Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su faktine gyvenamąja vieta, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. G. neteisėtai disponavo didelės sprogstamosios galios sprogstamosiomis medžiagomis, tai yra 2020 metų rugsėjo – spalio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) priklausančiuose (duomenys neskelbtini), esančiuose netoli (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo įgijo, gabeno iki (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pastate adresu: (duomenys neskelbtini), ir iki 2021 m. liepos 12 d. apie 21.45 val. minėtame (duomenys neskelbtini) laikė apie 535 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mišinio, kuris buvo J. G. rastame pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro (duomenys neskelbtini) šovinio (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini)

2. Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie 2020 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, jis dirbo (duomenys neskelbtini), kurie priklauso (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Negali nurodyti lauko tikslaus adreso, bet ta vieta, kur jis rado sprogmenį yra panašiai už pusės kilometro nuo (duomenys neskelbtini) pastato, kuriame parsinešęs laikė sprogmenį. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) pamatė išlindusį (duomenys neskelbtini) gabalą, jį ištraukė. Pamatęs, kad tai yra bomba, kurios (duomenys neskelbtini) galas buvo išlindęs (duomenys neskelbtini), niekam nesakė ir nerodė. Kadangi buvo darbo laiko pabaiga, pasiėmęs bombą, rankoje ją parsinešė į savo (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) pastate. Kai rado bombą – buvo išgėręs alaus, bet girtas nesijautė, gal tai ir turėjo įtakos, kad iš karto nepranešė pareigūnams. Nebijojo, kad bomba gali sprogti, nes (duomenys neskelbtini). Kai nešė bombą, suprato, kad ji nėra tuščia, kadangi buvo sunki. Bombą parsinešė į (duomenys neskelbtini) ir padėjo į (duomenys neskelbtini) pastatą, ten jis turi (duomenys neskelbtini). Bombą padėjo (duomenys neskelbtini) ir jos niekada nejudino, nebandė ardyti. (duomenys neskelbtini) visą laiką buvo užrakintas, todėl tik jis ir eidavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) pastate, šis pastatas netoli nuo (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena. Teigia norėjęs paskambinti policijai ir pranešti apie rastą bombą, tačiau bijojo. 2021 m. liepos 12 d. buvo išgėręs, prisiminė bombą, todėl paskambino 112 ir pranešė, kad turi bombą. Laukė, kol atvyko policijos pareigūnai, vėliau išminuotojai, greitoji medicinos pagalba. Pareigūnus nuvedė į (duomenys neskelbtini), atrakino, parodė, kur yra bomba. Paaiškino, kad tada, kai bombą rado, jis nepagalvojo, jog reikia pranešti pareigūnams. Suprato, kad pasielgė negerai, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tuo sutinka prokuroras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gauti bei prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, paskelbti vadovaujantis BPK 290 straipsniu.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

4.1. Kaip liudytoja apklausta R. N. 2021 m. rugsėjo 3 d. apklausos metu parodė, kad 2021 metų liepos mėn., tiksliai dienos neprisimena, apie 21.30 val., iš (duomenys neskelbtini) skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad vyriškis (duomenys neskelbtini) turi sprogmenį, atvykus parodys. Kartu su (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiuoju patruliu K. R. nuvyko nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, (duomenys neskelbtini) esantis vyras jai pasakė, kad turi bombą, tada nuvedė pareigūnus į (duomenys neskelbtini) pastatą, atrakino raktu savo (duomenys neskelbtini) ir parodė (duomenys neskelbtini) esantį sprogmenį. Vyras pasakė, kad sprogmenį rado dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir parsinešė į namus. Parodė, kad vyro paklausė, ar jis suprato, jog tai yra sprogmuo. Vyras atsakė, kad suprato, liepė jiems sprogmenį pasiimti. Parodė, kad pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, iškvietė „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnus (b. l. 44).

4.2. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuota ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikta pranešimo garso įrašo apžiūra (stenograma). Stenogramoje nurodoma, kad J. G. pranešė, jog turi (duomenys neskelbtini) laikų bombą ir norėtų, kad „(duomenys neskelbtini)“ ją išminuotų ir išsivežtų (b. l. 50-51).

4.3. Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), šalia pastato, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) viduje, (duomenys neskelbtini) rasta (duomenys neskelbtini) padėta (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) centimetrų ilgio (duomenys neskelbtini), kuri įvykio vietoje paimta ir perduotas „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnams (b. l. 15-16, 18-22).

4.4. Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad: 1). Tirti pateiktas 1 (vienas) šaudmens sviedinys nėra šaudmuo – tai yra „A“ kategorijai priskirtino šaudmens dalis – pramoninės gamybos (gamybos metai nenustatyti – tikėtinas (duomenys neskelbtini) laikotarpis, kilmės šalis – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mm kalibro (duomenys neskelbtini) šovinio sviedinys su apie 500 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos užtaisu ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) mišinys) ir (duomenys neskelbtini). Šios konstrukcijos (duomenys neskelbtini) detonatoriuose yra apie 35 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos. 2). Tirti pateiktas šovinio sviedinys pateiktoje būklėje naudojimui pagal paskirtį, tai yra – šaudymui ir sprogimui yra netinkamas dėl konstrukcijos korozinių pažeidimų ir nepilnos komplektacijos; konstrukcijoje esantis sprogdiklis sprogdinimui netinkamas dėl konstrukcijos korozinių pažeidimų; sviedinyje esanti sprogstamoji medžiaga ir sprogdiklio konstrukcijoje esantis detonatorius sprogdinimui – tinkami. Panaudojant tirti pateiktą sviedinį ir šiame sviedinyje buvusį (duomenys neskelbtini) detonatorių galima perdaryti į savadarbį skeveldrinį sprogmenį. Šis sviedinys su jame buvusia (duomenys neskelbtini) dalimi taip pat galėtų sprogti šį objektą paveikus išoriniu karščio šaltiniu (pavyzdžiui – gręžiant, pjaunant ar įmetus į ugnį) (b. l. 35-38).

4.5. Iš (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo dėl specialisto išvados patikslinimo, matyti, kad (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje nurodyta, jog tirti pateikto (duomenys neskelbtini) šovinio sviedinys yra pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro (duomenys neskelbtini) šovinio sviedinys su 500 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos užtaisu ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mišinys) ir (duomenys neskelbtini). Šios konstrukcijos (duomenys neskelbtini) detonatoriuose yra apie 35 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos. Telefonu susisiekta su tyrimą atlikusiu vyriausiuoju tyrėju V. B., kuris paaiškino, kad šios konstrukcijos (duomenys neskelbtini) detonatoriuose yra apie 35 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, t. y. tos pačios didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos užtaiso ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mišinys), iš viso apie 535 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mišinio (b. l. 40).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje

5. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento arba daugiau negu trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-178/2012 ir kt.).

6. Aptariamame BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2019).

7. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas konstatuoja, kad J. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje. Tiek iš kaltinamojo J. G. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, tiek iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų: liudytojos R. N. parodymų, daiktų apžiūros protokolo, įvykio vietos apžiūros protokolo, Lietuvos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados ir tarnybinio pranešimo patikslinant pateiktą specialisto išvadą, nustatyta, kad J. G. 2020 metų rugsėjo – spalio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), radęs (duomenys neskelbtini) šovinio sviedinį, šį sviedinį su viduje buvusia didelės galios sprogstamąja medžiaga pasiėmė ir parsinešė, bei padėjo (duomenys neskelbtini) pastate. Tai, kad (duomenys neskelbtini) sviedinys nebuvo tuščias, o viduje buvo sprogstamosios medžiagos – kaltinamasis pripažino supratęs, kadangi aptariamas sviedinys nešant buvo sunkus. Suvokė, kad rastas (duomenys neskelbtini) sviedinys pavojingas, tačiau, nepranešė policijos pareigūnas, o, pasidėjęs (duomenys neskelbtini) pastate, esančiame netoliese nuo (duomenys neskelbtini), jį laikė iki 2021 m. liepos 12 d., kol pats visgi pranešė paskambindamas Bendruoju pagalbos telefonu. J. G. atliko objektyvius inkriminuotai veikai būtinus veiksmus: įgijo (radimo būdu), gabeno iš (duomenys neskelbtini) iki jam priklausančio (duomenys neskelbtini) pastato apie (duomenys neskelbtini) kilometro ir beveik (duomenys neskelbtini) laiko laikė minėtame (duomenys neskelbtini) pastate. Iš kaltinamojo parodymų neginčijamai nustatyta, kad jis suprato radęs sprogmenį, kuris pavojingas, suvokė elgiantis neteisėtai. J. G. patvirtino, kad pagal (duomenys neskelbtini) šovinio sviedinio dydį ir svorį suprato, jog šis yra pilnas sprogstamosios medžiagos. Šiuos duomenis patvirtino ir (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos kriminalinių tyrimo centro specialisto išvadoje bei tarnybiniame pranešime patikslinant specialisto išvadą užfiksuoti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) mm kalibro (duomenys neskelbtini) šovinio sviedinyje buvo apie 500 g. didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos užtaisas – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mišinys, bei detonatoriuje buvo apie 35 g. tos pačios didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos užtaiso – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mišinys. Sviedinyje esanti sprogstamoji medžiaga ir (duomenys neskelbtini) konstrukcijoje esantis detonatorius sprogdinimui – tinkami.

8. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, į tai, kad J. G. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis yra padarytos nusikalstamos veikos subjektas, savo nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes jis suprato bei jų siekė, į veiką kvalifikuojantį požymį – didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos įgijimą, gabenimą ir laikymą, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, kaltės formą, J. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

9. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

10. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas.

11. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

12. J. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, tuo išvengdamas galimai sunkių padarinių bei padėjo atskleisti padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (BK 59 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. Skiriant J. G. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. J. G. padaryta veika baigtinė, veika padaryta tiesiogine tyčia keliais alternatyviais objektyviais veiksmais, sukeltas realus pavojus visuomenės saugumui, todėl laikytina, kad padaryta pavojinga nusikalstama veika. Šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką J. G. padarė būdamas neteistas (b. l. 66– 67), baustas už padarytus administracinius nusižengimus – dauguma pažeidimų dėl (duomenys neskelbtini), skirtos baudos galiojančios (b. l. 63–65), registruotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 62). Visi šie asmenį apibūdinantys duomenys neleidžia konstatuoti, kad kaltinamasis asmuo yra aiškiai neigiamai charakterizuojamas, linkęs daryti pavojingus teisės pažeidimus, todėl, nesant byloje kitų jo asmenį neigiamai charakterizuojamų duomenų, laikytina, kad kaltinamasis asmuo nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir nėra nekintamai susiformavusi jo gyvenimiška nuostata daryti teisės pažeidimus, pavojingus visuomenei bei užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę.

14. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė gali būti skiriama jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą.

15. Atsižvelgiant į nustatytas J. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei į visumą byloje nustatytų ir anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje J. G. šiuo atveju tikslinga skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, nustatant jos dydį, didesnį nei vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 2 dalyje. Nustatant švelnesnę bausmės rūšį, teismo nuomone, bus išlaikytas proporcingumo principas tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo nubaudimo siekiant bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje.

16. Kadangi byla išnagrinėta vadovaujantis BPK 273 straipsnio tvarka, kaltinamajam J. G. skirtina bausmė mažintina 1/3 vadovaujantis BK 64¹ straipsniu.

17. Kaltinamajam J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-90), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

18. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (CD) su BPC pateiktu garso įrašu, kuris perduotas teismui kartu su byla, paliktinas pridėtas prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 –298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje ir, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą, paskirti jam bausmę viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant J. G. per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir J. G. skirti bausmę viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. G. per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinį diską (CD) su BPC pateiktu garso įrašu, kuris perduotas teismui kartu su byla, palikti pridėtą prie bylos.

Išaiškinti J. G., kad jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones; jeigu jis dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbs paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol jis išdirbs paskirtas valandas; jeigu jis vengs atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija gali įspėti jį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu jis ir po įspėjimo vengs atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.