Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2023-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-693-543/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-07-26
Bylos Nr.
e1-693-543/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24262-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-693-543/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24262-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.9.13; 1.1.10.1; 1.2.25.6; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 26 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda, šios bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. V. 2023 m. liepos 1 d. apie 18 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „V. G.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas (2023 m. liepos 1 d. 18 val. 50 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, 19 val. 6 min. – nustatytas 1,86 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2023 m. liepos 1 d. jis buvo su savo broliu L. S. ir draugu D. A.. Iš vakaro buvo draugo gimtadienyje, kur vartojo alkoholį. Jis su broliu ir draugu D. buvo pas jį namuose ir kartu gėrė alų. Jis išgėrė apie 4 skardines 0,5 l alaus. Būnant namuose, jie nutarė eiti išsimaudyti ir pėsčiomis nuėjo iki (duomenys neskelbtini) tvenkinio prie krioklio. Kai atėjo prie tvenkinio, jis matė, kad prie jo stovi D. automobilis ,,V.“. Kodėl D. automobilis buvo paliktas prie tvenkinio, nežino, D. neklausė. Kai išsimaudė, D. pasakė, kad reikia automobilį parvairuoti iki namų. Jis sutiko parvairuoti D. automobilį, nes nesijautė, kad būtų išgėręs. Matėsi, kad D. buvo jau apsvaigęs nuo alaus. Kur tuo metu buvo D. automobilio rakteliai jis pasakyti negali, galimai jie buvo pačiame automobilyje. Žinojo, jog negali vairuoti automobilio, nes jam yra atimta teisė vairuoti, kiek pamena 2 metams. Teisė vairuoti jam atimta maždaug prieš dešimt metų, kai buvo sulaikytas vairuojant automobilį neblaivus. Iki šiol jis teisės vairuoti neatgavęs, kadangi dabar dirba ir gyvena J. K. ir šiuo metu yra grįžęs atostogų. Jis sėdo už D. automobilio vairo, D. ant priekinės keleivio sėdynės, o brolis ant galinės sėdynės ir nuo (duomenys neskelbtini) tvenkinio važiavo link namų. Bevažiuojant, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino blaivumą. Pirmo tikrinimo metu jam buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu apie 1,85 promilių neblaivumas (b. l. 68-71).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. V. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2023 m. liepos 1 d., maždaug apie 12.00 val. pėsčiomis atėjo pas draugus A. V. ir L. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. Jis su A. išgėrė maždaug apie 10 skardinių 0,5 l talpos alaus. Vėliau, tikslaus laiko pasakyti negali, sugalvojo išsimaudyti. Prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio nuvyko jam priklausančiu automobiliu ,,V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo pas A. namo kieme. Automobilį yra pirkęs, tačiau jam pasibaigusi valstybinė techninė apžiūra ir draudimas. Šiuo automobiliu važinėjo su A. broliu Ž. į darbą, kai kartu dirbo. Pats automobiliu nevažinėjo, nes neturi ir niekada neturėjo teisės vairuoti automobilį. Prie tvenkinio automobilį vairavo A.. Išsimaudę, jie dar kurį laiką buvo prie tvenkinio, kur toliau gėrė alų. Ar gėrė A. ir L., pasakyti negali. Išsimaudę, nutarė važiuoti atgal į A. namus. Kiek buvo valandų nežino, nes jau buvo stipriai apgirtęs. Automobilį nuo tvenkinio iki savo namų vairavo A.. Žinojo, kad A. neturi teisės vairuoti, tačiau pats A. pasisiūlė vairuoti automobilį, nes jis buvo neblaivus, o A. jautėsi gerai. Važiuojant link namų sustabdė policija. A. sakė, kad jam buvo nustatytas 1,8 promilių neblaivumas (b. l. 44-47).

Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2023 m. liepos 1 d. kartu su broliu A. V. ir draugu D. A. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). A. su D. gėrė alų. Jis negėrė, buvo blaivus. Po pietų visi trys nuėjo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio išsimaudyti. Atėjęs prie tvenkinio matė, jog stovi D. baltos spalvos ,,V.“ markės automobilis. Kiek A. su D. išgėrė alaus pasakyti negali, tačiau vizualiai matėsi, jog D. jau yra apsvaigęs nuo alkoholio, nes kalbėjo nerišliai ir judesiai buvo nekoordinuoti. A. atrodė normaliai. Kiek pamena, D. prie tvenkinio dar gėrė alų, o to, kad alų gertų A., nematė. Prie tvenkinio buvo maždaug apie pusvalandį. Apie 18.30 val., tikslaus laiko pasakyti negali, A. su D. susitarė kažkur važiuoti ir A. sutiko vairuoti automobilį, nes jis jautėsi gerai, o D. jau buvo apgirtęs. Žinojo, kad A. neturi teisės vairuoti automobilį, kadangi jam prieš 5 ar 6 metus teisė buvo atimta, kai jis buvo padaręs avariją. Jis automobilio vairuoti negalėjo, nes neturi teisės vairuoti. Ar D. padavė savo automobilio raktelius, ar jie buvo automobilyje, nežino, nematė. A. sėdo už automobilio vairo, D. priekinėje keleivio sėdynėje, o jis ant galinės sėdynės. Važiavo į namus. Bevažiuojant, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad A. yra neblaivus (b. l. 36-39).

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir (duomenys neskelbtini) AVPK) Reagavimo skyriaus tyrėjo D. J. tarnybiniuose pranešimuose dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2023 m. liepos 1 d. apie 18.30 val. patruliuojant nustatytame maršrute, buvo pastebėtas automobilis ,,V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo keletas vyriškių, kurie kėlė įtarimą, tai yra vengė akių kontakto. Minėtas automobilis stovėjo adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie tvenkinio krioklio. Buvo nustatyta, jog automobilis nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra ir, kad automobilio savininkas neturi vairuotojo pažymėjimo. Su kolega nusprendė patruliuojant atkreipti dėmesį į minėtą automobilį. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatve ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį. Apsisukus su tarnybiniu automobiliu pradėjo važiuoti iš paskos. 18.45 val. įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliu pradėjo stabdyti automobilį, tačiau automobilis padidino greitį ir toliau važiavo tiesiai. Naudojant specialiuosius garso signalus, bei per garsiakalbį liepiant sustabdyti transporto priemonę, vairuotojas į reikalavimus nereagavo. Apie tai buvo informuotas (duomenys neskelbtini) AVPK OVS budėtojas. Vairuotojas iš (duomenys neskelbtini) gatvės nusuko į dešinę pusę ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Kelio danga pasikeitė iš žvyrkelio į laukų keliuką. Iš (duomenys neskelbtini) kaimo išvažiavo ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) g. Minėtoje gatvėje automobilis ,,V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sustojo. Nustatyta, jog minėtą automobilį vairavo A. V., kuris iš karto sutiko su padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu. Automobilyje sėdėjo L. S. ir D. A.. A. V. alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510 Nr. ARRF-0146“, patikros sertifikato Nr. 1935648, 2023 m. liepos 1 d. 18.50 val. buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 19.06 val. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas. A. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį, nes pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 226 punktus, kadangi vairuodamas automobilį nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, išreikštiems įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei specialiuosius garso signalus ir per garsiakalbį aiškiai žodžiais liepiant sustabdyti transporto priemonę, be to vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, vairuojamas automobilis yra neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Filmuota A1709 automobilio kamera. Automobilis priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 1 – 4, 5 – 7).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog 2023 m. liepos 1 d. nuo 19.11 val. iki 19.25 val. buvo apžiūrėtas ir aprašytas lengvasis automobilis ,,V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje gatvėje dešiniau stovi baltos spalvos lengvasis automobilis ,,V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio priekis yra link (duomenys neskelbtini) kaimo pagrindinės gatvės. Ant automobilio kėbulo matomi įbrėžimai. Po variklio skyriumi ant kelio dangos matomas alyvos nuotėkis. Automobilio galinėje dalyje matomi polietileniniai ir stikliniai buteliai nuo alkoholinių gėrimų. Variklio skyriuje matomas automobilio VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis bei jo užvedimo raktelis (b. l. 14-16, 17-24).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2023 m. liepos 1 d. A. V. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 min., 18.50 val. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu ,,D. A. 7510, Nr. ARRF-0146“, patikros sertifikato Nr. 1935648, jam buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. 19.06 val. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu A. V. buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti A. V. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Su tikrinimo rezultatais asmuo sutiko (b. l. 25).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2023 m. liepos 1 d. 21.30 val. automobilis „V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2023 m. liepos 1 d. 18.50 val. netoli (duomenys neskelbtini) k. sustabdytas automobilis ,,V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus ir neturintis teisės vairuoti transporto priemones A. V. (b. l. 9).

Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra D. A. (b. l. 27).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina tai, jog kaltinamasis A. V. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis A. V., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. V. sutiko ir su prokurorės jam pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 133 – 139).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. V. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. V. iki šiol jau buvo teistas vieną kartą ir dar nėra atlikęs jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos bei turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už visiškai analogišką nusikalstamą veiką – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 104 – 107, 108 – 113; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). A. V., būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 118 – 119). Kaltinamasis vykdo individualią veiklą, jis neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 121 – 122, 123), yra nevedęs ir neturintis nepilnamečių išlaikytinių. A. V. neįrašytas psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 131). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 67 – 71). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimus, būtina įvertinti tai, jog kaltinamasis A. V. jau antrą kartą iš eilės yra teisiamas dėl visiškai analogiškos nusikalstamos veikos – transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo (b. l. 104 – 107). Tai kaltinamąjį A. V. charakterizuoja ypač neigiamai, kaip absoliučiai ignoruojantį savo ankstesnę neigiamą patirtį. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės ir taikytų baudžiamojo poveikio priemonių tikslai bei paskirtis nebuvo įgyvendinti. Todėl, įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei nedrausmingą kaltinamojo A. V. asmenybę (linkęs daryti teisės pažeidimus), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekta tik paskyrus jam prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių jau paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam A. V. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. V. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog kaltinamasis A. V. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės (b. l. 104-107, 117). Todėl šiuo atveju A. V. paskirtos bausmės turi būti privalomai subendrintos pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. buvo paskirta galutinė bausmė – 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda (b. l. 108 – 113). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. V. įstatymo nustatytu laiku nesumokėjo jam paskirtos minėtos baudos ir šiuo metu yra vykdomas priverstinis baudos išieškojimas, kurio metu bauda nebuvo nei sumokėta, nei išieškota (b. l. 117). Pažymėtina, jog teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. paskirta galutinė arešto bausmė subendrinama su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme – 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda, taikant visišką bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 65 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs visas pirmiau jau aptartas aktualias bylos aplinkybes, kaltinamajam skiriamos baudos dydį, nustato, kad kaltinamasis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudą privalės sumokėti per 4 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Įvertinęs visas aukščiau paminėtas aktualias šios bylos aplinkybes, nedrausmingą kaltinamojo A. V. asmenybę (recidyvistas), teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas A. V. negali būti taikomas (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis A. V. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų, kadangi šios nusikalstamos veikos padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo A. V. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, kurią jis padarė būdamas neblaivus (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, kaltinamojo A. V. asmenybę – tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė jau ne pirmą kartą ir yra linkęs vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus, taip pat jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam 6 metų laikotarpiui. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 3 d. kaltinamajam A. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 80 – 83, 84 – 87). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu A. V. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. liepos 3 d.

Kaltinamasis A. V. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo šio automobilio nekonfiskuoti, o išieškoti jo vertę, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. V. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas D. A. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, A. V. vairuotas automobilis „V.“ baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „V.“ savininkas liudytojas D. A. važiavo kartu su kaltinamuoju A. V., kuriam buvo perleidęs savo automobilį, nors ir žinojo, kad kaltinamasis jį vairuos būdamas neblaivus, nes jie kartu vartojo alkoholį, tai yra žinodamas, kad jo automobilis bus naudojamas teisės pažeidimo padarymui. Tokių aplinkybių pagrindu sprendžiama, jog A. V. vairuotas automobilis „V.“, kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Taigi, atsižvelgiant į visas aktualias bylos aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, kaltinamajam A. V. skiriama ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant D. A. priklausantį automobilį „V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir kitų klausimų

Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. 2023 m. liepos 3 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms UAB „R. B.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); vertė 1 450 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – uždraudžiant disponuoti; neišieškoma suma (NS) – 200 Eur; piniginėms lėšoms, esančioms AB „SEB banko“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); vertė 1 450 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – uždraudžiant disponuoti; neišieškoma suma (NS) – 200 Eur; piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); vertė 1 450 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – uždraudžiant disponuoti; neišieškoma suma (NS) – 200 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2024 m. sausio 3 d. Turto saugotoju paskirti minėti bankai (b. l. 91 – 94, 95 – 98). Kaltinamojo A. V. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtas pinigines lėšas, paliekama galioti iki automobilio „V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. V. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72 – 75, 76 – 79) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 80 – 83, 84 – 87). Šios kardomosios priemonės A. V. panaikinamos tik pradėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. paskirtos bausmės pridėti visą neatliktą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą ir 52 MGL, tai yra 2 600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Arešto bausmę A. V. paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Išaiškinti A. V. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog A. V. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, atšaukti antstolio S. V. kontoroje vykdomą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-888-791/2019 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 52 MGL (2 600 Eur) dydžio baudos išieškojimo iš A. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 6 (šešerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant D. A. priklausantį automobilį „V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. 2023 m. liepos 3 d. nutarimu A. V. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias UAB „R. B.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1 450 Eur); pinigines lėšas, esančias AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1 450 Eur); pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1 450 Eur), – palikti galioti iki automobilio „V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Pradėjus arešto bausmės vykdymą, panaikinti A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Išaiškinti kaltinamajam A. V. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė