- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-31
- Bylos Nr.
- I-88-426/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Kultūros valdybos projektai“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Eglė Beržinskaitė
dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos „Kultūros valdybos projektai“ atstovei advokato padėjėjai Eglei Beržinskaitei,
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Rūtai Geležinytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos „Kultūros valdybos projektai“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą 2016 m. liepos 11 d. su skundu (2 t., b. l. 1–4), prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI, Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2016 m. birželio 9 d. raštą Nr. (23.01-08) RNA-18100 „Dėl viešosios įstaigos „Kultūros vadybos projektai“ prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ (toliau – ir Sprendimas 1); 2) įpareigoti VMI iš esmės išnagrinėti jos 2016 m. gegužės 23 d. prašymą pakeisti mokėjimų grafiką mokestinės paskolos sutartį atidedant mokėjimus (toliau – ir 2016 m. gegužės 23 d. prašymas). Pareiškėja taip pat kreipėsi į teismą su 2016 m. liepos 20 d. skundu (1 t., b. l. 1–4), prašydama panaikinti Inspekcijos 2016 m. liepos 5 d. sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-4415 (toliau – ir Sprendimas 2). Kadangi teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi (2 t., b. l. 146–147) administracinės bylos pagal nurodytus pareiškėjos skundus buvo sujungtos į vieną administracinę bylą, todėl šioje administracinėje byloje bus išnagrinėti nurodyti pareiškėjos skundai ir priimtas vienas teisės taikymo aktas – teismo sprendimas.
2016 m. liepos 11 d. skundą iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 2015 m. sausio 22 d. su VMI sudarė susitarimą, jog pareiškėja privalo Inspekcijai sumokėti 5 651 517 Lt mokesčių, t. y. 5 164 504 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 2 547 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 1 421 Lt GPM delspinigių, 764 Lt GPM baudos, 13 811 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM), 6 174 PM delspinigių, 4 143 Lt PM baudos, 458 153 Lt PM prie pajamų šaltinio; 2015 m. gegužės 8 d. su centriniu mokesčių administratoriumi sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 1 585 560,69 Eur prievolės į valstybės biudžetą sumokėjimo (toliau – ir Sutartis), kurioje numatyta, jog visa prievolė išdėstoma ir privalo būti sumokėta nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 25 d.; įmokos pagal Sutartį iki 2016 m. kovo mėn. buvo mokamos laiku, tačiau pareiškėjai susidūrus su finansiniais sunkumais, 2016 m. balandžio mėn. atliktas mokėjimas iš dalies; VMI 2016 m. gegužės 10 d. išsiuntė pareiškėjai įspėjimą, jog jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 6 403,17 Eur dydžio įmokos, Inspekcija nutrauks Sutartį; pareiškėja su 2016 m. gegužės 23 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama atidėti mokėjimus pagal Sutartį iki 2016 m. gruodžio mėn.; 2016 m. gegužės 23 d. prašymas atidėti mokėjimus pagal Sutartį yra tinkamas, motyvuotas ir atitinkantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punkte įtvirtintus formos ir turinio reikalavimus; Taisyklėse ir VMI viršininko 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. VA-63 patvirtintame Mokestinės paskolos sutarties ir fizinių asmenų anketos formų apraše (toliau – ir Aprašas) nenustatyta, kokia forma turi būti teikiamas prašymas, todėl jį pareiškėja pateikė laisvos formos, jame aiškiai nurodydama įsiskolinimo priežastis, kokiam laikotarpiui prašoma atidėti įmokų mokėjimą, kaip planuoja gauti piniginių lėšų, taip pat pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad pradėtas išieškojimas iš kitų paskolos sutarčių, deramasi su atlikėjais dėl koncertų; atsakovė nevertino prašyme išdėstytų aplinkybių ir nepagrįstai reikalavo pateikti naują prašymą kartu su atitinkamais dokumentais, nors pareiškėja reikiamus dokumentus pateikė dar 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. kovo 6 d.; Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos taisyklėmis (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklės), privalėjo pareiškėjai nurodyti, kokios informacijos trūksta bei suteikti terminą šiai informacijai bei dokumentams pateikti; jeigu pareiškėja laiku prašomų dokumentų ir informacijos nepateiktų, atsakovė galėtų nenagrinėti jos prašymo ir laikyti jį nepaduotu; Sprendimas 1 buvo priimtas tik po 12 darbo dienų, nors pagal Taisykles jį turėjo priimti per 5 darbo dienas; aptartais veiksmais VMI pažeidė teisės aktų bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio nuostatas.
Pareiškėja 2016 m. liepos 20 d. skundą iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais, nekartojant 2016 m. liepos 11 d. skunde išdėstytų: 2016 m. liepos 5 d. į elektroninių paslaugų portalą „Mano VMI“ gavo Sprendimą 2, kuriame nurodyta, kad nuo 2016 m. liepos 5 d. nutraukiama Sutartis, nors pareiškėja turėjo teisę skundą ar naują prašymą pateikti iki 2016 m. liepos 11 d.; Sprendimas 2 yra nepagrįstas, priimtas neturint tam teisės bei pažeidžia pareiškėjos teises bei teisėtus lūkesčius, priimtas nesilaikant procesinių terminų; priėmusi Sprendimą 1 VMI nepasinaudojo teise, įtvirtinta Taisyklių 47 ir 49 punktuose, nutraukti Sutartį, o nurodė, kad pareiškėja gali parengti ir pateikti naują prašymą arba skųsti Sprendimą 1; nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. liepos 5 d. neatsirado naujų aplinkybių, todėl centrinis mokesčių administratorius, Sprendimu 1 apribojęs savo teisę iki 2016 m. liepos 9 d. nenutraukti Sutarties, Sprendimu 2 nutraukė ją neteisėtai; nutraukdama Sutartį atsakovė pažeidė teisėtą pareiškėjos lūkestį, kad ji turės galimybę pateikti naują prašymą iki termino pabaigos bei taip išsaugoti Sutartį; Sprendimas 2 yra neteisėtas, kadangi VMI aiškiai žinojo tai, jog pareiškėja deda visas pastangas išsaugoti Sutartį, t. y. 2016 m. balandžio mėn., kai pareiškėja neturėjo pakankamai nuosavų lėšų sumokėti įmoką pagal Sutartį, buvo pradėtas išieškojimas iš skolininkų pagal paskolos sutartis, kurių terminai nebuvo suėję, pareiškėja taip pat siekė pasiskolinti pinigų iš kitos įmonės; žinant šias aplinkybes ir remiantis proporcingumo principu, Sutarties nutraukimas turėjo būti naudojamas tik kaip paskutinė priemonė; Sutarties nutraukimas sukėlė pareiškėjai nežinomybę ir netikrumą dėl jos veiklos tęstinumo, kadangi po pastarosios nutraukimo pareiškėja turi 1 566 519,79 Eur prievolę valstybės biudžetui, tačiau tokių lėšų sumokėti negali; nutraukus Sutartį, pareiškėja buvo priversta sustabdyti 2016 m. rudenį planuotą ekonominę veiklą, kadangi nežino, kokių tolimesnių veiksmų imsis VMI.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokato padėjėja palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundus tenkinti visiškai. Laikėsi pozicijos, kad VMI nepagrįstai nenagrinėjo 2016 m. gegužės 23 d. prašymo ir jame išdėstytų argumentų dėl mokestinės prievolės įvykydmo atidėjimo pagal Sutartį. Atstovės teigimu, atsakovė elgiasi nenuosekliai, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, jos priimti sprendimai pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, todėl yra neteisėti ir nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į 2016 m. liepos 11 d. skundą (2 t., b. l. 24–28) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia iš esmės šiais argumentais: pagal Sutarties 2 punktą pareiškėja įsipareigojo mokestinę nepriemoką sumokėti pagal grafiką, o Sutarties 9 punktu buvo įspėta, jog VMI turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo Sutarties sąlygų; termino nukėlimo atveju pareiškėja kiekvieną mėnesį turėtų mokėti 4 699,5 Eur palūkanų; pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) ir Taisyklių nuostatas mokestinės nepriemokos išdėstymo klausimą, esant teisės aktų numatytoms sąlygoms, sprendžia mokesčių administratorius MAĮ 88 straipsnio nustatyta tvarka; nors pareiškėja pablogėjusią finansinę padėtį siejo su kitomis bendrovėmis, tačiau mokesčių administratoriui negali būti perkelta našta dėl neišsipildžiusių pareiškėjos lūkesčių, suteikiant paskolas nepatikimoms bendrovėms; pareiškėja buvo įspėta apie ketinimą nutraukti Sutartį, o jai nevykdant Sutarties ir nemokant palūkanų, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsnio 6 dalimi ir Taisyklių 61 punktu, VMI Sprendimu 2 nutraukė Sutartį.
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos 2016 m. liepos 20 d. skundą (2 t., b. l. 25–28) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia iš esmės šiais argumentais, nekartojant atsiliepime į pareiškėjos 2016 m. liepos 11 d. skundą išdėstytų: nors 2016 m. gegužės 23 d. prašyme nurodyta, kad pareiškėja yra parengusi pareiškimus teismui išduoti teismo įsakymus dėl skolų priteisimo, tačiau VMI neturi jokių įrodymų, kad pareiškėjos pareiškimai teisme yra priimti, kad pagal juos iškeltos bylos ir pareiškėjai priteistos skolos; vien tai, kad Sutraties nutraukimas sukels jai finansinius nuostolius, nėra pagrindas nenutraukti Sutarties, jeigu egzistuoja nutraukimo pagrindai; 2016 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjos skola sudarė 1 581 857,03 Eur; Sprendimas 2 pagrįstas teisės normomis, jame aiškiai suformuotos pareiškėjos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, pasirašytas tinkamai įgalioto asmens, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Teismo posėdyje VMI atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakydama į teisėjos klausimus dėl termino, atstovė paaiškinimo, kad pareiškėjai per įspėjime nurodytą laiko tarpą nesumėkėjus likusios mokėtinos dalies, Sutartis buvo nutraukta, todėl jokie terminai nebuvo pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje keliamas dėl Spredimo 1, kuriuo 2016 m. gegužės 23 d. prašymas paliktas nenagrinėtu, ir Sprendimo 2, kuriuo nutraukta Sutartis, sudaryta su pareiškėja, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja su atsakove sudarė Sutartį (2 t., b. l. 46–47), pagal kurią pareiškėjai nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 25 d. pagal patvirtiną mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką (2 t., b. l. 48–49) buvo išdėstytas 1 585 530,69 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas. 2016 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjos mokestinės nepriemoka yra 1 581 857,03 Eur.
VMI priėmė 2016 m. gegužės 10 d. įspėjimą Nr. (23.24-08)-327-2863 (2 t., b. l. 53–54), kuriuo įspėjo pareiškėją apie ketinimą nutraukti Sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 6 403,17 Eur.
Pareiškėja atsakovei pateikė 2016 m. gegužės 23 d. prašymą (2 t., b. l. 6–11): 1) atidėti jos mokėjimus pagal Sutartį iki 2016 m. gruodžio mėn. bei pakeisti Sutarties mokėjimo grafiką; 2) pripažinti, kad delsimas dėl priverstinio išieškojimo iš UAB „Baltijos reklamos projektai“ ir VšĮ „Kultūros lankos“ yra pateisinamas siekiant išsaugoti pareiškėjos pinigines lėšas, jas skiriant ekonominės veiklos vykdymui ir pelno uždirbimui, taip pat Sutarties vykdymui; 3) leisti UAB „UVS“ grąžintiną paskolos sumą panaudoti pareiškėjos veiklos tęstinumui bei 2016 m. rudenį/žiemą organizuojamų renginių išlaidoms apmokėti. Kartu su 2016 m. gegužės 23 d. prašymu pareiškėja centriniam mokesčių administratoriui pateikė ir jį pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2 t., b. l. 35–45).
Susipažinusi su 2016 m. gegužės 23 d. prašymu, atsakovė priėmė skundžiamą Sprendimą 1 (2 t., b. l. 12–13), kuriame nurodė, kad 2016 m. gegužės 23 d. prašymas neatitinka Taisyklėse ir Apraše nustatytų reikalavimų, todėl laikomas nepaduotu ir nebus nagrinėjamas iš esmės. Taip pat jame nurodyta, kad pareiškėjai kilus neaiškumui, ji gali kreiptis į Inspekciją, prašymą ir papildomus dokumentus dėl Sutarties pakeitimo gali pateikti ar išsiųsti nurodytais adresais arba šį Sprendimą 1 gali apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.
VMI Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus vedėja ir vyriausioji specialistė surašė 2016 m. liepos 5 d. išvadą Nr. (23.31-08)-326-3144 „Dėl 2015 m. gegužės 8 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08)-327-2452, sudarytos su Viešąją įstaiga „Kultūros vadybos projektai“ nutraukimo“ (toliau – ir Išvada) (1 t., b. l. 58–59), kuria, atsižvelgus į pradelstus sumokėti įsipareigojimus pagal Sutartį, t. y. 25 148,25 Eur ir vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio 6 dalimi ir Taisyklėmis, siūlyta nutraukti Sutartį, sudarytą su pareiškėja.
Vadovaudamasis MAĮ 14 straipsnio 7 dalimi ir 88 straipsniu, Taisyklėmis bei remdamasis Išvada, VMI viršininkas priėmė skundžiamą Sprendimą 2 (1 t., b. l. 60), kuriuo nusprendė nutraukti Sutartį, sudarytą su pareiškėja.
Atsakovė priėmė 2016 m. liepos 20 d. raginimą Nr. (23.31-08) 464-796 (1 t., b. l. 61–62) pareiškėjai jame nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti į VMI sąskaitą. Raginimo neįvykdžius, nurodytos sumos bus išieškomos MAĮ nustatyta tvarka.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis „Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas“ (2014 m. rugsėjo 23 d. redakcija) ir MAĮ X skyrius „Terminų skaičiavimas ir dokumentų įteikimas“ (2014 m. rugsėjo 23 d. redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Taisyklės (2015 m. birželio 23 d. redakcija), reglamentuojančios prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą pateikimą ir nagrinėjimą, sprendimo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą priėmimą ir vykdymą, mokestinės paskolos sutarties sudarymo, vykdymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygas, ir Aprašas (2015 m. gegužės 21 d. redakcija), nustatantis reikalavimus mokesčių mokėtojo prašymui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, bei nurodantis rekomenduojamas su prašymu pateikti papildomų dokumentų formas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su Sprendimu 1, mano, kad atsakovė nepagrįstai laikė nepaduotu ir atsisakė nagrinėti 2016 m. gegužės 23 d. prašymą ir ginčija Sprendimą 2, kuriuo buvo nutraukta Sutartis.
Kaip matyti, nagrinėjamu atveju 2016 m. gegužės 23 d. prašymu pareiškėja siekė pakeisti jau sudarytą Sutartį, kuria jai išdėstyta mokėtina mokestinė nepriemoka. Todėl aktualus Taisyklių VI skyriaus „Sprendimas nutraukti, pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ 46 punktas, kuriame nustatyta, kad sprendimas pakeisti mokestinės paskolos sutartį (pakeisti mokėjimo grafiką arba pratęsti atidėtos arba išdėstytos mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą ir kt.) gali būti priimtas tik pagal motyvuotą mokėtojo prašymą, pateikiamą ir nagrinėjama tokia pat tvarka, kaip ir prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą.
Atitinkamai, Taisyklių II skyriaus „Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos arba baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą pateikimas“ 19 punkte nustatyta, kad prašyme atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi būti nurodyta: įsiskolinimo priežastys (19.1 papunktis); informacija apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kitam mokesčių administratoriui, kredito įstaigoms ar kt.) (19.2 papunktis); laikotarpis, kuriam prašoma atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą, arba pageidaujamas atsiskaitymo pagal mokestinės paskolos sutartį grafikas (19.3 papunktis); mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti arba išdėstyti, dydis, t. y. prašomų atidėti arba išdėstyti mokesčių sumos (atskirai pagal kiekvieną mokestį), baudų ir kiekvieno mokesčio delspinigių sumos (19.4 papunktis). Taisyklių 20 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė. Dokumentus, kuriuos turi pateikti mokesčių mokėtojas, nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti, dydį. Remiantis Taisyklių 22 punktu, iš mokėtojo gali būti pareikalauta papildomų duomenų (dokumentų), kurių reikia sprendimui atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą priimti. Atitinkamai Taisyklių III skyriaus „Prašymo nagrinėjimas“ 24 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius per 30 dienų nuo mokėtojo prašymo atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ir visų prašymui nagrinėti reikiamų dokumentų pateikimo dienos išnagrinėja šį prašymą, surenka papildomą informaciją ir priima sprendimą. Mokėtojas papildomus dokumentus turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų, kai mokesčių administratorius, vadovaudamasis Taisyklių 22 punktu, paprašo mokėtojo papildomų duomenų (dokumentų), tačiau mokėtojo motyvuotu prašymu dokumentų pateikimo terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų. Jeigu mokėtojas per 30 dienų arba per pratęstą terminą nepateikia papildomų dokumentų, laikoma, kad prašymas nepateiktas (Taisyklių 25 punktas).
Aprašo 4 punkte nustatyta, kad: su prašymu mokesčių mokėtojas kreipiasi į mokesčių administratorių; dokumentų pateikimo tvarką, būdus ir laiką reglamentuoja MAĮ X skyrius ir Taisyklių II skyrius. Pagal Aprašo 5 punktą, mokesčių mokėtojas, jeigu jis juridinis asmuo, kartu su prašymu pateikia: dokumentus: rašytinius laisvos formos paaiškinimus ar mokesčių mokėtojo įsipareigojimus sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planą (pavyzdinė forma, patvirtinto aprašo 1 priedas), ir / arba kitus dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas (5.1.1 papunktis); paskutinio ketvirčio ir paskutinių 3 metų finansinę atskaitomybę, jei ši finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta VĮ „Registrų centras“ (5.1.2 papunktis); kreditorių sąrašą (teikiami paskutinio ketvirčio paskutinės dienos duomenys), nurodydamas kreditorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus (pavyzdinė forma, patvirtinto aprašo 2 priedas) (5.1.3 papunktis); debitorių sąrašą (teikiami paskutinio ketvirčio paskutinės dienos duomenys), nurodydamas debitorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus (pavyzdinė forma, patvirtinto aprašo 3 priedas) (5.1.4 papunktis); turimų sutarčių (tarp jų trišalių) su bankais, kredito unijomis, lizingo bendrovėmis, kitomis kredito įstaigomis, juridiniais bei fiziniais asmenimis dėl gautų ar suteiktų kreditų kopijas (5.1.5 papunktis); informaciją apie juridinio asmens, prašančio išdėstyti arba atidėti mokestinę nepriemoką, suteiktas paskolas ir šių paskolų sutarčių kopijas (5.1.6 papunktis); banko sąskaitų išrašus, kasos knygos, avansinių apyskaitų kopijas už laikotarpį nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos, duomenis apie atskaitingų asmenų įsiskolinimą (5.1.7 papunktis); ir kitus dokumentus (5.1.8 papunktis). Atitinkamai Aprašo 7 punktas numato, kad mokesčių administratorius iš mokesčio mokėtojo gali pareikalauti kitų papildomų duomenų (dokumentų), kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą priimti.
Sisteminė aukščiau nurodytų Taisyklių ir Aprašo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad pagrindas nenagrinėti mokesčio mokėtojo prašymo atidėti mokestinės paskolos įvykdymo terminą, t. y. laikyti šį prašymą nepateiktu, atsiranda tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas per Taisyklėse nustatytą terminą mokesčių administratoriui nepateikia papildomų dokumentų, reikalautų remiantis Taisyklių 22 punktu. Kitokių pagrindų laikyti nepaduotu ir atsisakyti nagrinėti aptariamo mokesčio mokėtojo prašymo Taisyklės ir Aprašas nenumato.
Vadinasi, VMI, gavusi 2016 m. gegužės 23 d. prašymą ir nustačiusi, kad su juo kartu pareiškėja nepateikė visų dokumentų, nurodytų Taisyklėse ir Apraše, turėjo, remdamasi Taisyklių 22 punktu, nustatyti pareiškėjai terminą, per kurį ji galėtų pateikti trūkstamus ir dar papildomus dokumentus, jeigu atsakovė būtų nustačiusi, kad jų reikia tam, kad būtų galima priimti atitinkamą sprendimą. Vis dėlto, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamu Sprendimu 1 Inspekcija, nors ir nurodė 2016 m. gegužės 23 d. trūkumus, tačiau, priešingai, nei nustatyta Taisyklių 22 punkte, nenustatė termino, per kurį pareiškėja turėtų pateikti trūkstamus dokumentus, o iš karto laikė 2016 m. gegužės 23 d. prašymą nepaduotu ir atsisakė jį nagrinėti iš esmės. Centrinis mokesčių administratorius 2016 m. gegužės 23 d. prašymą laikyti nepaduotu ir atsisakyti jį nagrinėti iš esmės galėtų tik tuomet, jeigu pareiškėja per jo nustatytą terminą nepateiktų prašytų dokumentų. Teismo vertinimu, Inspekcija, kaip mokesčių administratorius, ne tik turi, vadovaudamasi MAĮ 27 straipsnio nuostata, bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju, bet ir laikytis kaip viešojo administravimo subjektui keliamų reikalavimų, t. y. gero administravimo principo, taip pat MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos mokesčių administratoriui, administruojant mokesčius, vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, bei vieno iš pagrindinių VMI uždavinių – padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas (MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip matyti, nustatytos faktinės aplinkybės tik patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, nesilaikydama Taisyklėse nustatytų procedūrų, priėmė skundžiamą Sprendimą 1, taip pažeisdama ne tik MAĮ 88 straipsnyje įtvirtintą pareiškėjos teisę į mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą, bet ir gero administravimo bei anksčiau nurodytus bendradarbiavimo ir pareigos padėti pareiškėjai įgyvendinti jos teises ir atlikti pareigas principus. Todėl Sprendimas 1 naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. Sprendimas 1 savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Sprendžiant dėl pareiškėjos 2016 m. liepos 20 d. skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą 2, kuriuo buvo nutraukta Sutartis, sudaryta su pareiškėja, konstatuotina, kad minėtas Sprendimas 2 yra neteisėtas vien dėl to, kad jo priėmimo metu, kaip jau konstatuota anksčiau išdėstytais teismo motyvais, nepagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu 2016 m. gegužės 23 d. prašymas, kuriuo pareiškėja ir siekė, kad nebūtų nutraukta Sutartis, o būtų pasiektas naujas susitarimas dėl mokestinės paskolos įvykdymo termino atidėjimo. Todėl Sprendimas 2 naikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi, kaip nustatyta, šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo 2 pagrįstumą.
Administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009 ir kt.). Todėl, panaikinus skundžiamus sprendimus, teismas negali tenkinti pareiškėjos 2016 m. liepos 11 d. skundo išvestinio reikalavimo įpareigoti VMI iš esmės išnagrinėti 2016 m. gegužės 23 d. prašymą, kadangi, kaip matyti iš aktualaus teisinio reguliavimo, Inspekcijai, kaip mokesčių administratoriui, suteikta kompetencija spręsti 2016 m. gegužės 23 d. prašymo priimtinumo klausimą. Todėl šiuo atveju atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti 2016 gegužės 23 d. prašymo priimtinumo klausimą ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Nors ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyta daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Viešosios įstaigos „Kultūros valdybos projektai“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. birželio 9 d. raštą Nr. (23.01-08) RNA-18100 „Dėl viešosios įstaigos „Kultūros vadybos projektai“ prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ ir 2016 m. liepos 5 d. sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-4415.
Įpareigoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. gegužės 23 d. prašymą pakeisti mokėjimų grafiką mokestinės paskolos suatrtį atidedant mokėjimus ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.