Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-10-19 · Civilinė byla Nr. e2-30466-994/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-19
Bylos Nr.
e2-30466-994/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
G. F.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei G. F. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės G. F. 21,44 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos prie-žiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, jog 2015-11-23 atsakovei G. F. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Remiantis Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu duomenims, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu, atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, sveikatos draudimo įmoka už atsakovę nebuvo sumokėta. Atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 21,44 Eur. Taigi PSDF biudžetui buvo padaryta 21,44 Eur žala.

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovei asmeniškai 2016-09-26 viešo paskelbimo būdu (2016-09-26 pažyma), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d. nuostatomis. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje pateikto 2016-03-22 Gydymo paslaugų apskaitos išrašo nustatyta, kad 2015-11-23 atsakovei buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (e. b. l. 5). Suteiktos paslaugos buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis (e. b. l. 1-4). Medicinos paslaugų teikimo metu atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, sveikatos draudimo įmoka už atsakovę nebuvo sumokėta (e. b. l. 1-4, 6). Atsakovas neturėjo teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo, nes Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) numato sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimą tik asmenims apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Dėl nepagrįsto sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo atsakovui, PSDF biudžetui padaryta 21,44 Eur žala. Ieškovas siuntė atsakovei pranešimus dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 15-16), tačiau duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi padarytą žalą, byloje nėra (CPK 178 str.).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). CK 6.263 str. 1 d. nustatyta, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d., nustato, kad asmuo sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto lėšų, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis minėto įstatymo 8 str. 4 d. buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, o už tokiam asmeniui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1-9 d. nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai (Sveikatos draudimo įstatymo 18 str.). PSDF lėšų biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos (Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d., 2 ir 3 p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p.). Minėto įstatymo 34 str. 10 p. įtvirtinta nuostata, kad teritorinių ligonių kasos turi teisę teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo.

Duomenų apie tai, jog atsakovė būtų atlyginusi ieškovui žalą, nėra (CPK 178, 185 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovo patirta žala buvo sąlygota atsakovės veiksmų. Teismas sprendžia, kad ieškovas, apmokėjęs sveikatos priežiūros įstaigai už atsakovei suteiktas medicinines paslaugas, nebuvus privalomojo sveikatos draudimo, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala, nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (CK 6.246-6.249 str.), todėl bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 21,44 Eur žalą yra tenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Ieškinys pareikštas 21,44 Eur sumai, todėl už jį mokėtinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovą atleidus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškinį patenkinus, ši suma priteistina iš atsakovės valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.). Atsakovei išaiškintina, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas ji privalo sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, įm. kodas 188783796, iš atsakovės G. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,44 Eur (dvidešimt vieno euro 44 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (21,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš G. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė