- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 2-914-548/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00723-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- N. P., R. E.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė, Jurgita Žiužnienėpal
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovams N. P., R. E. dėl materialinės paramos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams N. P., R. E. dėl materialinės paramos priteisimo prašydama priteisti iš atsakovės N. P. ir atsakovo R. E. po 250,00 Lt materialinę paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kas mėnesį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Nurodė, kad atsakovai yra ieškovės vaikai, kurie gera valia atsisako materialiai paremti motiną. Paaiškino, kad ieškovė yra nedarbingą, sulaukusi senatvės pensijos, jai yra nustatytas nedarbingumas, ji turi didelių sveikatos problemų, jos pajamas sudaro 506,93 Lt gaunama senatvės pensija, kitų pajamų ji neturi. Ieškovė viena gyvena 12 kv.m. kambarėlyje ir turi nedidelę virtuvėlę, naudojasi lauko tualetu, vandenį parsineša iš šulinio. 1/3 dalis namo, kuriame ji gyvena, jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau ieškovės gyvenamoji patalpa yra labai prastos būklės, lyjant lietui pro stogą bėga vanduo, sienos neapšildytos, patalpa reikalauja būtinojo remonto. Ieškovės gaunamos pensijos neužtenka net būtiniems poreikiams tenkinti, maistui į dieną ji teskiria 3,33 Lt, valgo minimaliai ir prastą maistą, didžiąją dalį savo gaunamų pinigų ji išleidžia būsto išlaikymui bei vaistams. Dėl sunkios materialinės padėties negali nusipirkti geresnių vaistų, maisto produktų, susiremontuoti būsto. Jos sveikatos būklė yra prasta, jai dažnai tenka gulėtu ligoninėse. Dėl pinigų stygiaus jai tenka atsisakyti mokamų medicinos paslaugų, o nemokamų paslaugų reikia labai ilgai laukti. Kadangi ieškovė dažnai jaučiasi silpna, jai sunku vaikščioti ir pasirūpinti savimi, jai yra skirtas socialinis darbuotojas. Atsakovai prie ieškovės pragyvenimo neprisideda jokia forma, t.y. nei pinigais, nei savo rūpesčiu, priežiūra, nors žino realią atsakovės padėtį. Kuomet ieškovė išsiskyrė su savo sutuoktiniu ir atsakovų tėvu, ji viena užaugino vaikus, juos išlaikė, prižiūrėjo ir auklėjo iki pilnametystės, padėjo įsikurti, parėmė siekį įgyti išsilavinimą. Tiek sūnus, tiek dukra baigė mokslus, kol mokėsi niekur nedirbo ir juos išlaikė ieškovė. Be to, atsakovė yra pardavusi ieškovės dviejų kambarių butą Kaune, tačiau ieškovei pinigų neatidavė, tačiau ieškovė dėl to pretenzijų nereiškė. Abu vaikai jau ilgą laiką gyvena ir dirba užsienyje, Anglijoje. Dukra dirba apsaugininke maisto prekių parduotuvėje, o sūnus statybose, kas leidžia manyti, jog jie turi ten pakankamai pajamų, be to, Lietuvoje jie turi nemažai nekilnojamojo turto. Sūnus kartais atvyksta aplankyti motinos, tačiau paprašius jai padėti pragyventi, į tai nereaguoja, o su dukra ieškovė nėra bendravusi nuo 2013 m. birželio mėnesio (b.l. 3-7).
Teismo posėdžio metu ieškovės O. B. atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė palaikė ieškinio reikalavimus pilna apimtimi ir nurodė, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama jai priteisti išlaikymą iš vaikų. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kad ji yra nedarbinga, sulaukusi senatvės pensijos, jai yra nustatytas nedarbingumas ir ji turi didelių sveikatos problemų. Ji gauna tik apie 506 Lt senatvės pensiją ir jai jos neužtenka elementariems poreikiams tenkinti. Ieškovė turi du vaikus, tačiau jie savo mama visiškai nesirūpina. Ieškovė turi problemų su širdimi, jai nustatytas gastritas, turi antrą invalidumo grupę, turi odontologinių problemų, jai būtina protezuoti dantis, tačiau tam pinigų ji neturi. Taip pat neturi ir lėšų susitvarkyti buitį, gyvena viena, buitis skurdi, name per stogą bėga vanduo. Po ieškinio padavimo ieškovės dukra atsakovė N. P. du kartus pervedė ieškovei po 250 Lt, šie įrodymai yra byloje. Pažymėjo, kad ieškovė nuo mažens viena augino savo vaikus, kadangi buvo išsiskyrusi, jiems atidavė visą savo sveikatą, energiją, be to, atsakovė N. P. pardavė ieškovei priklausiusį butą Kaune su įgaliojimu, tačiau pinigų ieškovei neatidavė. Paklausta atsakė, kad abu atsakovai gyvena Anglijoje, ten dirba, tikslių jų pajamų ieškovė nežino, tačiau ieškovei jie pasakojo, kad atostogauja užsienyje, lankosi sanatorijose, turi Lietuvoje nekilnojamojo turto, kas įrodo, kad jų materialinė ir turtinė padėtis yra pakankamai gera.
Atsiliepimas
Atsakovai N. P. ir R. E. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį atsakovams pranešta viešo paskelbimo būdu laikantis Lietuvos Respublikos CPK 130 str. numatytos tvarkos, 2014 m. rugsėjo 25 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, todėl laikytina, kad jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 69), todėl byla išnagrinėtina jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė O. B. turi du vaikus: N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. E., gim. (duomenys neskelbtini). Kitų vaikų ieškovė neturi, yra išsituokusi. Ieškovė O. B. nuo 2005 m. yra neįgali (b.l. 11-12), neįgalumas jai nustatytas neterminuotai. Iš VšĮ K. K. poliklinikos raštų matyti, kad ieškovė nuolat lankosi gydymo įstaigoje, vartoja vaistus, ne kartą gulėjo ligoninėje, kreipėsi į gydytoją odontologą, nustatyta, jog ji netekusi daug dantų, burną reikia protezuoti, pacientė įrašyta į eilę dantų protezavimai (b.l. 13-14). Ieškovės gaunamas pajamas sudaro 506,93 Lt senatvės pensija (b.l. 10). Ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b.l. 15), asmeninės nuosavybės teise jai priklauso 1/3 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-17). Ieškovė nurodo, kad gaunamų pajamų neužtenka būtiniems poreikiams patenkinti, todėl prašo iš atsakovų priteisti po 250,00 Lt išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.
Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovei N. P. asmeninės nuosavybės teisės įregistruotos į 3252/6241 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)(b.l. 20-21), 341/681 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis pastato-sodo pastato, unikalu sNr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini) 5 (b.l. 22-24), o atsakovui R. E. nuosavybės teise priklauso 340/681 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 5 (b.l. 22-24).
Pažymėtina, kad vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. Kasacinis teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsnis įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. CK 3.205 straipsnis numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).
Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį tėvams teisė reikalauti priteisti išlaikymą iš pilnamečių vaikų yra siejama su kelių juridinių faktų egzistavimu, t.y. pirma, išlaikymo reikalaujantys tėvai turi būti nedarbingi ir, antra, jų materialinė padėtis turi objektyviai neleisti jiems patenkinti savo poreikių. Todėl teismas spręsdamas klausimą, ar vieno iš tėvų pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą iš pilnamečio vaiko yra pagrįstas, privalo nustatyti CK 3.205 str. 1 d. nurodytus faktus, su kuriais sietinas tokio pobūdžio reikalavimų tenkinimas. Be to, teismas turi nustatyti, ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Ir galiausiai būtina nustatyti, ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.
Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2005 m. neterminuotai yra nedarbinga dėl neįgalumo (b.l. 11-12). Be to, ieškovė yra sulaukusi senatvės pensinio amžiaus (b.l. 8), o tai reiškia, jog ji yra nedarbinga ir dėl savo amžiaus. Vertinant ieškovės materialinę padėtį bylos duomenimis matyti, kad jos gaunamas pajamas sudaro 506,93 Lt senatvės pensija (b.l. 10). Ieškovė 2005-09-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-6067 asmeninės nuosavybės teise įsigijo 1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalusNr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-17). Komunalinėms paslaugoms ieškovė per mėnesį išleidžia apie 150,00 Lt (b.l. 31-36), mobiliojo telefono paslaugoms išleidžia apie 20,00 Lt (b.l. 28,30). Ieškovė serga įvairiomis širdies, skrandžio ligomis, jai būtina protezuoti bei šalinti dantis (b.l. 13-14), dėl ko akivaizdu patiria papildomų išlaidų gydymui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog egzistuoja abi sąlygos, dėl kurių atsiranda būtinumas vaikams mokėti išlaikymą savo tėvams, t.y. ieškovė yra nedarbinga tiek dėl neįgalumo, tiek dėl senatvės amžiaus, jos materialinė padėtis yra sunki, ir ji jos pati pagerinti bei gauti papildomų lėšų poreikių patenkinimui neturi jokių galimybių, kadangi dėl amžiaus ir sveikatos būklės negali dirbti bei savo jėgomis užsidirbti, be to objektyviai nebegali gauti papildomų pajamų poreikių patenkinimui iš turimo turto, kadangi, jos teigimu, turėtą didesnį būstą Kaune ji suteikusi atsakovei – dukrai N. P., pastaroji pardavė, bei įsigijo mažesnį, kurį nors ir pajėgia išlaikyti iš gaunamų pajamų, tačiau neturi pajamų jo būklės pagerinimui, remontui, taip pat nepajėgia, ir nebėra erdvės, kur būtų galima mažinti būsto plotą, jo tipą, dislokacijos vietą, ir taip gauti turto pardavimo pajamų. Vertinant atsakovų turtinę ir šeiminę padėtį (CK 3.205 str. 4 d.) pažymėtina, kad jie teismui duomenų apie turimą, turtą, gaunamas pajamas, turimus nepilnamečius vaikus nepateikė, atsakovai yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, jie abu gyvena užsienyje (b.l. 42-43), kur visuotinai žinoma, jog pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo senstančiai, neįgaliai motinai, kuri juos užaugino, išlaikė ir rūpinosi, suteikė galimybę įgyti išsilavinimą; aplinkybių, kurios leistų atsakovams nusišalinti nuo prievolės išlaikyti savo motiną byloje nenustatyta (CK 3.206 straipsnis). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti savo pareigas vaikams, turi įrodyti pilnametis vaikas (CPK 178 straipsnis). Be to, išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1000,00 Lt. Tačiau bet kuriuo atveju priteisiamo išlaikymo dydis turi būti apskaičiuojamas taip, kad išlaikymą gaunančio asmens visų rūšių jo pajamų suma leistų užtikrinti to asmens oraus gyvenimo galimybę. Šiuo atveju ieškovės pajamos yra 506,93 Lt dydžio senatvės pensija, kuri logiška yra nepakankama save išlaikyti, todėl vieninteliai ieškovės vaikai - atsakovai turi vykdyti prigimtinę prievolę ir materialiai paremti nedarbingą motiną. Atsižvelgiant į byloje aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei paminėtą teisinį reglamentavimą, į tai, kad atsakovė N. P. po bylos iškėlimo teisme pradėjo teikti motinai iš esmės jos prašomo dydžio išlaikymą (CPK 187 straipsnis) (b.l. 62), konstatuotina, jog ieškovės ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas, atsakovai, būdami darbingo amžiaus, privalo būti finansiškai pajėgūs skirti po 250,00 Lt materialinę paramą savo motinai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka nuo ieškinio padavimo dienos iki gyvos galvos (CK 3.200, 3.205, 3.208 straipsniai).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 180,00 Lt žyminio mokesčio (250,00 Lt x 12 mėn. = 3000 Lt x 3% = 90,00 Lt x 2 = 180,00 Lt. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų taip pat priteistinos 22,75 Lt išlaidos (po ~ 11,37 Lt), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės O. B. ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. E., a.k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct, t.y. 72,41 Eur) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-05-20) iki gyvos galvos, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovų N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. E., a.k. (duomenys neskelbtini) po 90,00 Lt (devyniasdešimt litų 00 ct, t.y. 26,07 Eur) žyminio mokesčio ir 11,37 Lt (vienuolika litų 37 ct, t.y. 3,29 Eur) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.