Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-310-878/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-23
Bylos Nr.
T-310-878/2015
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00721-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-310-878/2015Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00721-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 23 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Daivai Benedikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. M. prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį (9 veikos), taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, subendrinta bausme laisvės atėmimu 6 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 metams.

Nuteistasis M. M. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-849/2012 jam skirtą bausmę peržiūrėti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554 priimtu ir nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusiu BK pakeitimu ir sušvelninti jam bausmę.

Prokuroras į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro ar bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), kuriuo pakeisti bausmių skyrimo pagrindai. Teismas paskiria bausmę pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalies nauja redakcija leidžia atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu - vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan.

Išnagrinėjus nuteistojo prašymą, konstatuotina, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai nesudaro pagrindo keisti nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ar dydžio. M. M. šiuo atveju padarė 12 veikų, priskirtinų prie sunkių nusikaltimų, todėl baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Teismas nustatė, kad nuteistasis M. M. nuteistas už 21 nusikalstamą veiką, iš kurių pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas 12 veikų yra priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, 2 – prie apysunkių ir 7 veikos – prie nesunkių, 9 iš šių veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jam už atskirus nusikaltimus buvo paskirtos bausmės mažesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai ir M. M. paskirta galutinė subendrinta – 6 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. ji viršija BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčiniams nusikaltimams nustatytą maksimalaus laisvės atėmimo bausmės terminą – 4 ketverius metus. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra įstatymo numatytų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimui.

Pastebėtina ir tai, kad, skirdamas bausmę kaltinamajam M. M., teismas konstatavo, kad kaltinamojo veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo asmenybę: jis anksčiau teistas 7 kartus, paskutines nusikalstamas veikas, padarė terminuotos laisvės atėmimo bausmės metu neišnykus teistumui, todėl M. M. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas, tai rodo, kad jis išvadų dėl įstatymų laikymosi iš ankstesnių teistumų nedaro. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgiant į šias aptartas aplinkybes bei nesant įstatyminio pagrindo tenkinti prašymo dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo, nuteistojo M. M. prašymas atmestinas, ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšis ir dydis paliktini nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

Atmesti nuteistojo prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė