- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-630-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-00336-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- R. S., UAB „Kauno vandenys“, UAB „Magistralė“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10272-877/2014 pagal ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. S., UAB „Kauno vandenys“, UAB „Magistralė“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą,pateikė ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys R. S., UAB „Kauno vandenys“, UAB „Magistralė“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 875,46 Lt žalos atlyginimą, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l.93-95).
Nurodė, kad 2010-08-04 ADB „ERGO Lietuva“ (teisių perėmėjas ERGO Insurance SE) ir R. S. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuria buvo apdrausta transporto priemonė „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2010-08-05 iki 2011-08-04. 2011-03-13 Kauno mieste įvyko eismo įvykis, kuomet R. S. vairuojamas automobilis VW Bora, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią neaptvertą, nepažymėtą kelio ženklais duobę (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio buvo apgadinta minima transporto priemonė. Į eismo įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nustatė, kad vairuotoja Kelių eismo taisyklių nepažeidė, duobės pastebėti negalėjo, todėl buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Ieškovė išmokėjo 875,46 Lt draudimo išmoką dėl eismo įvykyje apgadintos transporto priemonės „VW Bora“ ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, t.y. atsakovę Kauno miesto savivaldybę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį Kauno miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti, stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str. (t.1, b.l. 126-133).
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (t.1, b.l. 141-144).
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Magistralė“ prašė ieškinį atmesti (t.1, b.l. 146-148).
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Valstybei iš ieškovės priteisė 21 Eur (72 Lt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ieškovė ERGO Insurance SE pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 875,46 Lt draudimo išmoką, išmokėtą atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui R. S. dėl 2011-03-13 Kaune, ties (duomenys neskelbtini) pastatais įvykusio eismo įvykio, kurio metu R. S. vairuojamas automobilis „VW Bora“ įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią neaptvertą, nepažymėtą įspėjamaisiais kelio ženklais duobę. Nustatė, kad 2011 m. kovo 13 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patrulio E. Č. tarnybinis pranešimas (t. 1, b.l. 39) patvirtina, kad 2011-03-13, apie 20.30 val., policijos budėtojo nurodymu policijos pareigūnas nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje buvusi transporto priemonės „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja R. S. paaiškino, jog vairuodama transporto priemonę įvažiavo į kelyje esančias duobes, tačiau tiksliai nežinanti, kurioje vietoje įvažiavo į duobę. Atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvę vairuotoja pastebėjo, kad iš automobilio variklio teka alyva. Iš trečiojo asmens R. S. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad ji policijos pareigūnams nurodė važiavimo maršrutą, ir policijos pareigūnai patys, be jos dalyvavimo, rado kelyje buvusią duobę ties (duomenys neskelbtini) pastatais Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-14 nubraižė eismo įvykio schemą, kurioje nurodyta, kad kelio važiuojamojoje dalyje (duomenys neskelbtini) kryptimi, kurios plotas yra 10,5 m, matoma išpjauta asfalto duobė, kurios gylis – 5 cm, plotis – 9 m, ilgis – 3 m. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2002-12-24 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos Nr. 660 (eismo įvykio 2011-03-13 galiojusi redakcija) 84 p. nustatyta, kad policijos pareigūnas į eismo įvykio vietą privalo atvykti kaip galima greičiau. Atvykus į eismo įvykio vietą, taip pat būtina: surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodomos visos eismo įvykio aplinkybės, vairuotojų, nukentėjusiųjų, liudytojų duomenys, rasti daiktai ir pėdsakai, eismo, meteorologinės sąlygos ir kt. (85.13 p.), kelio važiuojamosios dalies dangos rūšis, defektai, paviršius (90.3 p.), transporto priemonių stiklų šukės, plastmasinių dalių nuolaužos, nubyrėjusi žemė, tepalo, benzino, aušinimo skysčio, kraujo ir kitos dėmės kelio ilgio ir pločio bei stacionarių orientyrų (objektų) atžvilgiu (90.4 p.). Tačiau policijos įstaigos atlikto eismo įvykio tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar kelio duobėje ties (duomenys neskelbtini) pastatais Nr. (duomenys neskelbtini) yra matomos ištekėjusios automobilio variklio alyvos dėmės, ar šios ištekėjusios alyvos dėmės matomos kelio atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės, t.y. policijos įstaigos atlikto eismo įvykio tyrimo metu nebuvo neabejotinai patvirtintas priežastinis ryšys tarp (duomenys neskelbtini) prospekte buvusios kelio duobės ir transporto priemonei „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų, o policijos įstaigos 2011-03-16 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną iš esmės grindžiamas trečiojo asmens R. S. paaiškinimais bei ties (duomenys neskelbtini) pastatais Nr. (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamojoje dalyje matomos duobės išmatavimais (t. 1, b.l. 36-39). Pati ieškovė savarankiško eismo įvykio tyrimo neatliko ir nenustatinėjo aplinkybių, ar transporto priemonė „VW Bora“ galėjo būti apgadinta dėl įvažiavimo į nurodytą duobę (duomenys neskelbtini), į bylą nepateikė jokių nurodytą apgadinimo susiformavimo mechanizmą patvirtinančių techninių duomenų. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis, kurio karterio apsaugos aukštis nuo kelio paviršiaus yra apie 15 cm, važiuojant maždaug 50 km/h greičiu ir atsitrenkus į 5 cm. aukščio neasfaltuotos duobės briauną, galėjo pažemėti tris kartus ir apgadinti variklio apsaugą; galėjo dėl smūgio deformuota variklio apsauga trenktis į karterį ir jį pramušti; galėjo variklio apsauga pramušti ne apatinę, o šoninę karterio dalį; automobilis „VW Bora“ galėjo, atsižvelgiant į padarytus karterio apgadinimus, varvant variklio alyvai, nuvažiuoti atstumą iki (duomenys neskelbtini) gatvės, t.y. apie 2–3 kilometrus.
Nurodė, kad teismui savo iniciatyva susipažinus su internetinėje svetainėje www.automobilio.info pateikiamais analogiškam R. S. vairuotam automobiliui gamintojo nustatytais šio modelio automobiliui techniniais parametrais matyti, jog ant automobilio buvo sumontuoti kito dydžio ratlankiai nei nurodyta gamintojo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių 2 coliais (apie 5 cm) aukštesnių ratlankių poveikį bendram automobilio aukščiui, atstumui tarp kelio važiuojamosios dalies ir variklio apsaugos. Įvertinus, kad kelio važiuojamoji dalis (duomenys neskelbtini) ties pastatais Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kryptimi yra 10,5 m, o neasfaltuotos duobės plotis – 9 m, ilgis – 3 m, į bylą nepateikta jokių duomenų apie minimo automobilio priekinės kairės pusės apgadinimus, taip pat apie dešinės pusės galinės dalies apgadinimus. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokia buvo automobilio būklė iki nagrinėjamo eismo įvykio momento.
Žemesnės instancijos teismas
Nuotekų linijos avarijos šalinimo darbus (duomenys neskelbtini) ties pastatais Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Magistralė“ vykdė nuo 2011-02-07, 2011-03-13 ši kelio dalis dar nebuvo pilnai sutvarkyta (užklota asfalto danga), tačiau į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl įvažiavimo į minimą duobę buvo apgadintos kitos transporto priemonės, pareikšti kitų asmenų reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo. Be to, kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui eismo įvykio vietos nuotraukas (t.1, b.l. 34), nieko bendra neturinčias su duobe ties (duomenys neskelbtini) pastatais Nr. (duomenys neskelbtini), iš pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškovė nufotografavo (duomenys neskelbtini) užasfaltuotas atkarpas, esančias už (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryžos važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi; be to, atsakovei adresuotame 2011-06-27 pranešime dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (t.1, b.l. 40) ieškovė nurodė, kad automobilis „VW Bora“ buvo apgadintas R. S. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ir įvažiavus į važiuojamoje dalyje buvusią ir jokiais kelio ženklais nepažymėtą duobę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neatliko išsamaus eismo įvykio tyrimo, neabejotinai patvirtinančio duobės ties (duomenys neskelbtini) pastatais Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliui „VW Bora“ padarytos žalos priežastinį ryšį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-11 sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1) Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas leido trečiajam asmeniui UAB „Magistralė“ atlikti nuotekų sistemos remonto darbus (duomenys neskelbtini) ties pastatais Nr. (duomenys neskelbtini). Darbų metu buvo pašalintas asfaltas, atkasta nuotekų sistema. Baigus remontą kelio būklė nebuvo atstatyta iki būklės, buvusios iki remonto (neužasfaltuota), nors atsakovo leidime ir taisyklėse (t. 1, b.l. 63, 80, 82, 153) ši prievolė buvo nurodyta bei buvo nurodytas kelio atstatymo terminas (iki 2011-02-11). Atsakovas kelio būkle nesidomėjo, todėl išpjauto asfalto duobė taip ir liko neužtaisyta ir nepaženklinta iki pat 2011-03-14 policijos pareigūnų apžiūros (t.1, b.l. 104).
2) R. S. apklausta teisme patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), ties klinika „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) namas) jos automobilis įvažiavo į kelio duobę, ji pajuto ir išgirdo stiprų smūgį. Tęsiant judėjimą jos automobilio variklis užgeso (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes (kaip vėliau paaiškėjo), išbėgo alyva iš prakirsto karterio. Trečiasis asmuo prisiekęs patvirtino, kad smūgis buvo būtent toje vietoje, automobilis iki tol buvo tvarkingas.
3) Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime patvirtino, kad matė, jog iš R. S. automobilio nutekėjo alyva (t. 1, b.l. 105).
4) Į bylą pateiktos automobilio fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilio „VW Bora“ apatinės dalies plastmasinis dangtis yra deformuotas per visą automobilio plotį, deformacija yra geometriškai taisyklingos formos. Šios deformacijos forma atitinka kelio duobės, buvusios (duomenys neskelbtini) ties pastatais Nr. (duomenys neskelbtini), formą. Automobilio priekinės apatinės dalies plastmasinio dangčio taisyklingos formos sugadinimai bei tepalo indo (karterio) priekinės dalies sugadinimai akivaizdžiai būdingi smūgiui į stačiakampio formos išpjauto asfalto duobės kraštą.
5) Teismas atmetė ieškinį remdamasis hipotetiniais atsakovo bei trečiojo asmens „Kauno vandenys“ argumentais apie tai, kad automobilis galėjo būti sugadintas kitomis aplinkybėmis. Civilinė byla yra nagrinėjama rungtyniškumo principu, todėl atsakovas turėjo įrodyti savo atsikirtimus apie tai, kad automobilis sugadintas kitomis aplinkybėmis, kad negalėjo atsitrenkti dėl savo aukščio ir pan. Atsakovas neprašė skirti ekspertizės, neteikė duomenų apie automobilio techninius parametrus. Būtent atsakovo, o ne ieškovo ir jo draudėjos kaltė yra preziumuojama, todėl būtent atsakovui tenka įrodinėjimo našta įrodyti jo nurodytą aplinkybę apie tai, kad automobilis negalėjo būti sugadintas atsitrenkus į nurodytą duobę.
6) Rungtyniškumo principas neleidžia teismui pačiam rinkti duomenis apie automobilio matmenis, apatinės dalies atstumą nuo kelio.
7) Teismas nevertino, kad atsakovas elgėsi itin nerūpestingai - vienoje iš judriausių Kauno gatvių daugiau kaip du mėnesius buvo palikta nepaženklinta išpjauto asfalto duobė. Vandentiekio remonto pasekmių užtaisymas atsakovui nieko nekainavo, tereikėjo vykdyti išduoto leidimo ir savo paties taisyklių kontrolę.
8) Policijos institucijos nutarime (t. 1, b.l. 102) konstatuota, kad automobilis buvo sugadintas įvažiavus į nepaženklintą kelio duobę, kuri fiksuota pareigūnų schemoje. Vadovaujantis CPK 197 str. 2 d., policijos nutarimas yra oficialus įrodymas ir jame nurodytų aplinkybių atsakovas nenuginčijo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-11-11 sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nurodomoje vietoje buvo atliekami avarijos šalinimo darbai. Nuotekų tinklai priklauso ir juos prižiūri UAB „Kauno vandenys“, o ne Kauno miesto savivaldybė. Todėl, kaip nurodytų statinių savininkė, atsakinga už galimai kilusią žalą laikytina UAB „Kauno vandenys“, o ne Kauno miesto savivaldybė, kuriai teisės aktais nėra numatyta pareigos prižiūrėti kitam savininkui priklausančio turto.
2) Atliekant avarinius darbus šaltojo sezono metu, asfalto danga nebuvo atstatyta dėl oro sąlygų. Tačiau tai savaime negali būti pagrindas konstatuoti atsakovo nerūpestingumą.
3) Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertinęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Vienintelis įrodymas apie įvykusį eismo įvykį yra trečiojo asmens R. S., suinteresuotos bylos baigtimi, parodymai. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp automobilio sugadinimo ir nurodomos duobės byloje nėra. 2011-03-13 įvykusio eismo įvykio medžiagoje tiek pati vairuotoja, tiek ir policijos pareigūnai nustatė, kad vairuotoja tiksliai nepamena, kurioje vietoje įvažiavo į nepažymėtą kelio duobę. Automobilis sustojo tiktai (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pati R. S. pati nurodė, jog į duobę įvažiavo (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnai, radę duobę (duomenys neskelbtini) nubraižė įvykio vietos schemą.
4) Iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aišku, kurioje vietoje buvo duobė, sukėlusi tokius automobilio apgadinimus, kokio dydžio ji buvo ir ar apskritai nurodomi apgadinimai atsirado dėl įvažiavimo į duobę.
5) Ieškovo pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia ieškinio reikalavimą ir visas civilinės atsakomybės sąlygas - ne tik daikto, kuris sugriuvo trūkumus, patirtą žalą, bet ir priežastinį ryšį. Šiuo atveju, tiek pati vairuotoja, tiek ir policijos pareigūnai eismo įvykio medžiagoje nurodo, kad neatsimena, kur tiksliai įvažiavo į duobę, todėl konstatuoti priežastinio ryšio buvimą nėra jokio pagrindo. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad automobiliui VW Bora išbėgo alyva ir jis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau jokių duomenų apie tai, kad tai buvo įvykio įvykusio (duomenys neskelbtini) pasekmė nėra.
6) Policijos nutarimą teismas vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Eismo įvykio vietos schema ir vairuotojos paaiškinimo, surašyti tik kitą dieną po eismo įvykio.
7) inspektorius, apžiūrėjęs eismo įvykio vietą kitą dieną po eismo įvykio nustatyti negalėjo.
8) Tiriant aplinkybes kitą dieną neįmanoma nustatyti, ir kitų administracinio teisės pažeidimo byloje svarbių aplinkybių, kurios gali turėti įtakos teisingam sprendimui priimti, tokių kaip ar vairuotojas buvo blaivus įvykio metu, ar neviršijo saugaus greičio, ar automobilį vairavo asmuo, turintis tokią teisę, ar iš tikrųjų įvažiavo į duobę, ar užvažiavo ant kitos kliūties, ar įvažiavo į duobę buvusią būtent (duomenys neskelbtini) ar kitame kelio ruože už kurio priežiūrą Kauno miesto savivaldybė nėra atsakinga, ar kelio duobė buvo apsemta vandeniu ir nepažymėta pan.
9) Vairuotojas, suinteresuotas administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi, eismo įvykio aplinkybes nurodys tik tokias, kokios palankios jam ir nenurodys tų, kurios galėtų būti pagrindas jam taikyti administracinę atsakomybę. Todėl minėtas nutarimas yra vertintinas kritiškai kaip įrodymas, kadangi buvo priimtas nenustačius ir motyvuotai neįvertinus visu būtinų eismo įvykio aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, jog 2010-08-04 ADB „ERGO Lietuva“ (teisių perėmėjas ERGO Insurance SE) ir R. S. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), t.1, b.l. 32, 99), kuria buvo apdrausta transporto priemonė VW Bora valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-03-13 šis automobilis, vairuojamas R. S. buvo apgadintas. Ieškovas atlygino apgadintos transporto priemonės remonto išlaidas (t.1, b.l. 42, 44, 108, 110).
S. S. 2011-03-14 kreipės į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skyrių ir paaiškinime nurodė, kad ji 2011-03-13 apie19 val. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ties sankryža su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pataikė į duobę. Duobė palikta po kelio remonto darbų, ji nebuvo pažymėta perspėjamaisiais ženklais. Automobilis užgeso (duomenys neskelbtini) gatvėje. Policija įvykio neregistravo (t.1, b.l. 103). Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog policijos pareigūnai nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur rado automobilį VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po minėtu automobiliu priekinėje dalyje ant kelio matėsi tepalo, automobilio vairuotoja R. S. paaiškino, kad vairuodama automobilį tiksliai nepamenanti kuriose vietose įvažiavusi į kelyje esančias duobes, 2011-03-14 sudaryta eismo įvykio vietos schema (t.1, b.l. 38-39, 104-105). 2011-03-16 nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nustatyta, jog automobilio VW Bora vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Taip pat nustatyta, kad išbėgęs automobilio tepalas (t.1, b.l. 36, 102).
Remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais matyti, jog apeliantas iš esmės nesutinka su teismo byloje esančių įrodymų vertinimu.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir išsamiai išanalizavo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nebuvo patvirtintas priežastinis ryšys tarp (duomenys neskelbtini) buvusios kelio duobės ir transporto priemonei VW Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų (ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės prižiūrimo kelio trūkumų ir nurodytos žalos automobiliui.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad automobilis apgadintas buvo R. S. įvažiavus į jokias kelio ženklais nepaženklintą duobę esančia ties (duomenys neskelbtini) namai, patvirtina tik pačios vairuotojos nurodytos aplinkybės. Byloje nėra aptikta kitų duomenų, neabejotinai pagrindžiančių S. S. nurodytus teiginius. Nors po įvykio, kai sustojo S. S. vairuojamas automobilis VW Bora, buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau eismo įvykio schema tą pačią dieną sudaryta nebuvo, automobilis jau buvo nuvažiavęs iš tos vietos, kur vairuotojos teigimu automobilis buvo pagadintas. Tarnybinis pranešimas nėra išsamus, neabejotinai nepatvirtina S. S. nurodytų aplinkybių, jame tik fiksuotas faktas apie iš automobilio ištekėjusį tepalą. Nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną įvykio vieta nurodoma taip pat tik remiantis S. S. nurodytomis aplinkybėmis.
Pažymėtina, jog byloje nekilo ginčo, jog buvo išduotas leidimas ties (duomenys neskelbtini) namu nuo 2011-02-07 iki 2011-02-11 vykdyti nuotekų linijos avarinio remonto darbus (t.1, b.l. 80-81) ir tie darbai buvo atlikti. Tačiau nepateikta įrodymų, jog automobilio vairuotoja, elgdamasi pagal vidutiniškai rūpestingo ir atsargaus asmens elgesio standartą, negalėjo numatyti staiga atsiradusios kliūties.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog nustatytos automobilio deformacijos ir sugadinimai būdingi smūgiui į stačiakampio formos išpjauto asfalto duobės kraštą, tačiau kaip nurodyta, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad apgadinimai atsirado būtent dėl to, jog 2011-03-13 automobilis įvažiavo į kelio duobę, esančią (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namais.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju neįrodytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.