- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- 1-137-1177/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01214-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. R. V. 2024 m. sausio 9 d., apie 13 val. 50 min. Prezidento g., Tauragės m., vairavo automobilį ,,Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,03 promilių girtumo laipsnis. Šiais veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Kaltinamasis parodė, kad važiavo išgėręs. Prieš tai dienos vakarą buvo vartojęs alkoholio, ryte negerai jautėsi, tai išgėrė alaus. Iš vakaro gėrė degtinę ir trise išgėrė litrą. Ryte jautėsi nekaip, todėl nusprendė išgerti alaus tris skardines. Reikėjo į miestą važiuoti ir jis netikėjo, kad įpūs. Automobilis priklauso žmonai, tuo metu ji buvo darbe ir nežinojo, kad jis vairuos neblaivus. Tada važiavo pas draugą, o vėliau būtų važiavęs į darbą, ir įvyko eismo įvykis. Savo veiksmus vertina labai blogai, dabar jau nebedirba, nes po to į darbą nuėjo išgėręs ir tada jį atleido, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kol kas išmokos negauna, kokia bus išmoka dar nežino. Pradėjo skyrybų procesą, ketina įsigyti kitą būstą. Degtinę tik per šventes vartoju, priklausomybės neturi, po to įvykio nevartoja ir nevartos. Turi su žmona namą ir dar yra paveldėjęs tėvų pusę namo, automobilis yra bendras. Automobilis įgytas santuokoje, skyrybų procese nesidalino automobilio su žmona, nes advokatė sakė, kad automobilį konfiskuos, žmona su tuo sutinka, jie jau viską yra aptarę sutartyje. Blogai vertina savo veiksmus, gailisi dėl jų.
3. Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
4. Be kaltinamojo R. V. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais:
4.1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo T. K. tarnybiniais pranešimais apie tai, kad 2023 m. sausio 9 d., 13:50 val. adresu Tauragė, Prezidento g. 48, policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas įvykis ROIK:0124000015885, jog Toyota automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivi L. S., važiuodama Prezidento gatve link Gedimino gatvės iš pagrindinio kelio suko į kairėje pusėje esančią stovėjimo aikštelę, kai prieš ją Prezidento gatve link Vytauto gatvės parvažiavo Opel automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. V., ir kuris važiuodamas tiesiai trenkėsi į sukantį Toyota automobilį. Įvykio vietoje patikrinus R. V. neblaivumą pirmą kartą 14:00 val. nustatytas 2,03 promilių, o antrą kartą patikrinus 14:18 val. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas (b. l. 5 – 9, 28 - 29).
4.2. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuoti įvykio vietos, automobilių požymiai (b. l. 10-27).
4.3. Informacijos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, iš kurių matyti, jog automobilis „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. V. (b. l. 31).
4.4. Emprekis duomenimis, iš kurių matyti, jog vidutinė automobilio „Opel Insignia“ kaina yra 4670 eurų su PVM (b. l. 32).
4.5. Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, jog R. V. buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas (b. l. 44).
4.6. Liudytojos L. S. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 9 d., apie 13:30 val. sau priklausančiu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) parvažiavo Vytauto gatve, įsuko į Prezidento gatvę, ir važiuodama apie 20 km per valandą ieškojo vietos sustoti kairėje kelio pusėje esančioje stovėjimo aikštelėje. Radusi vietą sustojo ir pažiūrėjo į priekį. Matė, kad priešpriešinio eismo juosta parvažiuojantis automobilis dar toli, nes net neįžiūrėjo kėbulo spalvos. Įvertinusi, kad atstumas iki kliūties didelis, pradėjo sukti į kairę, į stovėjimo vietą. Ji jau buvo įvažiavusi į stovėjimo vietą ir po truputį priekiniu bamperiu artėjo prie bordiūro, kai staiga pajuto stiprų smūgį į dešinės pusės galinę automobilio dalį. Po smūgio, neišlipusi iš automobilio ėmė dairytis kas nutiko, ir pamatė, kad ant kelio niekur nėra ją kliudžiusio automobilio. Jautėsi labai pasimetusi, todėl skambino savo draugui ir laukė vietoje. Po kelių minučių laukdama pamatė, kad tamsiai mėlynos spalvos automobilis atbulas nuo Vytauto gatvės parvažiuoja link jos. Tad ji suprato, kad tai šis automobilis ją kliudė, nes buvo apgadinta jo dešinės pusės priekinė dalis. Iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis, kuris stovėjo ir su ja beveik nekalbėjo. Jis tik pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir skirstytis. Bendraujant jis jai neatrodė neblaivus, tik keistas. Į vietą atvykęs jos draugas iškvietė policiją, nes su kitu vairuotoju jie nesutarė dėl kaltės. Kad tas vyras gali būti neblaivus, ji nepagalvojo, jis tik pasirodė neadekvatus (b. l. 35-38).
4.7. Įtariamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę dėl jam pateikto įtarimo pripažįsta visiškai. Šių metų sausio 8 dienos vakare dalyvavo pobūvyje, kurio metu vartojo alkoholį. Sausio 9 dieną jis atsikėlė apie 10 valandą. Tuo metu jautėsi kažkiek blogai, suprato, kad tokią jo savijautą įtakojo vakar dieną išgertas alkoholis. Buvo gal apie 12 valanda, kai jo savijauta dar nebuvo pagerėjusi, todėl jis nusprendė, kad reikia išgerti alaus, ir galbūt po to pasijaus geriau. Namuose turėjo porą skardinių alaus, kurias abi išgėrė. Jas išgėręs jis pasijautė daug geriau, nesijautė apsvaigęs. Buvo gal apie 13 val. 30 min., kai jam prireikė nuvykti į miestą, nes iškilo neatidėliotinų reikalų. Į miestą nusprendė vykti jo žmonai V. V. priklausančiu automobiliu „Opel Insignia“, jo žmona tuo metu buvo darbe, ji tikrai nežinojo, kad jis ruošiasi vykti į miestą. Jis pats tuo metu jautėsi tikrai gerai. Išvykęs iš namų atvyko į Prezidento gatvę. Į ją įsuko iš Gedimino gatvės ir važiavo tolyn link Vytauto gatvės. Kai jau buvo ties automobilių stovėjimo aikštele, kuri yra įrengta ties miesto parku dešinėje, jis matė, kad priešinga eismo juosta link jo artėja automobilis. Kai minėtas automobilis priartėjo prie jo automobilio maždaug 2-3 metrų atstumu, jis pamatė, kad tas automobilis suka į kairę, į laisvą stovėjimo vietą aikštelėje. Automobilis pravažiavo pro pat jo automobilio priekį. Jis dar bandė sustabdyti, tačiau jam nepavyko to padaryti. Jo automobilis atsitrenkė į to kito automobilio dešinės pusės galinę dalį. Po smūgio tas automobilis pajudėjo į priekį, o jis iš karto sustojo už to automobilio galo. Iš to kito automobilio išlipo mergina, jis taip pat išlipo iš savo automobilio. Neatsimena ką ten jie su ja kalbėjo, nes abu buvo išsigandę, tačiau žino, kad dėl kaltės nesutarė. Tada mergina pasakė, kad kvies policiją. Po kiek laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Jie patikrino jo blaivumą. Tada jis pamatė, kad alkotesteris parodė, kad jis yra neblaivus, jam nustatytas 2,03 promili7 neblaivumas. Dėl tokių alkotesterio parodymų jį ištiko šokas, nes tikrai nesitikėjo, kad gali taip būti. Kaip jau sakė, jautėsi gerai, net minties nebuvo, kad galėtų būti apsvaigęs ir negalėtų vairuoti. Tačiau jis su viskuo sutiko, dėl nieko nesiginčijo ir neprieštaravo. Kai pareigūnai baigė darbą, į įvykio vietą atvyko jo sūnus, kuris parvežė jį į namus. Dėl savo poelgio labai gailisi, tikrai negali paaiškinti kaip tai įvyko. Niekada nėra buvę, kad būtų bent pagalvojęs, kad galėtų vairuoti automobilį būdamas išgėręs. Jei ir šį kartą būtų jautęs nors kažkokius požymius, tikrai automobilio nebūtų vairavęs (b. l. 55-58).
5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad, sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
6. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis 2024 m. sausio 9 d., apie 13 val. 50 min. Prezidento g., Tauragės m., vairavo automobilį ,,Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,03 promilių girtumo laipsnis. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
7. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta, todėl daroma išvada, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tokią teismo išvadą patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys. Jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
III. Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai ir kiti klausimai
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).
9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
11. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – nusikalstama veika padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, šia veika ne tik padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau ir sukelta grėsmė eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei, taip pat įvertina kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), kaltinamojo atsainų ir nerūpestingą požiūrį į vairavimą esant neblaiviam. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 73 - 74), neteistas (b. l. 77 - 79), registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
12. Kaltinamasis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, jam vairuojant neblaiviam įvyko eismo įvykis. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaltinamasis neblaivus sėsdamas už automobilio vairo visiškai ignoravo galimas kilti pasekmes ir tik laimingo atsitiktinumo dėka eismo įvykio metu nebuvo sužaloti ar nežuvo žmonės. Nors kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, turto neturi, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, yra darbingo amžiaus, todėl turi galimybę dirbti ir gauti pajamas.
13. Teismas, įvertinęs aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog R. V. skiriama BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Baudos dydis, atsižvelgus į BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas (už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 5 iki 2000 MGL dydžio bauda), nustatytinas artimas minimaliam, bet ženkliai mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos vidurkis, t. y. 60 MGL (3 000 Eur). Teismo vertinimu, R. V. skiriamos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Baudai sumokėti nustatomas šešių mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
14. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
15. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nustatyta, jog kaltinamasis R. V. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą – 2 (dveji) metai, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios – 2024 m. sausio 10 d. (BK 68 straipsnio 2 dalis).
16. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
16.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas vairuojant automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas kaltinamojo sutuoktinės V. V. vardu, šis automobilis yra įgytas santuokoje, todėl automobilis įvykio metu priklausė kaltinamajam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
16.2. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamojo sutuoktinė žinojo, kad automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, tačiau tai nepaneigia BK 72 straipsnio taikymo būtinumo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-205-628/2018). Tokiu atveju sutuoktinis dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Aplinkybė, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltinamajam ir jo sutuoktinei, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas automobilio konfiskavimas.
16.3. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis vairuotas, kai nustatytas neblaivumo lygis, kuris pakankamai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad buvo sukeltas ir eismo įvykis, teismas vertina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – jam ir sutuoktinei priklausančio automobilio „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
17. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 97 - 104) – kaltinamajam paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. nubausti galutine bausme – 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.
Nustatyti, kad baudą R. V. privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS Citadele bankas Lietuvos filiale, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje: „Bauda“ būtina nurodyti baudžiamosios bylos Nr. 1-137-1177/2024. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 – 3 dalimis, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti V. V. priklausantį automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.
R. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti R. V., kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.