- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-498-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00723-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- N. P., R. E.
- Ieškovas
- O. B.
- Kategorijos
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Evaldo Burzdiko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės N. P. atstovės advokatės R. R. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-914-548/2014 pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovams N. P. ir R. E. dėl materialinės paramos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-6), prašydama priteisti iš atsakovų materialinę paramą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kas mėnesį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovai yra ieškovės vaikai, kurie gera valia atsisako materialiai paremti motiną. Ieškovė yra nedarbinga, sulaukusi senatvės pensijos, turi didelių sveikatos problemų, jos pajamas sudaro 506,93 Lt gaunama senatvės pensija. Ieškovė viena gyvena 12 kv. m. kambarėlyje be patogumų name, kurio 1/3 dalis priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovai prie ieškovės pragyvenimo neprisideda jokia forma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendimu (b. l. 73-76) ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovų po 250 Lt (72,41 Eur) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2014 m. gegužės 20 d.) iki gyvos galvos, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovų 90 Lt (26,07 Eur) žyminio mokesčio ir 11,37 Lt (3,29 Eur) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.
Teismas nustatė, kad atsakovai yra ieškovės vaikai, kitų vaikų ieškovė neturi, yra išsituokusi. Ieškovė nuo 2005 m. yra neįgali, neįgalumas nustatytas neterminuotai, ieškovė nuolat lankosi gydymo įstaigoje, yra sulaukusi senatvės pensinio amžiaus. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro 506,93 Lt senatvės pensija, komunalinėms paslaugoms ieškovė per mėnesį išleidžia apie 150 Lt, mobiliojo telefono paslaugoms išleidžia apie 20 Lt. Ieškovė serga įvairiomis ligomis, dėl ko patiria papildomas išlaidas gydymui ir sveikatos priežiūrai. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) . Teismas nustatė, kad atsakovai duomenų apie turimą, turtą, gaunamas pajamas, turimus nepilnamečius vaikus nepateikė, atsakovai yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, jie abu gyvena užsienyje, neįrodė aplinkybės, kad ieškovė vengė vykdyti savo pareigas vaikams (CPK 178 str.). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų atsakovams nusišalinti nuo prievolės išlaikyti savo motiną. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovės atveju egzistuoja abi sąlygos, dėl kurių atsiranda būtinumas vaikams mokėti išlaikymą savo tėvams, t.y. ieškovė yra nedarbinga tiek dėl neįgalumo, tiek dėl senatvės amžiaus, jos materialinė padėtis yra sunki, ir ji jos pati pagerinti bei gauti papildomų lėšų poreikių patenkinimui neturi jokių galimybių, kadangi dėl amžiaus ir sveikatos būklės negali dirbti bei savo jėgomis užsidirbti, be to objektyviai nebegali gauti papildomų pajamų poreikių patenkinimui iš turimo turto. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, teismas orientaciniu kriterijumi laikė 1 000 Lt minimalią mėnesio algą, už kurią mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė. Įvertinęs ieškovės gaunamas pajamas, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, atsakovai, būdami darbingo amžiaus, privalo būti finansiškai pajėgūs skirti po 250 Lt materialinę paramą savo motinai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, teismas išieškojo iš atsakovų į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (b. l. 82-85) atsakovės N. P. atstovė prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai. Atsakovė neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Ieškovė žinojo, kad atsakovė jau dešimt metų gyvena užsienyje ir negyvena jos nurodytu adresu. Pažyma iš Gyventojų registro tarnybos patvirtina aplinkybę, kad 2011 m. birželio 2 d. atsakovė deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Ieškovė turėjo atsakovės telefono numerį ir galėjo jį nurodyti teismui. Atsakovė apie priteistą išlaikymą sužinojo, kai jos butą prižiūrintis asmuo jai persiuntė teismo sprendimą elektroniniu paštu. Teismas išnagrinėjo bylą tinkamai neinformavęs apie teismo procesą, nors nustatė faktinę aplinkybę, kad atsakovė gyvena užsienyje. Netinkamas šalies informavimas laikomas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Viešo paskelbimo būdu šaliai galima įteikti dokumentus tik konstatavus, kad nėra galimybės paskirti kuratoriaus;
2. Teismas atsakovų atžvilgiu turėjo taikyti tiesiogiai veikiantį Europos Sąjungos teisės aktą - 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse;
3. Atsakovė neteko galimybės įrodyti, kad ieškovė netinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigas prižiūrėti ir rūpintis ir išlaikyti ją, kai atsakovė buvo nepilnametė. Šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojos N. D. ir J. R., tačiau jų į teismo posėdį atsakovė negalėjo atsivesti, nes apie procesą apskritai nebuvo žinoma;
4. Ieškovė pirmą kartą į atsakovus kreipėsi 1992 m. Ji neturėjo kur gyventi, negavo jokių pajamų. Atsakovė davė jai lėšų nusipirkti Žiežmariuose buvusio namo dalį, o atsakovas namą suremontavo, kad ieškovė galėtų jame gyventi. Po kurio laiko ieškovė šį būstą pardavė už mažesnę kainą ir nusipirko kitą namą, kurį taip pat pardavė ir išsikėlė gyventi pas savo trečią vyrą. Po skyrybų su trečiuoju sutuoktiniu ieškovė ir vėl nebeturėjo, kur gyventi, todėl už paskolą nusipirko dalį namo, kuriame šiuo metu ir gyvena. Atsakovai šią paskolą padengė, nes ieškovė ir vėl kreipėsi pagalbos, sakydama, jog ji nebeturi finansinių galimybių mokėti būsto kredito. Atsakovai savo motinai padėdavo materialiai, nepaisant to, jog ji savo pareigų jų atžvilgiu nevykdė;
5. Atsakovė nuo 1980 m. iki 1992 metų su motina nepalaiko jokio ryšio. Ji išsikraustė gyventi iš Klaipėdos į Šiaulius pas sugyventinį ir paliko atsakovę, kai jai buvo 15 metų. Atsakovei padėjo visiškai svetimi žmonės – atsakovės draugių N. D. ir J. R. tėvai. Net ir gyvendami su motina, atsakovai nebuvo tinkamai prižiūrėti, namuose dažnai nebūdavo maisto, nes ieškovei tokie dalykai nerūpėjo. Ji mėgo lengvabūdišką gyvenimą, savimi rūpinosi labiau nei savo vaikais. Siekdama naudos sau, ieškovė nepranešė teismui atsakovų gyvenamosios vietos adresų, kontaktinių duomenų, nors juos tikrai žinojo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 102-106) ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Ieškovė žinojo atsakovės telefono numerį, tačiau jai atsakovės adresas nebuvo žinomas. Ieškovė informuodavo atsakovus apie teismo posėdžius. Atsakovė dažnai keisdavo savo gyvenamąją vietą užsienyje. Kadangi ieškovė neturėjo konkrečios gyvenamosios vietos adreso, ieškinyje nurodė paskutinį jai žinomą atsakovės adresą;
2. Atsakovė teigdama, kad nežinojo apie iškeltą bylą, klaidina teismą, nes ji iš karto po viešojo paskelbimo, pervedė ieškovei išlaikymo dydžio sumą 250 Lt birželio ir liepos mėn.;
3. 2014 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu, girdint teisėjui ir posėdžių sekretorei, ieškovės atstovė advokatė J. Ž. skambino atsakovams ieškovės duotais telefono numeriais. Pokalbio su atsakove metu, atsakovė patvirtino, kad jai yra žinoma apie teismo posėdį, ji nurodė, kad į posėdį neatvyks, kadangi tuo metu esanti Afrikoje ir atvykti negali, paprašius nurodyti gyvenamosios vietos adresą, nutraukė pokalbį. Ieškovės atstovė po teismo posėdžio informuodavo atsakovus SMS žinutėmis apie kitus teismo posėdžius. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės atstovės sąskaitos išklotinės. Pati atsakovė patvirtino, kad jai skambino moteris, prisistačiusi advokate, tačiau ji savo adreso nepasakė;
4. Savo teiginiams pagrįsti atsakovė nepridėjo jokių įrodymų;
5. Ieškovės santykiai su atsakove kurį laiką buvo normalus, netgi geri. Ieškovė buvo parašiusi įgaliojimą atsakovei parduoti savo butą Kaune. Pardavus butą, gautus 45 000 Lt, ieškovė sutiko paskolinti atsakovei, kad ši galėtų pradėti savo verslą. Už šiuos pinigus atsakovė įsigijo žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini) . Atsakovė žadėjusi užsidirbti ir tada grąžinti pinigus arba nupirkti trijų kambarių butą. Nepasisekus verslui atsakovė išvyko gyventi į užsienį ir pinigų iki šiol negrąžino. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad ieškovė rūpinosi savo dukra, jai padėjo ir ja pasitikėjo, o tuo metu, kai motinai prireikė realios vaikų pagalbos, vaikai savo pareigos padėti mamai stengiasi išvengti;
6. Atsakovės argumentai, kad ieškovė nesirūpino savo vaikais, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė rūpinosi ne tik savo abiem vaikais, bet ir savo anūke I. M., neįgalia atsakovės dukra, kuriai mirus, ieškovė ją palaidojo.
Apeliantė N. P. prie apeliacinio skundo pateikė D. P. gimimo liudijimo kopiją bei 2014 m. spalio 14 d. pažymos kopiją apie tai, kad D. P. lanko koledžą (b.l. 90-92). Ieškovė O. B. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė I. B. 2014-09-15 telefono SMS turinio išrašą, J. Ž. telefono sąskaitos išklotinės nuorašą, Vilijampolės vaikų pensionato rašto kopiją apie I. M. atvykimą į pensionatą, jos mirties liudijimo kopiją ir pažymą apie I. M. laidojimo vietą (b.l. 110-114). Sutinkamai su CPK 314 straipsniu šie įrodymai priimtini į bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė O. B. yra gimusi (duomenys neskelbtini) , yra išsituokusi, nuo 2005 metų yra neįgali (b.l. 11-12), neįgalumas jai nustatytas neterminuotai, Iš VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos raštų matosi, kad ieškovė nuolat lankosi gydymo įstaigose, vartoja vaistus, ne kartą gulėjo ligoninėje, kreipėsi į gydytoją odontologą, nustatyta, jog ji netekusi daug dantų, įrašyta į eilę dantų protezavimui (b.l. 13-14). Ieškovė turi du vaikus: N. P. gim. (duomenys neskelbtini) ir R. E. gim. (duomenys neskelbtini) . Jos gaunamos pajamos sudaro 506,93 Lt senatvės pensija (b.l. 10). Ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 15), asmeninės nuosavybės teise jai priklauso 1/3 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas-ūkinis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17). Ieškovė ieškinio pareiškimu iš atsakovų, savo vaikų prašė priteisti išlaikymą po 250 litų iš kiekvieno vaiko kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mirties.
Byloje ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingą motiną.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2033 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo tėvams būtina nustatyti faktines aplinkybes, ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos, ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina nustatyti ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei N. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3252/6241 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19), žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21), 341/681 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-24), o atsakovui R. E. nuosavybės teise priklauso 340/681 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-24).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pajamas sudaro 506,93 Lt senatvės pensija (b. l. 10). Komunalinėms paslaugoms ji kas mėnesį išleidžia apie 150 litų (b. l. 31-36), mobiliojo telefono paslaugoms – apie 20 Lt (b. l. 28,30). Ieškovė serga įvairiomis širdies, skrandžio ligomis, jai būtina protezuoti bei šalinti dantis, dėl to ieškovė patiria papildomų išlaidų gydymui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui. Esant šiems duomenims, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė yra nedarbinga tiek dėl neįgalumo tiek dėl senatvės, jos materialinė padėtis yra sunki, ieškovė pati gauti papildomų lėšų poreikių patenkinimui neturi galimybių. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abu atsakovai gyvena užsienyje, jie duomenų apie savo turtą ir gaunamas pajamas nepateikė. Tačiau atsakovai yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie kokius nors jų sveikatos fizinius ar psichinius trūkumus, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė O. B. netinkamai vykdė savo, kaip motinos pareigas, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai privalo skirti po 250 litų materialinę paramą savo motinai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Apeliantė N. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė procesines teisės normas, nes ji gyvena užsienyje ir negalėjo žinoti apie teismo procesą. Apeliantė nurodė, kad ji gyvendama Anglijoje su motina bendraudavo retai, tačiau motinai buvo žinomas jos telefono numeris, bendraujant su ieškove, ji niekuomet neminėjo, kad ketina pareikšti ieškinį dėl išlaikymo jai priteisimo. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių aplinkybių. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad ji žinojo atsakovės telefono numerį, tačiau jos adresas užsienyje jai nebuvo žinomas iki šio apeliacinio skundo gavimo dienos. Ieškovė teismui pateikė paskutinės jai žinomos atsakovės gyvenamosios vietos adresą – buto, kuris priklauso N. P. adresą. Kad ieškovė pateikusi teismui ieškinį dėl išlaikymo, pati ieškovė buvo informavusi telefonu atsakovus, taip pat telefonu ieškovė kiekvieną kartą informavo atsakovus apie paskirtus teismo posėdžius.
Iš išrašo apie asmenį, gautą iš Gyventojų registrų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos matosi, kad atsakovė N. P. išvyko į Jungtinę Karalystę 2011-06-02. Ieškovė ieškinio pareiškime yra nurodžiusi ieškovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) . Nepavykus įteikti atsakovei procesinių dokumentų šiuo adresu, jai procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 50). Apie parengiamąjį teismo posėdį, įvyksiantį 2014 m. rugsėjo 25 d. ir teismo posėdį, įvyksiantį 2014 m. spalio 10 d. atsakovė taip pat buvo informuota viešo paskelbimo būdu (b. l. 58, 69). Darytina išvada, kad atsakovei N. P. procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdžius byloje jai yra pranešta sutinkamai su CPK 130 straipsnio reikalavimais, todėl laikytina, kad atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir byla pagrįstai išnagrinėta jai nedalyvaujant. Pažymėtina tai, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad priimtas teismo sprendimas buvo atsiųstas jai į butą, esantį Kaune, Savanorių pr. 405-42, laišką paėmė butą prižiūrintis asmuo ir apie tai informavo atsakovę. Be to, kaip nurodė ieškovė atsiliepime į ieškinio pareiškimą atsakovė iškart po viešo paskelbimo pervedė ieškovei būtent ieškiniu prašomo išlaikymo dydžio sumą, t.y. po 250 litų 2014 m. birželio ir liepos mėn., kas įrodoma ieškovės O. B. sąskaitos išrašu iš Lietuvos kredito unijos (b. l. 61-62).
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas , teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1d. 1 p.).
O. B. pateikė į bylą atstovavimo sutartį ir 2014 m. gruodžio 1 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 778507, iš kurio matosi, kad advokatei J. Ž. yra sumokėjusi 1000 litų už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą. (b. l. 107-108). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties ne sudėtingos, atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė advokatė dalyvavusi byloje pirmosios instancijos teisme, todėl yra pagrindas ieškovei priteisti 400 litų (115 eurų 85 centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. O. B. bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos, kadangi prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš N. P. a.k. (duomenys neskelbtini) O. B. (duomenys neskelbtini) 115 eurų 85 centus turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.