- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- A6.-1035-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00070-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- A. N.
dalyvaujant institucijos, pateikusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Ingridai Bikbajevienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, baustas administracine tvarka,
kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N., būdamas kooperatyvo (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), juridinio asmens vadovu – direktoriumi, žinodamas, kad kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, bet neturi pakankamai piniginių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėdamas užtikrinti, jog būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, turėdamas mokestinę nepriemoką kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais, tokiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo institucijos – VMI, atstovė Ingrida Bikbajevienė nurodė, kad kreipėsi pareiškimu į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Nurodė, kad VMI buvo atliktas operatyvus patikrinimas dėl bendrovės atsiskaitymo su kreditoriais ir buvo nustatytas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas. Buvo nustatyta, kad laikotarpyje kai kooperatyvas turėjo mokestinę nepriemoką, buvo atsiskaitoma su kitais bendrovės kreditoriais. Prie pareiškimo pateikti dokumentai patvirtina, kad buvo vykdomi kiti atsiskaitymai, kai bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką ir turėjo prievolę pirmiausia atsiskaityti su VMI. Teigė, jog bendrovės direktorius A. N. žinodamas apie skolą kreditorei ir privalomumą atsiskaityti, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais ir pažeidė atsiskaitymo eilę kreditoriams. Nurodė, jog kooperatyvo mokestinė nepriemoka atsirado laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., nepriemoka susidarė dėl Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimo. Nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos jokia mokestinės nepriemokos dalis nebuvo sumokėta kreditorei. Buvo priimtas sprendimas ir teikiamas nurodymas bankui nurašyti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitų, tačiau jokia mokestinė nepriemoka nebuvo nurašyta iš kooperatyvo sąskaitos. Bendrovė nevykdo jokios veiklos, negauna jokių pajamų ir šiuo metu nėra jokių išlaidų. Nuo 2017 m. kooperatyvo nepriemoka didėja, pagal bendrovės pateiktas deklaracijas matyti, kad šiuo metu bendrovė nevykdo veiklos. Teigė, jog deklaracijas dėl PVM teikia pačios bendrovės ir jų vadovams yra žinoma kokio dydžio mokesčius privalo sumokėti, VMI siunčia raginimus sumokėti mokesčius, priima sprendimus nurašyti nepriemoką iš bendrovės sąskaitų, išieškoti iš bendrovės turto. Šiuo atveju kooperatyvo atžvilgiu buvo taikomas priverstinis lėšų nurašymas iš bendrovės sąskaitų, tačiau sąskaitos yra tuščios ir lėšos nebuvo nurašytos. Atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo vykdomi nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. sausio pabaigos, kas patvirtina kad bendrovė turėjo piniginių lėšų ir bent dalį lėšų galėjo padengti VMI, tačiau buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais. Pranešimo iš bendrovės apie stabdomą veiklą VMI nėra gavusi. Be to, pareiškimas teismui paduotas 2019 m. birželio mėnesį, patikrinimas atliktas 2019 m. kovo mėnesį, o tik liepos mėnesį bendrovės vadovas ėmėsi veiksmų, kad būtų užskaityta mokestinė nepriemoka, kas rodo, jog nebuvo imtasi veiksmų iš karto atsiskaityti su VMI. Prašė skirti kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)ai“ direktoriui nuobaudą – sankcijoje nurodytos baudos vidurkį.
A. N. dalyvavo teismo posėdžiuose rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės. Pripažino, kad kooperatyvas turi VMI nurodytą įsiskolinimą, prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų pateikti teismui papildomus dokumentus apie bendrovei atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl ko VMI neleidžia užskaityti esamos nepriemokos iš kitos bendrovės turimos permokos. Teismui atidėjus bylos nagrinėjimą administracinėn atsakomybėn traukiamas A. N. per teismo nustatytą terminą papildomų duomenų teismui neteikė, būdamas pasirašytinai informuotas apie teismo posėdį, į teismo posėdį, kuriame byla nagrinėjama iš esmės neatvyko, neatvykimo priežastys nėra žinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iš A. N. negauta, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019).
Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.
Nagrinėjamu atveju VMI nurodo, kad A. N. būdamas kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI.
Iš VMI atlikto operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08)FR1042-1516 matyti, kad Bendrovės tikrinimo laikotarpis buvo nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ir šio tikrinimo metu buvo tikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymas bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktas dokumentų už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. kopijas; banko sąskaitų išrašų, atskaitingų asmenų piniginių lėšų judėjimo, įmonių debitorinių ir kreditorinių skolų apskaitos; įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas. Nustatyta, kad A. N. direktoriaus pareigose yra nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Nurodoma, kad PVM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė kooperatyvui 2018 m. spalio 23 d. pateikus patikslintą deklaraciją už 2017 m. birželio mėn. 122,47 Eur, 2018 m. spalio 24 d. pateikus patikslintą deklaraciją už 2017 m. liepos mėn. 1050,00 Eur, 2018 m. spalio 23 d. pateikus patikslintą deklaraciją už 2017 m. liepos mėn. 189,00 Eur, 2018 m. spalio 23 d. pateikus patikslintą deklaraciją už 2017 m. rugpjūčio mėn. 189,00, 2018 m. spalio 23 d. pateikus patikslintą deklaraciją už 2017 m. rugsėjo mėn. 189,00 Eur, 2018 m. spalio 23 d. pateikus deklaraciją už 2017 m. spalio mėn. 189,00 Eur, 2018 m. spalio 23 d. pateikus patikslintą deklaraciją už 2018 m. rugpjūčio mėn. 23427,00 Eur, 2018 m. spalio 24 d. pateikus patikslintą deklaraciją už 2018 m. rugsėjo mėn. 1078,00 Eur. VMI teisė išieškoti atsirado nuo 2018 m. spalio 23 d., priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2018 m. spalio 29 d. Esant neefektyviam išieškojimui iš banko sąskaitų, 2019 m. vasario 13 d. priimtas VMI viršininko sprendimas Nr. (23.31-08) 492-99 nustatyti turto priverstinę hipoteką/priverstinį įkeitimą. Išnagrinėjus pateiktus Bendrovės banko ir atskaitingo asmens avansinės apyskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. nustatyta, kad kooperatyvo išlaidos 4797,48 Eur, iš jų: 2216,26 Eur išmokėtas darbo užmokestis (46 % nuo išlaidų sumos), 1846,28 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas (39 % nuo išlaidų sumos) (b. l. 14-17).
Iš byloje esančio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. matyti, kad nurodytu laikotarpiu iš bendrovės sąskaitos buvo atsiskaitoma už prekes ir paslaugas: 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) – 181,50 Eur; (duomenys neskelbtini) – 20,70 Eur; (duomenys neskelbtini) – 43,56 Eur; (duomenys neskelbtini) –321,86 Eur; (duomenys neskelbtini) – 91,43 Eur; (duomenys neskelbtini) – 120,44 Eur; (duomenys neskelbtini) –100,85 Eur; 2018 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) – 50,22 Eur; S. N. (už nuomą) – 600,00 Eur; pervesta 165,85 Eur (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24).
Iš byloje esančių kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitų matyti, kad 2018 m. gruodžio 27 d. buvo sumokėta socialinio draudimo – 163,00 Eur; 2019 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) – 223,66 Eur; socialinio draudimo – 165,00 Eur; 2019 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini) – 13,00 Eur (b. l. 18-22).
Iš byloje pateiktų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ integruotos kliento informacijos balanso išrašų, matyti, kad 2018 m. spalio 1 d. kooperatyvas turėjo prievolę (kurios terminas suėjęs) sumokėti PVM – 25636,08 Eur, delspinigių 450,90 Eur, iš viso 26086,98 Eur (b. l. 5-11); 2019 m. rugpjūčio 26 d. kooperatyvas turėjo prievolę (kurios terminas suėjęs) sumokėti PVM – 26274,47 Eur, delspinigių 891,32 Eur, iš viso 27165,79 Eur (b. l. 58).
Vertinant ar kooperatyvo vadovas pažeidė įstatymu įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, aktualus laikotarpis yra nuo 2018 m. spalio 1 d. Tuo metu bendrovė jau turėjo PVM įsiskolinimą 25636,08 Eur sumai, 2018 m. spalio 24 d. jai buvo atsiskaityta už aliejų iš (duomenys neskelbtini) – 2000,00 Eur; bendrovė vykdė atsiskaitymus – mokėjo darbo užmokestį, mokesčius socialinio draudimo fondo valdybai, atsiskaitinėjo už prekes ir paslaugas, tačiau kreditorei VMI, kuriai privalu mokėti įmokas trečia eile (CK 6.930¹ straipsnis) kaip ir socialinio draudimo fondo valdybai, nesumokėjo nei vienos įmokos ir jokia dalimi nesumažino turimos nepriemokos. Šios aplinkybės rodo, kad bendrovės direktorius nesilaikė įstatyme įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovės atlikti mokėjimai, kuomet buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais, įmonei turint mokestinę nepriemoką, patvirtina faktą, kad kooperatyvo vadovas šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus. A. N. neužtikrino, jog bendrovė nepažeistų kreditorių teisių, t. y. bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, kooperatyvo direktorius vykdydamas mokėjimus kitiems kreditoriams, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2019 m. vasario 4 d. atlikti mokėjimai, buvo atliekami kooperatyvui turint mokestinę nepriemoką.
Nei CK 6.930¹ straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti, todėl kooperatyvo vadovas A. N. privalėjo jų laikytis, nes būtent bendrovės vadovas – šiuo atveju kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. N. yra atsakingas už tinkamą visos bendrovės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, tame tarpe ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą ir jų sumokėjimą. A. N. veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, dėl kokių priežasčių kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pažeidė įstatymų nustatytą mokėjimo kreditoriams eiliškumą, rengiantis bylos nagrinėjimui A. N. teigė, jog dėl bendrovės veiklos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl to VMI neleido kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos perimti (duomenys neskelbtini), su kuria bendrovė buvo sudariusi mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį (b. l. 65-66, 68-69, 70). Šios aplinkybės neeliminuoja vadovo atsakomybės padarius nurodytą administracinį nusižengimą, nes atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas buvo pažeistas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d., ikiteisminis tyrimas bendrovei, pasak jos direktoriaus, atliekamas nuo 2019 m. birželio mėnesio, o sutartis dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sudaryta tik 2019 m. liepos 5 d., jau po VMI užfiksuotų CK 6.930¹ straipsnio pažeidimų.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
A. N. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriaus teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur.
Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos individualizavimo A. N. atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau nebaustas už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (b. l. 31-40), kas rodo, jog jis nėra linkęs piktybiškai daryti šios rūšies administracinius nusižengimus, anksčiau tokio pobūdžio pažeidimų neužfiksuota. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad bendrovės vadovas, po nustatytų įstatymo pažeidimų siekė atsiskaityti su kreditore, sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, tačiau VMI nusprendė netenkinti tokio mokesčių mokėtojo prašymo. Kaip minėta anksčiau, ši aplinkybė neeliminuoja direktoriaus kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau leidžia teismui daryti išvadą, kad direktoriaus veiksmai nebuvo piktybiški, šis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, įmonei turint sunkumų dėl vykdomos veiklos, nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė.
Šiuo atveju, teismo nuomone, paskyrus A. N. pareiškėjos prašomą sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį, ji negali būti laikoma proporcinga A. N. pirmą kartą padarytam administraciniam nusižengimui. Teismas pabrėžia, kad nuobauda skiriama ne tik siekiant nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingų teisės pažeidimų padarinių, itin svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus A. N. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, jos dydį nustatant artimą sankcijos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22, 614, 635-637, 646, 675 straipsniais,
nutarė:
pripažinti A. N. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam nuobaudą – 1500,00 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Išaiškinti A. N., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama lėšų gavėjui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir bylos numerį A6.-1035-1079/2019 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimą vykdyti nukreipti pareiškimą surašiusiam organui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.