- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-3004-1070/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- M. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja S. P., veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. Č. skundą dėl antstolės Rimos Adomaitienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Rima Adomaitienė, J. V., uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. Č. pateikė suinteresuotam asmeniui antstolei Rimai Adomaitienei skundą, kuriuo prašė nutraukti varžytinių veiksmus dėl pareiškėjos vienintelio būsto.
2. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad 2025 m. birželio 26 d. antstolė paskelbė pareiškėjos vienintelio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su nepilnamečiais vaikais, varžytynes, nepaisydama to, kad pareiškėja yra dirbanti ir mokėjo (moka) skolas reguliariai, sąžiningai pagal galimybes. Pasak pareiškėjos, tai neproporcinga priemonė, pažeidžianti nepilnamečių vaikų teisę į saugią ir stabilią aplinką.
3. Antstolė R. Adomaitienė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2025 m. liepos 11 d. patvarkymu netenkino skundo ir perdavė jį nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
4. 2025 m. liepos 24 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti 2025 m. birželio 26 d. antstolės R. Adomaitienės patvarkymo „Dėl informacijos pateikimo apie numatomas skelbti varžytynes“ vykdymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjos prašymas buvo grindžiamas tuo, kad varžytynių įvykdymas sukeltų neproporcingą žalą pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams, nes netekus vienintelio gyvenamojo būsto būtų pažeisti ir skolininkės, ir nepilnamečių vaikų interesai. Pasak pareiškėjos, ji mokėjo skolą, ne kartą siūlė sudaryti skolos mokėjimų grafiką, todėl kraštutinės priemonės – varžytynių, vykdymas yra neprotingas ir nesąžiningas. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužkirs kelio tolesniam įsiskolinimo mokėjimui, tačiau apsaugos skolininkę ir jos vaikus nuo neproporcingų pasekmių iki teismo proceso pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos M. Č. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė R. Adomaitienė vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susijusias su skolininkės M. Č. turto pardavimo iš varžytynių organizavimu. 2025 m. birželio 26 d. antstolė priėmė patvarkymą „Dėl informacijos pateikimo“ apie numatomas skelbti varžytines butui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kuriame numatyta, jog areštuoto turto varžytynės bus skelbiamos po 2025 m. liepos 25 d., pirmųjų Buto varžytynių kaina – 7688 Eur. Skolininkė grąžino daugiau nei 1300 Eur, dirba nuolatinį darbą, jos darbo užmokestis (bruto) siekia 1477,07 Eur. Butą skolininkė pirko už 12 500 Eur ir investavo papildomas lėšas jam atnaujinti ir remontuoti. Pirmųjų varžytynių kaina 5000 Eur mažesnė. Teismas vertino, kad skolininkė yra socialiai pažeidžiama, augina du nepilnamečius vaikus ir su jais gyvena vieninteliame būste – Bute, kurį siekiama parduoti iš varžytynių.
7. Teismas, įvertinęs skolininkės ir antstolės pateiktus dokumentus, nustatė, kad vien per 2025 m. birželio mėnesį skolininkė sumokėjo 1142,78 Eur, liepos mėnesį išskaičiuota 147,73 Eur iš skolininkės darbo užmokesčio. Skolininkė ne kartą prašė antstolės ir skolos perėmėjos J. V. pasirašyti mokėjimų grafiką, pagal kurį skolininkė mokės ne mažiau kaip po 400 Eur per mėnesį, tačiau šios pastangos yra piktybiškai ignoruojamos.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos nesutikimas su antstolės veiksmais nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o turi būti išimtinai susiklosčiusios aplinkybės. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo teigti, kad pareiškėja įrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę, jog nesustabdžius tam tikrų išieškojimo veiksmų vykdymo procese, priimtino procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas konstatavo, kad be pakankamo pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojos turtiniai interesai, tokiu būdu pažeidžiant interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus.
9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad 2025 m. birželio 26 d. antstolės priimtas patvarkymas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Pareiškėja M. Č. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartį ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti 2025 m. birželio 26 d. antstolės R. Adomaitienės patvarkymo „Dėl informacijos pateikimo apie numatomas skelbti varžytynes“ vykdymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis prielaida, kad nusprendus, jog antstolės veiksmai neteisėti, varžytynėse parduotas turtas teoriškai galėtų būti grąžintas, pirkėjui sugrąžinus sumokėtus pinigus, t. y. teoriškai galėtų būti įvykdomas. Pasak apeliantės, praktiškai tai būtų labai sudėtinga ir teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų.
9.2. Apeliantės nuomone, gyvenamojo būsto pardavimas varžytinėse, kol nėra išspręstas ginčas dėl tokio pardavimo teisėtumo, gali sukelti negrįžtamas pasekmes, ypač jei būstas yra vienintelis apeliantės ir jos šeimos (taip pat ir nepilnamečių vaikų) gyvenamasis būstas.
9.3. Pasak apeliantės, teismas šiuo atveju privalėjo įvertinti šeimos ir vaikų interesus bei tai, kad nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąją vietą turi būti prioritetinė. Apeliantės vertinimu, vykdymo procese net ir esant pagrįstam reikalavimui turi būti saugomi pagrindiniai žmogaus interesai – teisė į būstą, vaikų interesai, teisė į orų gyvenimą.
9.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti proporcingumo principą: ar paskutinio gyvenamojo būsto pardavimas yra adekvati priemonė, nepažeidžianti Konstitucijos 29, 38 ir 53 straipsnių nuostatų dėl šeimos, vaikų ir žmogaus teisių apsaugos.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo J. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, įvardyta kaip motyvuota nuomonė dėl pareiškėjos skundo, kuriame prašė atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
3. Suinteresuotas asmuo, atsiliepdamas į pareiškėjos atskirąjį skundą, nurodė, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir nenuosekliai, pateikė teismui klaidingą informaciją ir sąmoningai nutylėjo jai nepalankias aplinkybes. Pati pareiškėja nenorėjo taikių derybų, nors jai buvo siūloma sudaryti taikos sutartį. Skolos suma yra didelė, skolininkė neturi kito realaus turto ar pajamų šaltinio, todėl vienintelė reali galimybė atgauti skolą – nekilnojamojo turto realizavimas. Skolininkė nepateikė realaus skolos grąžinimo plano ar grafikų, dokumentų, pagrindžiančių jos galimybę mokėti. Turto pardavimas varžytinėse yra pagrįstas ir proporcingas. Tai, kad pareiškėja turi ne vieną vykdomąją bylą, liudija jos sistemingą įsipareigojimų nevykdymą. Kreditorės interesai negali būti paneigti vien tuo, kad būstas pareiškėjai yra vienintelis. Varžytynių procedūra savaime nepažeidžia vaikų teisių, nes nors vaikui turi būti užtikrinta teisė naudotis būstu, neturi esminės teisinės reikšmės tai, kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai bus padaryta. Pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad areštuotas turtas buvo įvertintas netinkamai. Skolininkė buvo skolinga įsigydama būstą, todėl rizikavo sąmoningai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektas yra Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties atmesti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. 2025 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apygardos teisme gautas apeliantės M. Č. prašymas palikti atskirąjį skundą nenagrinėtą. Apeliantė grindė prašymą tuo, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė ginčą iš esmės, patenkinęs iš dalies pareiškėjos skundą. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl atskirasis skundas yra nebeaktualus.
Pareiškėjos prašymas palikti atskirąjį skundą nenagrinėtą atmestinas.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
14. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. išnagrinėjo iš esmės civilinę bylą Nr. 2YT-14260-841/2025 pagal pareiškėjos M. Č. skundą dėl antstolės R. Adomaitienės veiksmų, priimdamas nutartį patenkinti iš dalies pareiškėjos M. Č. skundą dėl antstolės veiksmų ir sustabdyti pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), realizavimą. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 29 d.
15. Pagal CPK 296 straipsnį, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą: 1) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; 2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 3) jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo; 4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 5) jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių; 7) jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio; 8) jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, – neapmokėtų reikalavimų dalyje; 9) jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 10) CPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 11) jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų; 12) CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju; 13) kitais CPK ir Civilinio kodekso numatytais atvejais.
16. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuoja, kad, šiuo atveju nėra CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų palikti atskirąjį skundą nenagrinėtą. Todėl apeliantės prašymas palikti jos atskirąjį skundą nenagrinėtą netenkinamas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teisme įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu išspręstas pareiškėjos skundo reikalavimas, dėl kurio įvykdymo užtikrinimo buvo prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę, skundžiamos nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę, pagrįstumo ir (ar) teisėtumo vertinimas apeliacine tvarka nebeteko teisinės prasmės. Atskiruoju skundu prašyta taikyti laikinoji apsaugos priemonė šioje byloje negali būti taikoma, todėl šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo ir (ar) teisėtumo įvertinimas nesukels teisinių pasekmių byloje dalyvaujantiems asmenims.
19. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties kaip apeliacinio apskundimo objekto pagrįstumo ir (ar) teisėtumo vertinimo tikslingumas išnyko. Todėl apeliacinis procesas, pradėtas dėl šios nutarties turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismui nutarus nutraukti apeliacinį procesą, inicijuotą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, neturi reikšmės šioje byloje pateikti papildomi procesiniai dokumentai ir įrodymai, kuriuos buvo prašoma prijungti, persiuntus bylą apeliacinės instancijos teismui (2025 m. liepos 30 d. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo; 2025 m. rugpjūčio 6 d. suinteresuoto asmens J. V. motyvuota nuomonė ir papildomi dokumentai; 2025 m. rugpjūčio 8 d. apeliantės prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo; 2025 m. rugpjūčio 11 d. papildoma J. V. motyvuota nuomonė, pareiškimas dėl dokumento suklastojimo, papildomi dokumentai; 2025 m. rugpjūčio 12 d. apeliantės atsiliepimas į papildomą nuomonę; 2025 m. rugpjūčio 22 d. apeliantės prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą pagal apeliantės atskirąjį skundą, nepasisako dėl minėtų dokumentų (ne)prijungimo prie bylos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjos M. Č. prašymą dėl atskirojo skundo palikimo nenagrinėto.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos M. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties.