Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-07-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-141-1069/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-92-999/2024Nutartis · 2024-05-21Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-141-1069/2024Nutartis · 2024-07-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-17
Bylos Nr.
AN2-141-1069/2024
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00017-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Pažeidėjas
R. S.
Kategorijos
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-141-1069/2024Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00017-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.11.6.; 21.11. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Nainienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – institucija) 2024 m. kovo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) R. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių už tai, kad 2024 m. vasario 11 d., 12 val. 07 min., Kretingos g., Palangoje, vairavo transporto priemonę Hyundai Tuscon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas 0,88 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. 2024 m. balandžio 5 d. nutarimą apskundė teismui, prašydamas pakeisti institucijos priimtą nutarimą dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį: 1) neskirti arba sutrumpinti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminų iki 3 mėnesių; 2) jeigu teismas spręstų, kad pagrindų pakeisti institucijos priimtą nutarimą neskiriant arba sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių nėra, tuomet pakeisti institucijos priimtą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, dalyje dėl administracinio poveikio priemonių taikymo ir skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimų 3 mėnesių laikotarpiui bei taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 6 mėnesiams.

3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas. Nutartyje konstatuota:

Žemesnės instancijos teismas

3.1 Teismas nenustatė pagrindo išvadai padaryti, kad institucija netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skiriant administracinę nuobaudą buvo laikomasi įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištirtos bylos aplinkybės ir įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, R. S. asmenybę, konstatuota, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Vien neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą jam nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.

3.2 Teismo vertinimu, R. S. išvardintos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atėmus teisę vairuoti, R. S. kils ir jau kilo nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą žymiai švelninti terminą, kuriuo pareiškėjui uždrausta vairuoti transporto priemones. R. S. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, o pareiškėjo įvardijamos išimtinės aplinkybės jam buvo žinomos dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo KET pažeidimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, dalyje dėl administracinio poveikio priemonių taikymo skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trijų mėnesių laikotarpiui bei taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šešiems mėnesiams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1 Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltes formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nesutinka su išvada, kad nusižengimą, už kurį yra nubaustas, jis padare tyčia. Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareiga įsitikinti, jog yra blaivus. Jis transporto priemonę vairavo tik įvertinęs visas aplinkybes, kuriomis jis buvo vartojęs alkoholį. Pažymi, kad vakare vartojo alkoholį, tačiau jausdamasis itin gerai net neįtarė ir nemanė, kad alkoholio perteklius nebus išsisklaidęs, kadangi orientacija bei koordinacija buvo puiki, todėl net nekilo mintis, kad galėtų būti neblaivus ar apgirtęs. Priešingu atveju net nebūtų sėdęs už vairo ir niekur pats nebūtų vairavęs. Nors ir nepateisina savo lengvabūdiško savo poelgio ir dėl to labai gailisi, tačiau nusižengimą padarė neįvertinęs visų aplinkybių ir pripažįsta, kad pervertino galimybes vairuoti transporto priemones. Mano, kad inkriminuojama veika nėra padaryta nei tyčia, nei dėl neatsargumo, o labiau veikiant sąžiningo suklydimo sąlygomis.

4.2 Tiek institucijos, tiek bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prašė taikyti įstatyme numatytą alternatyvią nuobaudos rūšį, t. y. skirti poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą ir papildomai taikyti poveikio priemonę draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

4.3 Nurodo, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų kelyje, kuriame praktiškai nevyko intensyvus eismas, šiuo metu jis, galiojančių nuobaudų neturi, o praeityje padaryti nusižengimai įvertinti netinkamai ir esmės šioje byloje neturi, kadangi visas praeityje paskirtas baudas ir poveikio priemones yra įvykdęs laiku ir tinkamai. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2009 m. balandžio 16 d. ji taip pat buvo baustas už vairavimą neblaiviu. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kadangi jis praeityje, t. y. prieš 16 metų vieną kartą buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Šį faktą byloja ir išrašas iš ANK registro, kuriame akivaizdžiai matyti, kad už 2008 m. padarytą nusižengimą buvo paskirta nuobauda, tačiau 2009 m. Teisė vairuoti ja buvo grąžinta.

4.4 Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai skirtinos administracinio poveikio priemonės neindividualizavo. Pareiškėjas tyčios tai padaryti neturėjo, apsvaigimo nuo alkoholio objektyviai galėjo ir nejausti (jis nevengia nurodyti tikrųjų galimo apsvaigimo aplinkybių). Ir nors ši aplinkybė jo atsakomybės nešalina, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį nei rūšinį atsakomybės pavojingumą. Prašo atsižvelgti, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, savo veiksmais žalos niekam nesukėlė. Charakterizuojamas teigiamai, dirba akcinėje bendrovėje „Lifosa“ atsakingą darbą, yra atsakingas už fosfatų cheminę sudėti ir dalelių dydį bei aptarnaujamų įrengimų tinkamą darbą, turi sukaupęs ilgalaikio darbo patirtį, kadangi įmonėje dirba nuo 2005 metų ir turi reikiamą kompetenciją. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino ir neatsižvelgė į tai, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemonių jis netenka savo vienintelio pajamų ir tuo pačiu savo ir savo šeimos pragyvenimo šaltinio. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga dėl jo darbo specifikos, bei jo pasiligojusių tėvų priežiūros.

4.5 Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino padaryto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes ir byloje esantį duomenų visetą bei pavojingumą, kuris akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis, kontekste, suponuoja tai, jog net ir pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones dvylikai mėnesių bei netaikius draudimo, vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dėl to galimai kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu institucija prašo R. S. apeliacinio skundo netenkinti ir 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Priežastys, dėl kurių turėtų būti taikomos išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos yra deklaratyvios. R. S. nesiėmė reikiamų prevencinių priemonių, sąmoningai ignoravo kitų eismo dalyvių teisę į saugų eismą ir vairavo būdamas neblaivus, taip keldamas grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Todėl pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, kadangi R. S. padarė tyčinį ir pavojingą KET pažeidimą. Vertinant pareiškėjo asmenybę svarbu kaip jis charakterizuojamas, kaip vairuojantis eismo dalyvis, R. S. už kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą nuo 2003 metų yra baustas net 7 kartus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą.

7. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. savo kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neginčija, tačiau jo reikalavimas susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos alternatyvios (ANK 31¹ straipsnis) administracinio poveikio priemonės skyrimu, kadangi prašoma už padarytą nusižengimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šešiems mėnesiams. Būtent šiuo klausimu ir pasisako apeliacinės instancijos teismas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Susipažinęs su apeliaciniu skundu ir prie jo pateiktais priedais, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (R. S.) asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat sunkinančių aplinkybių nebuvimą, analizuojamo atvejo aplinkybių (ne)išskirtinumą. Todėl kitaip vertinti šias aplinkybes ir daryti priešingas išvadas aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

9. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Konstatuotina, kad įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,41 promilės, yra privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

11. Tačiau vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr.: 2AT-11-693/2018, Nr. 2AT-13-303/2018).

12. ANK 31¹ straipsnyje nustatyta administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šią priemonę kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); šios poveikio priemonės trukmė nustatoma nuo vienerių iki dviejų metų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Taigi įstatymas nustato tik dvi sąlygas, kurioms esant teismas gali skirti ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę: tokia galimybė turi būti nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sutikti su tokios priemonės skyrimu.

13. Svarbu ir tai, kad ANK 31¹ straipsnio taikymas, kai net ir tu atveju, kai kaltininkas su tuo sutinka, taip pat nėra privalomas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

14. Teisė vairuoti transporto priemones R. S. atimta už tai, kad jis – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Už šį nusižengimą, nustačius R. S. vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui buvo skirta straipsnio sankcijos minimumui lygi bauda 800 Eur ir teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – dvylikai mėnesių. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą R. S. ir taip jau buvo skirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė, todėl jos pakeitimas ar termino sutrumpinimas nebūtų suderinamas su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu ir pavojingumu.

15. Pažymėtina, kad R. S. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,88 (± 0,02) promilės neblaivumas (kaip matyti iš Neblaivumo nustatymo akto, pirmojo patikrinimo metu 12.07 val. R. S. buvo nustatytas 0,99 promilės neblaivumas, antrojo patikrinimo metu 12.23 val. – 0,90 promilės neblaivumas), t. y. beveik dvigubai viršijantis leistiną (0,41 promilės) ribą girtumas. Nors nenustatyta, kad R. S. vairuodamas neblaivus sukėlė realią žalą ar padarė kitus šiurkščius KET pažeidimus, tačiau tai neleidžia teigti, kad toks jos elgesys nekėlė didelio ir realaus pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei. R. S. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro, iš ryto jausdamasis itin gerai, net neįtardamas ir nemanydamas, kad alkoholio perteklius nebus išsisklaidęs, kadangi orientacija, bei koordinacija buvo puiki, sėdo prie vairo nežinodamas, kad yra neblaivus, t. y. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, kaip teigia padarė veikiant sąžiningo suklydimo sąlygom, nepateisina tokio jo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio kelyje.

16. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus.

17. Todėl nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pripažintina, kad R. S. nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę. R. S. skunde nurodomos aplinkybės, jog jis jautėsi itin gerai, koordinacija buvo puiki ir nemanė, jog alkoholio kiekis iš ryto nebus išsisklaidęs, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Aplinkybės, apibūdinančios kiekvieno asmens organizmo individualias savybes išskaidant alkoholį, gali būti reikšmingos tik nustatant, ar nusižengimas apskritai buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Šiame kontekste aukštesnysis teismas primena, kad pats padaryto nusižengimo faktas ir nėra ginčijamas.

18. Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog individualizuojant jam skirtiną administracinio poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į tai, kad aptariamą nusižengimą jis padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų. Iš Institucijos pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2003 metų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus R. S. baustas 7 kartus, iš jų vieną kartą už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Ir nors byloje esančiu administracinių nusižengimų registro išrašu apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 34), visa tai neleidžia pareiškėjo charakterizuoti kaip drausmingo eismo dalyvio, atitinkamai o jo padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis. Kaip jau minėta anksčiau, R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta yra tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pareiškėjas į bylą pateikė darbdavio AB „Lifosa“ charakteristiką, kurioje charakterizuojamas tik teigiamai (b. l. 15), duomenis apie tai, kad yra išklausęs papildomo vairuotojų mokymo programą (b. l. 13), atestuotas pagal sveikatos žinių ir įgūdžių programą (b. l. 19). Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad R. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat charakterizuojantys pareiškėją duomenys pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinti sprendžiant klausimą dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pareiškėjas išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise, įvardija tai, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbui, kadangi netekęs teisės vairuoti transporto priemonės R. S. netektų vienintelio pajamų ir savo ir savo šeimos pragyvenimo šaltinio. Taip pat į bylą yra pateikęs duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjo tėvai turi rimtų sveikatos problemų (b. l. 14, 18) ir negali savimi tinkamai pasirūpinti, todėl teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga dėl pasiligojusių tėvų priežiūros. Tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad išskirtine negali būti laikoma aplinkybė, jog teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į darbą ar dėl pasiligojusių tėvų priežiūros. Apylinkės teismas konstatavo, jog R. S. nusižengimą padarė 2024 m. vasario 11 d. ir nuo to momento jam yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, bet darbo R. S. AB „Lifosa“ nėra praradęs, papildomai įsidarbino UAB „Rearta“. Todėl akivaizdu, kad įmonės, kuriose pareiškėjas dirba, jau išsprendė jo laikinas mobilumo problemas vykdant darbines funkcijas ir darbuotojo paslaugų neatsisakė. Taipogi, nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą, pareiškėjas turi brolį, kurie gali padėti pasirūpinti pareiškėjo sergančiais tėvais, o ir pareiškėjo tėvų sveikatos problemos buvo ir iki nusižengimo padarymo, todėl pareiškėjas turėjo šią aplinkybę įvertinti prieš sėsdamas prie vairo neblaivus. Pažymėtina, jog natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, taip pat ir susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir R. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo šeimos narius, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr.: 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aktualioje teismų praktikoje, net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su asmens darbine veikla, ši aplinkybė nevertinama kaip išskirtinė. Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Atsižvelgiant į tai, vien R. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės sukeliami nepatogumai, pastarajam vykstant į darbo vietą ar rūpinantis pasiligojusiais tėvais, nėra pakankamas pagrindas pareiškėjo reikalavimų tenkinimui.

20. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog R. S. būtų galima taikyti švelnesnes poveikio priemones, t. y. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą paskirti jam ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę, kuri nustatyta kaip alternatyvi (ANK 422 straipsnio 6 dalis), bei taikyti ANK 34 straipsnio 6 d. nuostatas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos skyrimo taisykles. Vairuodamas neblaivus R. S. neabejotinai pasielgė neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, taikant alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones ir trumpinant terminą – skiriant R. S. specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui, numatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nes tokia administracinio poveikio priemonė už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą šiuo konkrečiu atveju būtų pernelyg švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei, todėl neteisinga.

21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog institucijos R. S. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių – yra adekvati padarytam nusižengimui, paskirta įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir nusižengimą padariusio asmens asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį, yra proporcinga, teisinga ir pagrįsta, pakeisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti R. S. apeliacinį skundą ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Lina Nainienė