- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- A-5287-575/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03031-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Kultūros vadybos projektai“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Kultūros vadybos projektai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas VšĮ „Kultūros vadybos projektai“ (toliau – ir Įstaiga) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. birželio 9 d. raštą Nr. (23.01-08)RNA-18100 „Dėl viešosios įstaigos „Kultūros vadybos projektai“ prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 23 d. prašymą (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. gegužės 8 d. su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-2452 dėl 1 585 560,69 Eur prievolės į valstybės biudžetą sumokėjimo (toliau – ir Sutartis), kurioje numatyta, jog visa prievolė išdėstoma ir privalo būti sumokėta laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 25 d.
3. Pareiškėjo teigimu, įmokos pagal Sutartį iki 2016 m. kovo mėn. buvo mokamos laiku, tačiau Įstaigai susidūrus su finansiniais sunkumais, 2016 m. balandžio mėn. atliktas tik dalinis mokėjimas. Pažymėjo, kad VMI 2016 m. gegužės 10 d. išsiuntė Įstaigai įspėjimą, jog jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 6 403,17 Eur dydžio įmoka, VMI nutrauks Sutartį.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gegužės 23 d. su prašymu kreipėsi į VMI, prašydamas atidėti mokėjimus pagal Sutartį iki 2016 m. gruodžio mėn. VMI ginčijamu Sprendimu nurodė, jog Prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) bei VMI viršininko 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. VA-63 patvirtinto Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) nustatytų reikalavimų, todėl laikomas nepateiktu ir nebus nagrinėjamas iš esmės.
5. Pareiškėjo vertinimu, Prašymas atidėti mokėjimus pagal Sutartį yra tinkamas, motyvuotas ir atitinkantis Taisyklių 19 punkte įtvirtintus formos ir turinio reikalavimus. Pažymėjo, jog Taisyklėse ir Apraše nenustatyta, kokia forma turi būti teikiamas Prašymas, todėl jį VMI pateikė laisvos formos, jame aiškiai nurodyta įsiskolinimo priežastis, kokiam laikotarpiui prašoma atidėti įmokų mokėjimą, kaip planuojama gauti piniginių lėšų, taip pat pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad pradėtas išieškojimas iš kitų paskolos sutarčių, deramasi su atlikėjais dėl koncertų. VMI nevertino Prašyme išdėstytų aplinkybių ir nepagrįstai reikalavo pateikti naują prašymą kartu su atitinkamais dokumentais, nors Įstaiga reikiamus dokumentus pateikė dar 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. kovo 6 d.
6. Pareiškėjo teigimu, VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir aptarnavimo taisyklės), privalėjo Įstaigai nurodyti, kokios informacijos trūksta bei suteikti terminą šiai informacijai bei dokumentams pateikti. Tik tokiu atveju, jeigu pareiškėjas laiku dokumentų ir informacijos nepateiktų, VMI galėtų nenagrinėti jo Prašymo ir laikyti jį nepaduotu. Pabrėžė, kad VMI ginčijamą Sprendimą priėmė tik po 12 darbo dienų, nors pagal Taisykles jį turėjo priimti per 5 darbo dienas, tokiais savo veiksmais VMI pažeidė teisės aktų bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas nurodė, kad pagal Sutarties 2 punktą pareiškėjas įsipareigojo mokestinę nepriemoką sumokėti pagal grafiką, o Sutarties 9 punktu buvo įspėtas, jog mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo Sutarties sąlygų. Likusi nesumokėta suma pagal Sutartį, t. y. mokestinės nepriemokos dalis, išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka.
10. Atsakovo vertinimu, ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, VMI neviršijo įstatymu suteiktų įgaliojimų, todėl pagrindo jį naikinti nėra.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Sprendimą ir perdavė VMI pareiškėjo Prašymo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.
12. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ 88 straipsnio, Taisyklių (2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1K-216 redakcija) 19, 46, 20, 22 punktų ir Aprašo 5 ir 7 punktų nuostatos.
13. Teismas pažymėjo, kad nei Taisyklių, nei Aprašo nuostatose nėra įtvirtinta, jog prašymui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar prašymui pakeisti mokestinės paskolos sutartį būtų nustatyta kokia nors standartizuota ar patvirtinta forma, todėl darė išvadą, jog toks prašymas gali būti laisvos formos, tačiau atitinkantis Taisyklių 19 punkto reikalavimus.
14. Teismo vertinimu, pareiškėjo Prašymas pakeisti Sutartį atitiko rašytinę formą, jame išdėstyta išsami informacija, Prašymas dėl Sutarties pakeitimo suformuluotas aiškiai ir tinkamai. Pažymėjo, kad nors Sprendime nurodyta, jog mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriui pateikė ne visus dokumentus, reikalingus Prašymo išnagrinėjimui, tačiau, teismo manymu, ši aplinkybė negalėjo lemti priimti Sprendimą Prašymą laikyti nepateiktu ir jo nenagrinėti iš esmės, nes nei Taisyklės, nei Aprašas tokios galimybės nenumato. Atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius, nustatęs, jog pareiškėjas su Prašymu pateikė ne visus reikalingus jo finansinę būklę apibūdinančius ir kitus dokumentus, turėjo sudaryti galimybę pareiškėjui šiuos dokumentus pateikti, tam nustatydamas protingą terminą (Taisyklių 20 p., 22 p. ir Aprašo 7 p.).
15. Teismas akcentavo, kad mokesčių administratorius, kuris yra viešojo administravimo subjektas, turi laikytis gero administravimo principo, todėl susiklosčius Apraše ir Taisyklėse nereglamentuotai situacijai, kuomet Sutartį sudaręs mokesčių mokėtojas prašo ją pakeisti ir nepateikia visų reikalingų dokumentų ir informacijos tam, kad galėtų būti priimtas atitinkamas sprendimas, turėjo būti vadovaujamasi nuostatomis, įtvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir aptarnavimo taisyklėse. Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nesivadovavo bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.
16. Teismas pažymėjo, kad tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti VMI iš esmės išnagrinėti pareiškėjo Prašymą nėra pagrindo, kadangi atsakovas pirmiausiai turi išspręsti Prašymo priėmimo klausimą, t. y. įvertinti, ar jis atitinka nustatytus reikalavimus ir ar pateikti visi jo nagrinėjimui būtini dokumentai bei informacija. Jei tokių duomenų nėra pateikta, atsakovas turėtų nustatyti pareiškėjui terminą juos pateikti ir atitinkamai išspręsti klausimą dėl pareiškėjo Prašymo.
III.
17. Atsakovas VMI padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas VMI Sprendimas ir perduota Prašymo priėmimo klausimą VMI svarstyti iš naujo.
Atsiliepimas
18. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas dar prieš Sutarties sudarymą buvo informuotas, kokie teisės aktai reglamentuoja mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą, jam buvo nurodyta rekomenduojamų su Prašymu pateikiamų papildomų dokumentų forma, išvardinti dokumentai, teikiami kartu su Prašymu, todėl pareiškėjas, teikdamas Prašymą atidėti mokėjimus pagal Sutartį, žinojo apie kartu su Prašymu pateikiamų dokumentų turinį ir formą. Pareiškėjas buvo atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, todėl turėjo visas galimybes tinkamai įgyvendinti savo teises.
Šalies argumentai
20. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjas informuotas, jog įmokų mokėjimo termino nukėlimo atveju palūkanos vis tiek turėtų būti mokamos, o pats ginčijamas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui pateikti naują prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo.
Atsiliepimas
22. Pareiškėjas Įstaiga atsiliepimu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjas nurodė, kad nei Taisyklių antrame skyriuje, nei Aprašo 5 punkte nėra nurodyta, kokia forma turi būti teikiamas prašymas, o Aprašo 5.1.1 punktas numato, jog mokesčių mokėtojas turi pateikti rašytinius paaiškinimus laisva forma. Pažymėjo, kad Įstaiga pateikė laisvos formos motyvuotą prašymą atidėti mokėjimus pagal Sutartį kartu su reikalingais dokumentais, o tai atitiko teisės aktų reikalavimus.
24. Pareiškėjas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog VMI turėjo sudaryti jam galimybes pateikti trūkstamus dokumentus, tam nustatant protingą terminą, o ne iš karto atsisakyti Prašymą nagrinėti.
25. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad jį atstovavo profesionalūs teisininkai, nesudaro pagrindo VMI piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir nenagrinėti pateikto Prašymo. Atsakovas, žinodamas apie pareiškėjo sunkią finansinę padėtį, dvi savaites delsė priimti ginčijamą Sprendimą, jį priėmęs, nenurodė, dėl kokių priežasčių Prašymas nėra tinkamas nagrinėti, o nesuėjus ginčijamo Sprendimo apskundimo terminui, atsakovas Sutartį su pareiškėju nutraukė.
IV.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovo VMI apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
27. Apeliacinės instancijos teismas (toliau – ir teismas) pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjo Prašymas pakeisti Sutartį laikytas nepateiktu ir nenagrinėtas iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-88-426/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl VMI 2016 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-4415, kuriuo nutraukta Sutartis. Minėta administracinė byla Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi sustabdyta, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas vertino, kad tik nagrinėjamos kartu minėtos administracinės bylos gali būti teisingai išnagrinėtos, kadangi sprendžiant ginčijamo Sprendimo pagrįstumo klausimą turi būti įvertintas ir Sutarties nutraukimo teisėtumas bei pagrįstumas, nes ginčijamas Sprendimas buvo priimtas jau esant pradėtai Sutarties nutraukimo procedūrai.
31. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs klausimo dėl administracinių bylų sujungimo ir išnagrinėjęs administracinę bylą, padarė proceso teisės normų pažeidimą, kadangi esant susijusiems ginčams nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-88-426/2018, ginčai negalėjo būti sprendžiami atskirai, dėl ko byla galbūt išnagrinėta neteisingai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesilaikė ABTĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, neužtikrino racionalaus ir veiksmingo teismo darbo, kadangi nesujungus minėtų administracinių bylų, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-88-426/2018 2017 m. vasario 14 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu, administracinės bylos sustabdymo ir proceso užvilkinimo buvo galima išvengti sujungus administracines bylas ir ginčo klausimus išnagrinėjus vienoje byloje.
V.
32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi prijungė administracinę bylą Nr. I-3225-484/2018 pagal pareiškėjo Įstaigos skundą atsakovui VMI prie administracinės bylos Nr. I-88-426/2018 pagal pareiškėjo Įstaigos skundą atsakovui VMI.
VI.
33. Kadangi minėta teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi administracinės bylos pagal nurodytus pareiškėjo skundus buvo sujungtos į vieną administracinę bylą, todėl pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne tik pareiškėjo skundą dėl VMI 2016 m. birželio 9 d. rašto Nr. (23.01-08)RNA-18100 „Dėl viešosios įstaigos „Kultūros vadybos projektai“ prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ panaikinimo (toliau – ir Sprendimas 1) ir įpareigojimo VMI iš esmės išnagrinėti 2016 m. gegužės 23 d. prašymą, bet ir pareiškėjo skundą dėl VMI 2016 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-4415 nutraukti mokestinės paskolos sutartį (toliau – ir Sprendimas 2) panaikinimo.
Šalies argumentai
34. Pareiškėjas skunde dėl Sprendimo 2 panaikinimo nurodė, kad Sprendimas 2 yra nepagrįstas, priimtas neturint tam teisės bei pažeidžia Įstaigos teises ir teisėtus lūkesčius, priimtas nesilaikant procesinių terminų.
35. Įstaiga pažymėjo, kad priėmusi Sprendimą 1 VMI nepasinaudojo teise, įtvirtinta Taisyklių 47 ir 49 punktuose, nutraukti Sutartį, o nurodė, kad Įstaiga gali parengti ir pateikti naują prašymą arba skųsti Sprendimą 1. Nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. liepos 5 d. neatsirado naujų aplinkybių, todėl centrinis mokesčių administratorius, Sprendimu 1 apribojęs savo teisę iki 2016 m. liepos 9 d. nenutraukti Sutarties, Sprendimu 2 nutraukė ją neteisėtai. Nutraukdama Sutartį VMI pažeidė teisėtą pareiškėjo lūkestį, kad jis turės galimybę pateikti naują prašymą iki termino pabaigos bei taip išsaugoti Sutartį. Sprendimas 2 yra neteisėtas, kadangi VMI aiškiai žinojo tai, jog Įstaiga deda visas pastangas išsaugoti Sutartį, t. y. 2016 m. balandžio mėn., kai Įstaiga neturėjo pakankamai nuosavų lėšų sumokėti įmoką pagal Sutartį, buvo pradėtas išieškojimas iš skolininkų pagal paskolos sutartis, kurių terminai nebuvo suėję. Įstaiga taip pat siekė pasiskolinti pinigų iš kitos įmonės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir remiantis proporcingumo principu, Sutarties nutraukimas turėjo būti naudojamas tik kaip paskutinė priemonė.
36. Pareiškėjo teigimu, Sutarties nutraukimas sukėlė Įstaigai nežinomybę ir netikrumą dėl jos veiklos tęstinumo, kadangi po pastarosios nutraukimo Įstaiga turi 1 566 519,79 Eur prievolę valstybės biudžetui, tačiau tokių lėšų sumokėti negali. Nutraukus Sutartį, Įstaiga buvo priversta sustabdyti 2016 m. rudens mėn. planuotą ekonominę veiklą, kadangi nežino, kokių tolimesnių veiksmų imsis VMI.
Atsiliepimas
37. Atsakovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo 2 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
38. Atsakovas nurodė, kad nors pareiškėjo Prašyme nurodyta, jog Įstaiga yra parengusi pareiškimus teismui išduoti teismo įsakymus dėl skolų priteisimo, tačiau VMI neturi jokių įrodymų, kad pareiškimai teisme yra priimti, kad pagal juos iškeltos bylos ir pareiškėjui priteistos skolos. Vien tai, kad Sutarties nutraukimas sukels Įstaigai finansinius nuostolius, nėra pagrindas nenutraukti Sutarties, jeigu yra nutraukimo pagrindai. 2016 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjo skola sudarė 1 581 857,03 Eur. Sprendimas 2 pagrįstas teisės normomis, jame aiškiai suformuotos pareiškėjo teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, pasirašytas tinkamai įgalioto asmens, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
VII.
39. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo Įstaigos skundą patenkino iš dalies – panaikino VMI Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 ir įpareigojo VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
40. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Spredimo 1, kuriuo Prašymas paliktas nenagrinėtu, ir Sprendimo 2, kuriuo nutraukta Sutartis, sudaryta su pareiškėju, teisėtumo ir pagrįstumo.
41. Teismas pabrėžė, kad 2016 m. gegužės 23 d. prašymu Įstaiga siekė pakeisti jau sudarytą Sutartį, kuria jai išdėstyta mokėtina mokestinė nepriemoka.
42. Teismas konstatavo, kad pagrindas nenagrinėti mokesčio mokėtojo prašymo atidėti mokestinės paskolos įvykdymo terminą, t. y. laikyti šį prašymą nepateiktu, atsiranda tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas per Taisyklėse nustatytą terminą mokesčių administratoriui nepateikia papildomų dokumentų, reikalautų remiantis Taisyklių 22 punktu. Kitokių pagrindų laikyti nepaduotu ir atsisakyti nagrinėti aptariamo mokesčio mokėtojo prašymo Taisyklės ir Aprašas nenumato.
43. Taigi, teismo vertinimu, VMI, gavusi Prašymą ir nustačiusi, kad su juo kartu pareiškėjas nepateikė visų dokumentų, nurodytų Taisyklėse ir Apraše, turėjo, vadovaudamasi Taisyklių 22 punktu, nustatyti pareiškėjui terminą, per kurį Įstaiga galėtų pateikti trūkstamus dokumentus, jeigu VMI būtų nustačiusi, kad jų reikia tam, kad būtų galima priimti atitinkamą sprendimą. Vis dėlto Sprendimu 1 VMI nors ir nurodė Prašymo trūkumus, tačiau, priešingai, nei nustatyta Taisyklių 22 punkte, nenustatė termino, per kurį pareiškėjas turėtų pateikti trūkstamus dokumentus, o iš karto laikė Prašymą nepaduotu ir atsisakė jį nagrinėti iš esmės.
44. Teismo nuomone, VMI, kaip mokesčių administratorius, ne tik turi, vadovaudamasi MAĮ 27 straipsnio nuostata, bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju, bet ir laikytis kaip viešojo administravimo subjektui keliamų reikalavimų, t. y. gero administravimo principo, taip pat MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos mokesčių administratoriui, administruojant mokesčius, vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, bei vieno iš pagrindinių VMI uždavinių – padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas (MAĮ 19 str. 1 d. 1 p.).
45. Teismas konstatavo, kad nustatytos faktinės aplinkybės tik patvirtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, nesilaikydamas Taisyklėse nustatytų procedūrų, priėmė Sprendimą 1, taip pažeisdamas ne tik MAĮ 88 straipsnyje įtvirtintą pareiškėjo teisę į mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą, bet ir gero administravimo bei minėtus bendradarbiavimo ir pareigos padėti pareiškėjui įgyvendinti jos teises ir atlikti pareigas principus.
46. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pripažino, kad Sprendimas 1 yra naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. Sprendimas 1 savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
47. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas 2 yra neteisėtas vien dėl to, kad jo priėmimo metu nepagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu Prašymas, kuriuo pareiškėjas ir siekė, kad nebūtų nutraukta Sutartis, o būtų pasiektas naujas susitarimas dėl mokestinės paskolos įvykdymo termino atidėjimo. Todėl Sprendimas 2 naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi, kaip nustatyta, šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo 2 pagrįstumą.
48. Teismas pabrėžė, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų ir išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai. Todėl teismas negalėjo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VMI iš esmės išnagrinėti Prašymą, kadangi VMI, kaip mokesčių administratoriui, suteikta kompetencija spręsti Prašymo priimtinumo klausimą. Todėl teismas įpareigojo VMI iš naujo išnagrinėti Prašymo priimtinumo klausimą ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.
VIII.
49. Atsakovas VMI padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
50. Atsakovo teigimu, teismas neįsigilino į tikruosius pareiškėjo ketinimus. Pareiškėjas iš esmės nesiekia įvykdyti Sutarties sąlygų, stabilizuoti savo finansinę būklę. Pabrėžia, kad apie su Prašymu pateikiamų dokumentų turinį ir formas Įsitaigai buvo žinoma ne tik iš Sprendimo 1, kurį teismas nusprendė panaikinti, bet ir ankstesniojo susirašinėjimo su mokesčių administratoriumi, t. y. 2015 m. vasario 23 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-6215. Įsitaiga naudojosi advokatų teikiama kvalifikuota teisine pagalba, todėl advokatai turėjo padėti išsiaiškinti visus su nagrinėjamu ginču susijusius klausimus. Pareiškėjas galėjo konsultuotis ir su VMI. Be to, Taisyklės ir Aprašas yra vieši teisės aktai, kuriais turi vadovautis teikiantys prašymus dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo mokesčių mokėtojai.
51. VMI pažymi, kad Įstaigos įspėjimu pradėta Sutarties nutraukimo procedūra. Įstaigai buvo detaliai nurodyta, kokius dokumentus mokesčių administratoriui ši turi pateikti, įskaitant finansinės atskaitomybės dokumentus, jei tokie nebuvo pateikti viešajam registrui ir pan. Pareiškėjas informuotas, kad Prašymas, kuriuo prašyta atidėti mokėjimus pagal Sutartį iki 2016 m. gruodžio mėn. ir pakeisti mokėjimų grafiką, neatitinka Taisyklių ir Aprašo nuostatų reikalavimų, todėl laikomas nepateiktu ir nebus nagrinėjamas iš esmės. Nurodyti kontaktiniai duomenys asmens, į kurį, kilus neaiškumams, pareiškėjas gali kreiptis. Įstaiga informuota, kad prašymą ir papildomus dokumentus dėl Sutarties gali pateikti mokesčių administratoriaus nurodytais adresais. Skirtingai nei teigia pareiškėjas, pagal Taisyklių 22 punktą mokesčių administratorius iš mokesčių mokėtojo ne turi, o gali pareikalauti papildomų duomenų (dokumentų), kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką.
52. Atsakovas pabrėžia, kad pasirašius Sutartį dėl 1 585 530,69 Eur mokėjimų išdėstymo, Įstaigai buvo suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę. Akivaizdu, kad pareiškėjas nepasinaudojo suteikta galimybe, nevykdė Sutarties, dėl to VMI turėjo teisę Sutartį nutraukti. Ne tik dėl apyvartinių lėšų stokos, o ilgalaikių finansinių problemų, kurias pareiškėjas vengia įvardinti, iki šiol nepateiktas naujas prašymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Tai, kad paskutinė pelno deklaracija už 2015 m. Įstaigos pateikta tik 2017 m. lapkričio 20 d., kad į biudžetą daugiau du metus nemokami jokie mokesčiai, kad neteikiami VĮ Registrų centrui finansiniai dokumentai, iš kurių duomenų būtų galima spręsti apie asmens mokumą (nemokumą), kad Įstaigoje nėra apdraustųjų asmenų, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas galbūt piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t. y. trečius metus skųsdamas VMI veiksmus, iš esmės siekia atitolinti Įstaigos teisinį nemokumo konstatavimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas 27 mėnesius nemoka valstybės biudžetui jokių mokesčių, leidžia daryti išvadą, kad ne dėl informacijos stokos ar nežinojimo, kokius dokumentus pateikti, Įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė VMI reikiamų dokumentų.
Atsiliepimas
55. Pareiškėjas Įstaiga atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
56. Pareiškėjas pabrėžia, kad, kaip numatyta Aprašo 5.1.1. punkte, Įstaiga patieikė laisvos formos motyvuotą Prašymą, kuriame buvo aiškiai nurodytos įsiskolinimo priežastys, kokiam laikotarpiui prašoma atidėti įmokų mokėjimą. Įstaiga taip pat nurodė, dėl kokių priežasčių šiuo metu jos finansinė padėtis yra bloga, ir kokiu būdu Įstaiga ateityje planuoja gauti piniginių lėšų, jog būtų pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Kartu su Prašymu Įstaiga pateikė ir dokumentus, iš kurių matyti, kad Įstaiga siekia savo veiklos tęstinumo bei pajamų uždirbimo, todėl vyksta derybos su atlikėjais dėl koncertų 2016 m. rudens mėn. organizavimo. Prie Prašymo taip pat pridėti dokumentai, pagrindžiantys, kad Įstaiga pradėjo skolų išieškojimą pagal paskolos sutartis. Įstaigos Prašyme buvo pateikta visa Taisyklių 19 punkte nurodyta informacija, todėl VMI privalėjo priimti ir nagrinėti Prašymą iš esmės, tačiau atsakovas nevertino Prašyme išdėstytų aplinkybių ir tik formaliai nurodė, jog Įstaiga turi pateikti kitą prašymą bei kartu su juo tam tikrus Įstaigos dokumentus. 2015 m. Įstaigos teiktus dokumentus VMI turėjo Prašymo gavimo metu. Atsakovas į turimą informaciją neatsižvelgė, formaliai nurodė pateikti informaciją ir dokumentus dar kartą, dėl to neteisėtai nenagrinėjo Įstaigos Prašymo. Pareiškėjas pažymi, kad ne jam atstovavusių teisininkų diskrecija yra aiškinti teisės aktų nuostatas, susijusias su Sutarties sudarymu bei pakeitimu. VMI šios savo pareigos neatliko, formaliai atmetė Įstaigos Prašymą, nenurodė Prašymo trūkumų bei kokius konkrečiai dokumentus Įstaiga privalo papildomai pateikti. Įsitaiga norėjo bei aktyviais veiksmais siekė bendradarbiauti, tačiau dėl VMI specialistų atostogų jai ši galimybė buvo apribota. VMI argumentai, kad neva Įstaiga turėjo reikiamus mokesčių administratoriaus speicialisto kontaktus bei turėjo galimybę bendrauti, yra klaidingi bei nepaneigia fakto, kad priimtas Sprendimas 1 yra neteisėtas, neatitinka viešosios teisės principų bei individualaus administracinio akto reikalavimų. Įstaigos pateiktas Prašymas, kaip tai pripažinta teismo sprendime, atitinka Taisyklių 19 punkte įtvirtintus formos ir turinio reikalavimus, jame yra nurodyta visa reikalinga informacija, todėl Sprendimas 1 panaikintas teisėtai bei pagrįstai.
58. Pareiškėjas pažymi, kad teisės aktais jam suteiktų teisių gynimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi Įstaiga gina savo teises nuo neteisėtų ir nepagrįstų VMI veiksmų. Vadovaujantis skundžiamame teismo sprendime pateiktomis išvadomis, galima neabejotinai teigti, kad pažeistų teisių gynimas nėra ir negali būti laikomas piktnaudžiavimu. Įstaiga taip pat pabrėžia, kad niekada neslėpė savo finansinės padėties, priešingai, ji Prašyme VMI nurodė susidariusią situaciją. Įstaiga yra kreipusis į teismą su pareiškimais išduoti teismo įsakymus, kad galėtų teismo tvarka išieškoti daugiau kaip 350 000 Eur dydžio skolas iš jos skolininkų. Tinkamai įgyvendinusi išieškojimą Įstaiga turėtų galimybę grąžinti dalį mokestinės nepriemokos pagal Sutartį bei toliau vykdyti veiklą, todėl VMI teiginiai, kad neva Įstaiga nesiekia įvykdyti savo įsipareigojimų, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IX.
59. Šioje byloje kilo ginčas dėl VMI 2016 m. birželio 9 d. rašto Nr. (23.01-08)RNA-18100 „Dėl viešosios įstaigos „Kultūros vadybos projektai“ prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ (II t., b. l. 12–13) ir 2016 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-4415 nutraukti mokestinės paskolos sutartį (II t., b. l. 57), kuriais ji sprendė mokesčių mokėtojo prašymus atidėti mokesčių mokėtojo mokėjimus ir pakeisti mokėjimo grafiką pagal 2015 m. gegužės 8 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-2452 (II t., b. l. 46–47), bei nutraukė Sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
60. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
61. Skundžiamame sprendime teismas vertino, kad VMI, gavusi 2016 m. gegužės 23 d. prašymą (II t., b. l. 6–11) ir nustačiusi, kad su juo kartu pareiškėjas nepateikė visų dokumentų, nurodytų Taisyklėse ir Apraše, turėjo, remdamasi Taisyklių 22 punktu, nustatyti pareiškėjui terminą, per kurį jis galėtų pateikti trūkstamus ir papildomus dokumentus. Inspekcija, nors ir nurodė Sprendime 1 trūkumus, tačiau, priešingai, nei nustatyta Taisyklių 22 punkte, nenustatė termino, per kurį pareiškėjas turėtų pateikti trūkstamus dokumentus, o iš karto laikė Prašymą nepaduotu ir atsisakė jį nagrinėti iš esmės. Todėl VMI Sprendimas 1 savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
62. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas šią teismo išvadą vertina kaip formalią, padarytą neįvertinus visų byloje esančių įrodymų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teismas nesutinka. Pareiškėjo Prašymas nėra formalus, jis detaliai motyvuotas, prie jo pridėti priedai. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad Prašymo padavimo metu Įstaiga siekė vilkinti mokestinių prievolių vykdymą. Prašyme yra suformuluota keletas prašymų: atidėti mokesčių mokėtojo mokėjimus pagal Sutartį iki 2016 m. gruodžio mėn. bei pakeisti Sutarties mokėjimo grafiką; pripažinti, kad delsimas dėl priverstinio išieškojimo iš skolininkų UAB „Baltijos reklamos projektai“ ir VšĮ „Kultūros lankos“ yra pateisinamas siekiant išsaugoti Įstaigos pinigines lėšas, jas skiriant ekonominės veiklos vykdymui ir pelno uždirbimui, taip pat Sutarties vykdymui; leisti skolininko UAB „UVC“ grąžintiną paskolos sumą panaudoti Įstaigos veiklos tęstinumui bei 2016 m. rudenį/žiemą organizuojamų renginių išlaidoms apmokėti. Akivaizdu, kad atsakovas vykdydamas savo įstatymines pareigas turėjo priimti sprendimą iš esmės, t. y. prašymus patenkinti ar atmesti. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Prašymo laikymas nepaduotu ir atsisakymas jį nagrinėti iš esmės galimas tik įstatymu numatytais išimtinais atvejais ir laikantis numatytų procedūrų.
63. Taisyklių 22 punkto pažeidimas, kai nebuvo nustatytas Įstaigai terminas, per kurį ji galėtų pateikti trūkstamus ir papildomus dokumentus, priklausomai nuo bylos aplinkybių gali būti vertinamas ir kaip mažareikšmis. Šioje byloje šis pažeidimas nėra mažareikšmis, kadangi VMI Sprendimas 1, kuriame VMI nurodė, kad Prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų, todėl laikomas nepateiktu ir nebus nagrinėjamas iš esmės, buvo surašytas 2016 m. birželio 9 d., o jau 2016 m. liepos 5 d. VMI Sprendimu 2 buvo nutraukta Sutartis, t. y. nuo konstatavimo, kad Prašymas yra su trūkumais, nepraėjo nė vienas mėnuo, o tai šioje byloje laikytina protingu terminu trūkstamiems dokumentams pateikti pagal Taisyklių 22 punkto nuostatas Įstaigai nenustačius termino trūkumams pašalinti. Todėl teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
64. Kiti apelianto nurodyti argumentai esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms nėra reikšmingi šiai bylai ir jie bei prašymas prijungti naujus įrodymus atmetami.
65. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.