 d. pareikšdama ieškinį teismui per įstatymo nustatytą vieno mėnesio laikotarpį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos darbo ginčą, dėl kurio išnagrinėjimo atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų nagrinėjimo komisiją perkėlė nagrinėjimą į teismą nepažeisdama teisės aktuose įtvirtintų procesinių terminų, todėl šis atsakovo reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl ieškovės patikslinto reikalavimo pagrįstumo pripažįstant, kad ji yra sumokėjusi atsakovui 2 783,97 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (darbo užmokestį, dienpinigius, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas) už laikotarpį nuo 2022-03-28 iki 2022-06-28

16. Teismas, nagrinėdamas ieškinį, netikrina darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o iš naujo nagrinėja tą patį ginčą, kurį nagrinėjo darbo ginčų komisija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019). Ieškovas, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu, privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, kodėl jis nusprendė inicijuoti darbo ginčą teisme. Kaip matyti iš ieškovo teikiamų dokumentų turinio, jis dėsto nesutikimo su darbo ginčų komisijos sprendimu argumentus, kvestionuoja ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijos procedūros tinkamumą (dėl neteisingai apskaičiuotų dienpinigių mokėjimo atsakovui), tačiau pripažįsta aplinkybę, kad delsdavo mokėti atsakovui atlyginimą, nors ir ne laiku ir vėlavo, bet atsiskaitė pilnai ir darbo ginčų komisijos sprendimu apskaičiuotus 24,07 Eur delspinigius laiko pagrįstais ir teismas atskirai dėl šio reikalavimo nepasisako, nes dėl to ginčo nėra, taip pat pagrįsta laiko atsakovo nurodyta aplinkybę, kad nepervesdavo iš atsakovo darbo užmokesčio antstoliams sumų.

18. Teismas, vadovaudamasis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. 2022 m. kovo – 2022 m. birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbo užmokesčio žiniaraščiais, darbo užmokesčio žiniaraščių ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo duomenimis nustatė, kad už 2022 m. kovo mėnesį faktiškai dirbtą laiką – 4 dienas, 3 dienas komandiruotėje atsakovui priklausė 219 Eur darbo užmokestis bei 97 Eur dienpinigių. Bendra suma už kovo mėnesį 337,50 Eur + 60 Eur skola antstoliams, iš viso 397,50 Eur už kovo mėnesį. Balandžio mėnesį atsakovas dirbo 30 darbo dienų komandiruotėje, ir jam turėjo būti sumokėta 975 Eur + 1 482 Eur darbo užmokestis pagal apskaitos žiniaraštį + 189,11 Eur antstoliams, iš viso 1 671,21 Eur. Gegužės mėnesį atsakovas dirbo komandiruotėje 19 dienų, 617,50 Eur dienpinigių + 1 204,50 Eur darbo užmokestis, t. y. turėjo būti išmokėta 1 124,60 Eur ir su antstoliams neišskaityta suma 189,11 Eur, iš viso už gegužės mėnesį turėjo būti 1313,71 Eur. Už birželio mėnesį, buvo komandiruotas nuo 2022-06-17 iki 2022-06-24 d., t. y. 8 dienos, bendra suma su neišskaityta antstoliams 98,31 Eur suma 751,75 Eur. Kompensacija už nepanaudotas atostogas birželio mėnesį 276,86 Eur bei likusi kompensacija už nepanaudotas atostogas už 4,35 dienas, įskaičiuoti į birželio mėnesio sumą. Iš viso L. F. turėjo būti sumokėta už visą dirbtą laikotarpį kartu su kelto bilietais bei dienpinigiais (+300 Eur priedu už kovo mėnesį), atskaičius mokesčius 4 434,17 Eur. Kadangi ieškovės atstovas pripažino teismo posėdžio metu aplinkybę, kad nebuvo vykdomi išskaitymai antstoliams, mokėtinos sumos (536,53 Eur) antstoliams priskaičiuotinos į 4 343,17 Eur sumą ir yra laikytinos atsakovo darbo užmokesčio dalimi. Šios aplinkybės atsakovas ir jo atstovas neginčijo, šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti dokumentai apie priskaičiuotus ir išmokėtus darbo užmokesčius ir kitas išmokas, todėl ieškovės nurodyti duomenys dėl atsakovės išdirbtų dienų skaičiaus nurodytais laikotarpiais pripažįstami pagrįstais.

19. DK 107 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kas yra laikoma darbuotojo komandiruote, t. y. kai darbuotas atlieka darbo pareigas kitoje, negu yra jo nuolatinė darbo vieta. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojui jo komandiruotės metu paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. DK 107 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

20. DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta (darbo kodekso redakcija galiojusi ieškovo darbo atsakovo įmonėje metu), kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti Kolektyvinėje ar darbo sutartyje.

21. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2022 m. kovo 25 d. darbo sutarties 8.8 punkte šalys numatė, jog komandiruotės metu mokami 50 proc. dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos komandiruočių nuostatus ir tvarką. Pagal ieškovės pateiktus 2022 m. kovo – 2022 m. birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius be komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščius, taip pat 2022 m. kovo 29 d. ir 2022 m. birželio 17 d. įsakymais dėl darbuotojų komandiruotės suteikimo nustatyta, kad atsakovas buvo komandiruotėje nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. 52 kalendorines dienas (3+19+30) ir nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 24 d. 8 kalendorines dienas. Pagal maksimalų dienpinigių dydžių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383 redakcija), (duomenys neskelbtini) maksimalus dienpinigių dydis yra 65 Eur, mokant 50 procentų pagal darbo sutartį dienpinigių dydis yra 32,5 Eur. Bendra dienpinigių suma už 60 dienų yra 1 949,5 Eur (97,50+975+617,50+260). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės nustatyta ir atsakovui paskaičiuota dienpinigių norma atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl dienpinigių normos dydžio, nes ji buvo nurodyta darbo sutartyje, kurios antrą egzempliorių turėjo ir atsakovas bei įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes dėl atsakovo išdirbto darbo laiko laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. birželio 28 d., išanalizavus ieškovės ir atsakovo į bylą pateiktus duomenis apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (atlyginimą ir dienpinigius) konstatuotina, kad ieškovės paskaičiuotas atsakovui tinkamas atlyginimo bei dienpinigių dydis už 2022 m. kovo – 2022 m. birželio mėnesius.

22. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė už visą darbo teisinių santykių laikotarpį atsakovui turėjo sumokėti 4 434,17 Eur. Pagal ieškovės pateiktus teismui (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašų duomenis matyti, jog ieškovė atsakovui sumokėjo 2022-04-14 – 500 Eur, 2022-04-20 – 100 Eur, 2022-05-10 – 500 Eur, 2022-05-31 – 1 500 Eur, 2022-06-09 – 500 Eur, 2022-07-11 – 500 Eur, 2022-07-13 – 500 Eur, 2022-08-01 – 500 Eur, t. y. iš viso 4 600 Eur, todėl laikytina, kad ieškovė sumokėjo visas su darbo santykiais susijusias išmokas, ir 140 Eur sumą, kurią prašo priteisti atsakovas grįždamas atgal iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (kelto bilietas), laikytina taip pat ieškovės sumokėta atsakovui pagal nurodytus visus atliktus mokėjimo nurodymus kartu su šia paskutine nurodyta suma, taigi ieškovės reikalavimas, kuriuo ji prašė teismo pripažinti, kad ji yra sumokėjusi atsakovui visas jo reikalaujamas išmokėti išmokas, laikytinas pagrįstu, įrodytas, todėl tenkintinas.

23. Dėl atsakovo atstovo pareikštų reikalavimų 2023-02-08 prašyme „Dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų prijungimo“ nagrinėjimo

25. Ieškovės atstovas paskutinio teismo posėdžio metu neigė tiek atsakovo tiek jo atstovo prašomą pripažinti aplinkybę, kad tokie atsakovo vesti užrašai turi įrodomąją galią šioje byloje. Teismas pritaria ieškovės atstovo nuomonei, kad tokie paties atsakovo paskaičiavimais vesti užrašai negali būti svariais įrodymais šioje byloje, nes neaišku kada šie užrašai buvo surašyti, atsakovas neįrodė fakto, kad tokius duomenis jis teikė elektroniniu paštu teismo posėdžiu metu nurodytam asmeniui, nei vieno elektroninio laiško byloje nėra, užrašai pateikti tik po pirmo teismo posėdžio, teismui jų pareikalavus, ir jie nebuvo teikti darbo ginčų komisijai sprendžiant klausimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.

26. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi tokiomis aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

27. Pastebėtina, kad ieškovės reikalavimo pagrįstumą pagrindžia įrodymų visuma, nuoseklūs jo atstovo paaiškinimai duoti teisme, taip pat aukščiau aptarti įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje ir su kitais įrodymais bei papildo vienas kitą. Priešingai nei ieškovė, atsakovas nei teismo posėdžio metu nei 2022-11-27 teiktame savo atsiliepime nenurodė tikslaus reikalavimo (dalyko), ko jis prašo teismo, kokios sumos turi būti priteistos jam iš ieškovės, ką jis ginčija, o prieš paskutinį teismo posėdį pateiktame atsakovo atstovo prašyme keliamas neteisėto atleidimo klausimas ir su šiuo klausimu susiję piniginiai reikalavimai, kompensacija bei neturtinė žala.

28. Atskirai pažymėtina, kad šalys įrodymų atskleidimo procesui teisme, be abejonės, turi skirti reikiamą dėmesį, nes tinkamas įrodymų atskleidimo proceso suvaldymas gali paveikti bylos baigtį. Šiuo atveju labai svarbu parodyti savo, kaip šalies, patikimumą, todėl atskleidžiant įrodymus svarbu pademonstruoti bendradarbiavimą, sąžiningumą (atvirumą), norą pateikti dokumentus pagal pateiktus prašymus ir padėti atstovaujamai šaliai apsiginti. Net jeigu, šalies manymu, ir yra formalių pagrindų neteikti dokumentų, būtina atidžiai įvertinti visas aplinkybes ir būti atsargiems jais naudojantis, siekiant teismui nesudaryti „nepatikimo“, ,,nesąžiningo“ bylininko ar tuo labiau teisininko (advokato) įspūdžio.

29. Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių (tiesiogiai ar per atstovus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, taip pat tinkamai parengti ne tik šalių, bet ir jų atstovų, tuo labiau teisininkų, advokatų rengiami procesiniai dokumentai.

30. Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant. Šias įrodinėjimo priemones teismas nagrinėdamas bylą teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, buvo prašyta šalių taip pat būti aktyviomis ir sekančio posėdžio metu pateikti parengtus tinkamus reikalavimus, kad jie būtų aiškūs ir suprantami.

31. Be to įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios procesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas taisykles.

32. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas 2022 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu įspėjo šalis apie teisę pareikšti patikslintus (sukonkretintus) reikalavimus, taip pasiūlė atsakovo atstovui pateikti priešieškinį, kad būtų kompetentingai apginti darbuotojo (atsakovo), t. y. silpnesnės proceso šalies teisės ir teisėti interesai bei tuo pačiu teisingai išspręsta byla, kad ateityje nereikėtų spręsti kitų klausimų, susijusių su šia nagrinėjama byla, tačiau ieškovės vardu jos atstovas 2022 m. vasario 7 d. pateikė tik patikslintą reikalavimą sukonkretindamas sumą, kurią paprašė pripažinti išmokėta atsakovui (2 783,97 Eur), kad nekiltų ginčo ateityje dėl piniginių sumų priteisimo, o atsakovo atstovas 2022-02-08 teismo posėdžio metu (garso įrašo laikas 7 min. 23 sek.) patvirtino, kad neteiks atsakovo vardu priešieškinio, nes savo reikalavimus nurodė 2023-02-07 procesiniame dokumente pavadinimu „Prašymas dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų prijungimo“, ir jo nuomone toks pateiktas teismui procesinis dokumentas prilygsta priešieškiniui, kuriuo remdamasis teismas, būdamas aktyvus tokiose bylose, tokiu pačiu pagrindu kaip nagrinėdamas priešieškinį, turėtų išspręsti visus šiame procesiniame dokumente nurodytus reikalavimus.

33. Teismas, išanalizavęs atsakovo atstovo pateikto procesinio dokumento (įvardinto prašymu) turinį ir atsakovo atstovo argumentus teismo posėdžio metu, sprendžia, kad toks atsakovo atstovo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų priešieškiniui, todėl reikalavimai, nurodyti procesiniame dokumente įvardintame prašymu nespręstini dėl žemiau sprendime aptartų motyvų.

34. Dokumentas, kurį teismui pateikė su ieškovės pozicija nesutinkanti šalis (atsakovo atstovas), turi būti įvardintas kaip atsiliepimas (CPK 142 straipsnis), o jei yra siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą priešpriešiniu reikalavimu, priešieškinis (CPK 143 straipsnis), bet ne prašymas ir ne bet kokia forma pateiktas, kaip tai nurodo atsakovo atstovas, o įstatyme numatyta forma, nes šiems procesiniams dokumentams yra keliami reikalavimai, jie yra reiškiami pagal taisykles, nustatytas CPK, taip pat už priešieškinį yra mokamas žyminis mokestis (arba motyvuotai atleidžiamas nuo mokėjimo), ir į jį taip pat turi teisę atsiliepti priešinga byloje šalis, tam kad nebūtų pažeistas rungimosi principas. Ši aplinkybė abiejuose teismo posėdžiuose buvo akcentuota teismo. Kartu pažymėtina ir tai, kad šis atsakovo atstovo teikto procesinio dokumento trūkumas nėra laikomas tik formaliu, jis laikytinas su trūkumais siekiant teisingai ir operatyviai išnagrinėti darbo ginčą ir apie tai atsakovo atstovas buvo įspėtas 2023-02-08 teismo posėdyje, kuomet buvo pasiteirauta, ar ginant atsakovo teises ir jo teisėtus interesus nebus teikiamas priešieškinis. Atsižvelgiama, kad atsakovo atstovo valia nereikšti priešieškinio aiškiai suformuluota jo paties kurtame procesiniame dokumente, 21 punkte.

35. Pažymėtina ir tai, kad nors darbo bylose, kaip teigia atsakovo atstovas teismas turi būti aktyvus, bet įstatymas nenustato pareigos teismui atlikti visus veiksmus už atsakovą ar jo atstovą. Atsakovas ir jo atstovas (teisininkas, advokatas) taip pat turi pareigą bendradarbiauti proceso metu, elgtis sąžiningai ir protingai, teikti įrodymus, kuriuos jis turi ir gali gauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Atsakovo atstovas taip pat turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėjamu atveju reiškiamas procesinis dokumentas darbuotojo (silpnosios šalies) vardu. Šiuo atveju atsakovo atstovo teismui teikiamų procesinių dokumentų turinys leidžia manyti, kad jis galimai siekia, jog teismine tvarka būtų nagrinėjami tie atsakovo reikalavimai, kuriuos jis pareiškė Darbų ginčų komisijai, kurie buvo išspręsti ir priteistos sumos jau buvo sumokėtos ieškovės tiek atsakovui, tiek antstoliui, kuriam, kaip teigė atsakovas ieškovė, nedarė išskaitymų iš darbo užmokesčio. Atsakovas, ar jo, kaip darbuotojo, atstovas, taip pat turi prašyti teismo apginti jo iš darbo santykių kylančias teises (pvz., pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo, priteisti iš darbo santykių kylančias sumas ar žalos atlyginimą ir pan.), t. y. priešieškiniu prašyti, kad teismas apgintų tas jo teises, kurių, jo nuomone, neapgynė Darbo ginčų komisija. Pažymėtina, kad teismas gali suteikti efektyvią pagalbą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Kadangi nei atsakovas nei jo atstovas to nepadarė, nesuformulavo jokių konkrečių materialiųjų teisinių reikalavimų ir aiškiai pateiktame dokumente bei per teismo posėdį išreiškė poziciją, kad tokio procesinio dokumento neteiks, jų pateiktas procesinis dokumentas pavadinimu „prašymas dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų prijungimo“ neturi vieno iš esminių elementų – dalyko, išvardintiems reikalavimams išspręsti, dėl to jį nagrinėjus kaip priešieškinį, pažeidžiant procesinio įstatymo numatytas taisykles, bus neabejotinai pažeista priešingos šalies (ieškovo) teisė atsikirsti, detalizuoti atsikirtimus, tuo grubiai pažeidžiant rungimosi principą (CPK 12 straipsnis).

36. Taip pat deklaratyvūs bei neįrodyti atsakovo atstovo argumentai, kad atsakovas atleistas neteisėtai. Su atsakovu buvo pasirašyta darbo sutartis, kurioje numatytas bandomasis laikotarpis, o jam baigiantis atsakovas pats, vienašališkai, padaręs išvadą, kad suteiktos gyvenimo sąlygos nepriimtinos, paliko darbo vietą. Teismas įvertina atsakovo nurodytą ir ieškovo pripažintą aplinkybę, kad darbo užmokestis vėlavo, tačiau atsakovo veiksmus visiškai vienašališkai nutraukiant darbo santykius laiko pakankamai rimtu argumentu darbdaviui (atsakovui) daryti išvadą, kad darbuotojas nepateisino darbdavio lūkesčių, ir pagrįstai nutraukė darbo sutartį nurodydamas nutraukimo priežastį. Nors įstatyme numatytas įpareigojimas darbdaviui prieš 3 dienas įspėti darbuotoją apie ketinimą nutraukti darbo sutartį dėl bandomojo laikotarpio, įvertinus darbuotojo (ieškovo) pasišalinimą iš darbo vietos, teismas laiko, kad tuo jis pats sau pasunkino padėtį laiku sužinoti apie darbdavio sprendimus, susijusius su jų darbo santykiais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo turi būti priteisiamas ieškovės sumokėtas 104 Eur žyminis mokestis.

38. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi 2 783,97 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 97 centus) su darbo santykiais susijusių išmokų t. y. visiškai atsiskaičiusi su atsakovu L. F. nutraukiant tarp šalių sudarytą 2022-03-25 darbo sutartį (sumokėjusi darbo užmokestį, dienpinigius ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas).

Priteisti iš atsakovo L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104 Eur (šimtą keturis eurus) žyminio mokesčio ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.