Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, Rimai Saldūnaitei ir Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiesiems V. M. ir M. L., jų atstovėms advokatėms Rasai Kalkauskienei (V. M.) ir Ramutei Budrytei (M. L.), viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., gim. 1993 07 07, Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB ,,Maxima Lt“, fasuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2008 05 22 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 93 str.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. 2011 07 30 apie 23 val. 35 min. prie (duomenys neskelbtini) sankirtos Kaune, konflikto metu, peržengdamas būtinosios ginties ribas, dūrė peiliu nukentėjusiajam V. M. į pilvą tuo padarydamas jam pjautinę žaizdą su plonosios žarnos pasaito ir apatinės tuščiosios venos sužalojimu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3 d., 135 str. 1 d.

Be to, K. G. 2011 07 30 apie 23 val. 40 min. prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune, konflikto metu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius ranka, joje laikydamas peilį, nukentėjusiajam M. L. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam durtines pjautines žaizdas dešinėje alkūnėje, kairio dilbio srityje, pasmakrėje, t.y. padarė M. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais K. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino. Paaiškino, jog su savo drauge B. M. ir draugu A., sėdėjo prie mokyklos. K. G. nuėjo nupirkti cigarečių, draugas nuėjo link namų. Parduotuvėje užtruko apie 5-10 min. ir grįždamas pamatė, jog prie jo draugės stovi du pažįstami vaikinai. Jie sakė, kad mergina dabar eis su jais išgerti, o jis, t.y. K. G. gali eiti namo. Kaltinamasis pasakė, kad ji niekur neis. Tada V. M. griebė jį už gerklės, trenkė į veidą ir pargriovė. Kai atsistojo, pradėjo gintis, nes V. M. jį puolė. Tada trenkė vienas kitam į veidą. Kol stumdėsi, draugė su M. L. nesikišo. Paskui V. M. stipriai trenkė į krūtinės sritį ir tuomet K. G. išsitraukė peiliuką, nukentėjęs bėgo link kaltinamojo, peiliukas buvo prie jo prie šono, laikė jį sulenkta ranka ir nukentėjęs prisispaudė prie kaltinamojo, užšoko ant to peiliuko. Sužaloti nukentėjusiojo teigia nenorėjęs. M. L. stovėjo gal per 5-10 metrų, buvo tamsu. Draugė stovėjo šalia M. L.. Po to, pamatė, kad nulūžo peilio geležtė ir tada jis apsuko peilį, kad geležtė būtų kitoje pusėje. Toliau mušėsi, stumdėsi, pradėjo mušti jam į pilvą. K. G. gynėsi, nes nežinojo, ką daryti. Muštynės baigėsi tuo, jog nukentėjęs susvyravo ir nuėjo į šoną kartu su M. L. už raudono namo. Po kiek laiko pamatė, kad link jo atbėgo M. L.. B. išsigando ir nubėgo į kiemą. M. L. pribėgęs pasakė: ,,ką padarei?“ bei pradėjo mušti K. G.. K. G. taip pat sudavė smūgius M. L. rankoje laikydamas peilį, kurio kitoje pusėje, kur nulūžusi geležtė buvo mažiukas metaliukas. Peiliukas nedidelis, kartu buvo kamščiatraukis ir žirklutės, geležtė nesilaikė. Kai M. L. įspyrė į ranką, peiliukas nukrito. Prieš susitikimą peilis buvo galinėje kišenėje, jį nešiojosi dėl atidarytuvo, ne savigynai. Kai peiliukas atsilenkia ir laikant jį apverstą ,,aukštyn kojomis“ – geležtė laikosi, jei peiliuką atversti kitaip – geležtė nusilenkia. Peilį iš rankų jam išspyrė M. L.. Teigia, jog M. L. jis galėjo sužaloti metalo gabaliuku, likusiu ant peilio po to, kai nulūžo geležtė. Bandė su nukentėjusiuoju susitikti, bet nepavyko. Pas V. M. buvo ligoninėje, jo atsiprašė. Dalį ieškinio pripažįsta, sutinka, jog sužalojo L.. Akivaizdžiai matėsi, kad abu nukentėjusieji buvo neblaivūs – iš akių, kalbos, nes liežuvis pradėjo pintis. Galėjo būti, jog vienas nukentėjęs šaukėsi kito pagalbos, bet dabar gerai neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu niekas neklausė apie peilio geležtę, todėl nieko ir nesakė, kad ji nesifiksuodavo. Turto neturi, gyvena su tėvais, dirba oficialiai, pragyvenimo šaltinis – darbo užmokestis, tėvas bedarbis, mama dirba, gauna minimumą, todėl padeda tėvams. Dėl V. M. ieškinio sutinka atlyginti 200 Lt. Nori atlyginti už tai, kad sudavė smūgius, ir nemano, jog turi atlyginti žalą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo V. M.. Taip pat sutinka dalinai atlyginti žalą M. L..

Nors kaltinamasis teigia, jog kaltę pripažįsta dalinai, tačiau iš jo parodymų matyti, jog visus tiek LR BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d. numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tiek LR BK 138 str. 1 d. numatytus nusikaltimo sudėties požymius, jis pripažino visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, ji visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis V. M. nurodė, jog su kaltinamuoju mokėsi vienoje mokykloje. Su nukentėjusiuoju M. L. yra draugai, gyvena tame pačiame rajone. 2011 07 30 su M. sėdėjo parke, gėrė sidrą ir apie 23 val. nusprendė eiti link namų. Einant tarp (duomenys neskelbtini) sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, prie perėjos pamatė B. M.. Ji sėdėjo ant šaligatvio, viena, turėjo 1,5 l talpos sidro butelį. Jie priėjo ir V. M. paklausė, ką ji veika. Ji nerišliai atsakė, kad sėdi ir laukia K.. Kaip tik atėjo K. ir paklausė, ką jie daro ir ko nori. M. L. pasiūlė išgerti, nes buvo pakilios nuotaikos. K. liepė eiti iš čia ir tada V. M. jį pastūmė ir K. nukrito ant žolės. Kai atsistojo, daugiau jokių veiksmų jam nedarė, kalbėjo su B.. Matė, kaip K. atsistodamas kažką išsitraukė iš kišenės. Nematė, kaip dūrė, bet pajuto pilve skausmą. K. G. pradėjo mosuoti rankomis, pataikė į galvą. Kai pajuto smūgius, bandė apsiginti, tačiau kaltinamajam nei vieno smūgio nesudavė. Kuomet pajautė, kad nugrius, pasidarė silpna, atsitraukė nuo kaltinamojo ir tada kaltinamasis nustojo muštis, nieko nedarė, pasišalino, nuėjo link namų pusės, o jis, t.y. V. M. nuėjo apie 30-50 metrų nuo įvykio vietos, atsisėdo ant šaligatvio, pasėdėjo apie 5 minutes. Suprato, jog M. L. nusivijo kaltinamąjį, kas vyko tarp jų nematė. Po to atėjo M., paklausė, kas nutiko ir tik tada pamatė, kad V. M. kraujuoja. Kadangi viskas vyko netoli KMUK, nusprendė eiti į klinikas, tačiau truputį paėjęs V. M. nukrito, todėl M. iškvietė greitąją. Kai priėjo prie B. su ja nieko nesiaiškino, tik paklausė, ką ji rašė, nes anksčiau kurį laiką susirašinėjo. Tačiau priėjo K. ir agresyviai jam liepė eiti, todėl jį pastūmė. Kadangi V. M. buvo išgėręs, kaltinamojo agresyvus elgesys gal išprovokavo. Po to, kai pastūmė kaltinamąjį ir jis atsisėdo ant žolės atsirėmęs rankomis, V. M. atsisuko į B. kalbėti su ja. Kai K. atsikėlė, pradėjo mosuoti rankomis, mėgino suduoti ir dūrė peiliu. Siuvo galvą, nes galvoje buvo sužalojimai. Iki dūrio, smūgio į galvą nebuvo. Kai kalbėjosi su B., M. L. stovėjo šalia į konfliktą su K. G. nesikišo, tik po to, kai pamatė, kad V. M. blogai, nuėjo paskui kaltinamąjį. K. už kaklo negriebė, tačiau tikrai pirmas jį pastūmė.

M. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kartu su V. M. parke išgėrė sidro, ėjo link namų ir M. pamatė B.. Priėjęs pasiūlė jai išgerti, bet ji nenorėjo. Bandė ją įkalbėti, tačiau tuo metu atėjo K. iš naktinės parduotuvės, kuris pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, todėl M. jį pastūmė ir K. G. nukrito. Kai K. G. atsistojo pradėjo mosuoti peiliu. Kada dūrė V. – nematė, tačiau matė, kaip V. M. atsitraukė, o K. skubiai pasišalino nieko nesakęs. Kada pamatė, kad V. kraujuoja iš galvos, pradėjo vytis K., pasivijęs pasakė, kad jis prakirto V. galvą. K. į tai pasakė: ,,ką nori kad ir tau duočiau“ ir M. L. pamatė, kad K. G. ranką įsikišo į kišenę. M. L. išsigando, trenkė į galvą K. ir tada jis ištraukė peilį ir sužalojo ranką. Stumdėsi, pataikė į barzdą, ranką ir dilbį. Po to, K. jį puolė, bet M. atsitraukė, nieko jam nedarė ir nubėgo pas V.. Pamatė, kad pilvo srityje daug kraujo, mėgino pakelti, nuvesti į KMUK, tačiau kadangi jis pradėjo praradinėti sąmonę, todėl iškvietė greitąją.

B. M. nurodė jog su K. G. buvo draugai. 2011 07 30 ėjo su juo į parduotuvę, ji liko laukti prie gatvės, tada atėjo V. ir pradėjo ją kalbinti. Ką sakė – neprisimena. Kai atėjo K. ir V. su draugu jam ir B. V. pasakė, kad dabar ji, eis su jais išgerti. B. pasakė, kad nenori, V. trenkė K., nežino ar K. nugriuvo. Gerai visko nematė, nes buvo tamsu. K. muštynių metu turėjo peilį, su kuriuo sužalojo nukentėjusįjį. K. su nukentėjusiuoju susimušė turbūt todėl, kad nenorėjo, kad B. kartu su jais eitų, nors ji ir pati nenorėjo. V. puolė K., o jis gynėsi. Su ja K. tą dieną negėrė mano, jog jis nebuvo girtas. Kaip K. sužalojo V. nematė – matė tik muštynes. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, jog dar K. buvo pasivijęs L. ir taip pat jį puolė, o ji tada nubėgo (67 b.l.).

Specialistė Z. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kokio pobūdžio aštrus duriantis daiktas, kuriuo padarytos M. L. konstatuota durtinės-pjautinės žaizdos dešinėje alkūnėje, kairio dilbio srityje, pasmakrėje – nėra galimybės nustatyti. Tai galėjo būti peilis ar kitoks aštrus duriantis daiktas. Žaizdos pati nematė, surašė išvadą remiantis dokumentais, nes žaizda buvo aptvarstyta. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio trauminio poveikio metu. Šitokią išvadą daro todėl, nes sužalojimai skirtingose kūno projekcijose. galėjo tai būti peilis, aštrus duriantis daiktas turėjo būti.

Specialistas D. K. nurodė, jog tyrė V. M. padarytą sužalojimą. Tyrimas buvo atliktas pagal dokumentus, juose apie pjaunančius duriančius daiktus aprašų nebuvo, pagal žaizdą tai galima teigti, kad sužalojimas padarytas duriančiu pjaunančiu daiktu. Nebuvo įrašų apie išmatavimus, žaizdos gylio, ilgio. Žaizdos gylį galima tik spėti, kadangi buvo pasiekti tam tikri tolimesni organai tai yra venos. Dabar mato, jog nukentėjęs V. M. lieso kūno sudėjimo, todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kūno struktūrą, galima daryti prielaidą, kad sužalojimas galėjo būti padarytas peiliuku iki 8 cm geležtės ilgio. Ar toks sužalojimas galėjo gautis užkritus ant tokio peilio – atsakyti negali. Neatmestina galimybė, kad galėjo ir su 5 cm geležte sužaloti nukentėjusįjį.

M. L. rašytame pareiškime nurodoma, jog einant kartu su V. M., pastarasis priešais naktinę parduotuvę ,,Banginukas“ pamatė jam pažįstamą merginą ir abu prie jos priėjo. V. panelei kažką aiškino, o jis stovėjo šalia ir nuo ,,Banginuko“ pusės atėjo vaikinas vardu K.. Tarp V. ir K. kilo konfliktas, kuris virto muštynėmis. Staiga pamatė, jog V. atsitraukė nuo K. ir atsisėdo ant šaligatvio. Tuomet jis, t.y. M. L. pribėgo prie K. ir sudavė jam keletą smūgių į galvą. Pamatė, kad K. iš kelnių kišenės išsitraukė daiktą panašų į peilį ir juo sužalojo M. L.. Tuomet K. su mergina nuėjo, o jis apžiūrėjo V. M. pilvą ir iškvietė medikus. Kodėl kilo konfliktas paaiškinti negali (3 b.l.);

Liudytojo apklausos metu M. L. nurodė, jog po to, kai V. M. atsitraukė nuo K. ir atsisėdo ant šaligatvio, M. L. pribėgo prie K. ir sudavė jam kumščiu keletą smūgių į galvą, pamatė kaip K. iš kelnių kišenės išsitraukė daiktą panašų į peilį ir jį užpuolė (7-8 b.l.);

Papildomos apklausos metu nurodė, jog po to, kai K. (G.) priėjo prie V. M. ir M. L., kai jie kalbėjosi su mergina, V. M. K. pastūmė ir jis nukrito ant žemės, o atsikėlęs puolė V. M., suduodamas jam į įvairias kūno vietas, V. M. gynėsi nuo K.. Staiga V. atsitraukė ir atsisėdo ant bordiūro, K. daugiau ant jo nepuolė. Jis, t.y. M. L. priėjo prie V., o K. su mergina nuėjo. Už maždaug 100 metrų jis pasivijo K., norėdamas sulaikyti, nes pamatė, kad iš V. M. galvos bėga kraujas. Pribėgęs sudavė smūgį į galvą ir paėmė už peties, o K. modamas ranka perpjovė ranką, kuria jis laikė K.. Kai nuo K. pabėgo, nubėgo pas V. ir tik tuomet pamatė, kad jam perpjautas pilvas (9 b.l.).

M. L. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą, kurioje V. M. mušėsi su K. G., maršrutą, kuriuo nuėjo K. G. po konflikto su V. M. bei maršrutą, kuriuo jis nusivijo K. G. bei vietą, kur tarp jų įvyko konfliktas (13-17 b.l.).

V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodė, jog pamatė B., kuri per ,,SKYPE“ jam buvo prirašiusi ,,nesąmonių“, todėl priėjo prie jos viską išsiaiškinti. Pradėjo kalbėti su B., o į K., kuris buvo šalia, nekreipė dėmesio. Bekalbant su B., įvyko žodinis konfliktas su K., todėl jis K. pastūmė ir jis nukrito ant žemės. Tada K. atsistojo ir pradėjo muštis, o jis – gintis. Iš karto nepajuto, kad K. jam dūrė, tik pajuto, kad jo marškiniai šlapi, todėl atsisėdo ant bordiūro. Maksimas tuo metu nubėgo prie K. ir B., kai grįžo, bandė abu nueiti iki klinikų, bet V. M. netekus jėgų, iškvietė greitąją med. pagalbą (33-34 b.l.).

Papildomos apklausos metu V. M. nurodė, jog po to, kai nustūmė K. G., jis atsistojo ir, mosuodamas rankomis pataikė V. M. į pilvą ir į galvą. V. M., rankomis atmušinėjo K. rankas. Traukdamasis jis pajuto skausmą pilve ir atsisėdo. Tada K. su mergina nuėjo. Mano, kad sužalojimą K. jam padarė tuo metu, kai atsistojęs sudavė smūgį į pilvą. Kai po sužalojimo K. su mergina nuėjo, M. L. paklausė, kas yra V. ir šiam atsakius, jog silpna, M. L. nuėjo paskui K. (35 b.l.);

Įvykio vietos apžiūros metu grumtynių pėdsakų nenustatyta (4-5 b.l.);

Specialisto išvadoje Nr. G 2146/11(02) nurodyta, jog M. L. konstatuota durtinės-pjautinės žaizdos dešinėje alkūnėje, kairio dilbio srityje, pasmakrėje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011 07 30, trijų trauminių poveikių pasėkoje. Durtinės-pjautinės žaizdos dešinėje alkūnėje, kairio dilbio srityje, pasmakrės srityje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (25 b.l.);

Specialisto išvada Nr. G 2451/11(02) nurodyta, jog V. M. nustatyta pilvo durtinė-pjautinė žaizda su plonosios žarnos pasaito ir apatinės tuščiosios venos sužalojimu, galimai užduotyje nurodytu laiku, padarytas aštriu daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (43 b.l.);

Daiktų pateikimo metu pateikti V. M. drabužiai bei avalynė (59 b.l.), kurie apžiūrėti daiktų apžiūros metu ir konstatuota, jog džinsinių kelnių priekyje ties juosmeniu ir žemiau kraujo dėmės, balti marškinėliai suplėšyti ant jų matosi kraujo dėmės, oranžinių trumpikių priekyje ties juosmeniu matosi kraujo dėmės bei ant batų matosi kraujo dėmės (59, 60-62 b.l.);

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog K. G. parodė vietą, kurioje jis mušėsi su V. M., maršrutą, kuriuo nuėjo K. G., vieta kur jis mušėsi su M. L. bei kryptis, kuria prie jo atėjo M. L. (77-81 b.l.);

Specialisto išvadoje Nr. G 2090/11(02) nurodyta, jog K. G. konstatuota viena poodinė kraujosruva nugaroje, dešinės plaštakos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis 2011 07 30, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (86 b.l.);

K. G. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog V. M. jį griebė už kaklo, kaire ranka trenkė per veidą. Tada jį atstūmė, bet jis vėl pribėgo, griebė už peties ir, pakišęs koją, parvertė ant žemės. Kai K. G. atsikėlė – jie pradėjo muštis, ir K. G. išsitraukė peiliuką iš galinės kelnių kišenės, jį atlenkė, laikė dešinėje rankoje. Kai V. vėl puolė, dešinėje rankoje K. G. laikė peilį, o kaire ranka bandė suduoti V. M., tačiau jis prisispaudė ir peilis, buvęs rankoje įsmigo jam į pilvą. Kai jis atšoko matė, kad pradurti jo marškinėliai, o peilis be geležtės, tuomet jį apsuko kita puse ir suspaudė kumštyje. Kai jis su B. nuėjo, prie jo pribėgo M. L., pasakė, kad jis V. iš galvos paleido kraują, B. tuo metu nubėgo, o M. L. sudavė keletą smūgių į veidą, todėl gindamasis jis tai pat sudavė smigius ir įrėžė peiliuku jam į ranką. (71-72 b.l.).

Dėl V. M. sužalojimo

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog V. M. ir M. L. priėjo prie B. M. ir, V. M. pradėjus su ja aiškintis dėl susirašinėjimo ,,SKYPE“, o K. G. įsikišus į pokalbį, įvyko žodinis konfliktas ir V. M. K. G. pastūmė, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės. K. G. teigia, jog jis buvo ne šiaip sau nustumtas, o prieš tai suėmus už gerklės, po to – už peties, pakišus koją parvestas ant žemės. K. G. nurodytų aplinkybių nepatvirtina M. L. bei V. M., teigdami, jog tikrai V. M. nustūmė K. G. nuo savęs ir šis nugriuvo. Tačiau B. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nurodė, jog prieš K. G. nugriūnant, V. M. jam dar ir sudavė, o po to sugriebė K. G. už kaklo ir už peties ir, pakišęs koją, nustūmė. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog V. M. pirmas pradėjo konfliktą ir pirmas pavartojo smurtą prieš kaltinamąjį K. G., jis pirmas priėjo prie merginos, kalbėjo agresyviai, kviesdamas išgerti kartu su juo ir M. L., paėmė už rankos, nors ji neišreiškė noro eiti su jais. Nors nukentėjusieji teigia, kad merginai išgerti pasiūlė, nes buvo pakilios nuotaikos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. M. nurodė, jog prie merginos priėjo tikslu pakalbėti apie tą, ką ji prirašė ,,SKYPE“, t.y. pokalbis nebuvo geranoriškas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog pirmas smurtą prieš K. G. ir prievartą prieš B. M. pavartojo V. M., parversdamas ant žemės kaltinamąjį ir toliau kalbindamas jo draugę. Taip pat nustatyta, jog kaltinamajam K. G. atsikėlus, toliau vyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo V. M.. Nors tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teigia, jog jie mušėsi, t.y. gynėsi vienas nuo kito, tačiau aplinkybių, kokie smurtiniai veiksmai vyko tarp V. M. ir K. G. – nustatyti nepavyko: kaltinamasis teigia, jog jį puolė V. M., V. M. teigia – jog jį puolė K. G.. B. M. šių aplinkybių nurodyti negalėjo, teigdama, kad buvo tamsu ir nematė bei neprisimena. Įvertinus tai, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepavyko nustatyti muštynių tarp K. G. ir V. M. sekos – kuris pirmas po K. G. atsikėlimo nuo žemės vartojo smurtą – visi neaiškumai traktuojami kaltinamojo naudai.

Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. BK 28 str. 3 d. būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog akivaizdžiai neblaivūs du jaunuoliai pradėjo priekabiauti prie merginos, buvusios su K. G., kvietė ją eiti kartu, elgėsi agresyviai, mergina sutriko toje situacijoje, K. G. bandant žodžiu ją užstoti, prieš jį nukentėjusysis pavartojo smurtą – parvertė ant žemės. Šios aplinkybės laikytinos pavojingu, akivaizdžiu ir realiu kėsinimusi į kaltininką K. G. ir jo draugę B. M.. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog šiuo atveju buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

Nustačius, jog būtinosios ginties situacija buvo, darytina kategoriška išvada, jog K. G. gynybos veiksmai aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, todėl būtinosios ginties ribos aiškiai buvo peržengtos – kaltinamojo gynyba (peiliu suduodant smūgį į pilvą ir taip padarant sunkų sveikatos sutrikdymą) aiškiai neatitiko nukentėjusiojo kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, kuris tik pavartodamas prievartos veiksmus parvertė jį ant žemės, o po to rankomis sudavė smūgius. Todėl K. G. veika teisingai kvalifikuota kaip sunkaus kūno sužalojimo padarymas peržiangiant būtinosios ginties ribas. Kaltinamajam akte, kvalifikuojant K. G. veiką, kaip padarytą peržiangiant būtinosios ginties ribas nenurodyta nuoroda į LR BK 28 straipsnio 3 dalį, todėl ji nurodytina nuosprendyje.

Nors K. G. nurodo, jog tyčia nenorėjo sužaloti V. M., teigdamas, jog jis pats užgriuvo ant peilio, tačiau net jeigu ir tikėti šiais K. G. parodymais, t.y., jog laikė peilį prie savo šono, atsukęs jo geležtę į nukentėjusįjį, akivaizdu, jog tokiu būdu laikydamas peilį ir stovėdamas priešais nukentėjusįjį, kaltinamasis numatė, jog gali jį sužaloti peiliu. Nors K. G. teigia, jog peiliuko geležtė laikėsi tiesiai tik tuo atveju, jeigu peilį laikai apverstą, tačiau esant tokiai situacijai visiškai neįmanoma užkristi ant peilio, kurio geležtė yra nestabili. Be to, jeigu peilio geležtė nesilaiko, todėl jį išsitraukus iš kišenės pakanka tik apversti, bet nereikia atlenkti. Tačiau K. G. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, jog išsitraukęs peilį iš kišenės – jį atlenkė. Todėl K. G. teiginys, jog sužalojo V. M. netyčia, t.y. kad jo veika galėtų atitikti BK 137 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), nepagrįstas ir paneigtas teisme ištirtų įrodymų visetu.

Dėl M. L. sužalojimo

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis K. G. teigė, jog po to, kai sužalojo V. M., jis su B. M. nuėjo. Nuėjus nuo V. M. sužalojimo vietos apie 130 metrų, jį pasivijo M. L. (šios aplinkybės nustatytos tiek M. L., tiek K. G. parodymų patikrinimo vietoje metu) ir pasakė, kad jis, t.y. K. G. prakirto V. M. galvą ir tada M. L. puolė K. G., suduodamas kumščiais. Šių muštynių iniciatoriumi laikytinas M. L., tačiau duomenų, kad jo veiksmai būtų kėlę K. G. realų pavojų – nėra. B. M. jau buvo nubėgusi, M. L. daikto, skirto kūnui sužaloti neturėjo, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o K. G. – blaivus. Todėl akivaizdu, kad tarp jų kilo muštynės, kurių metu K. G. aštriu duriančiu daiktu padarė sužalojimus M. L. alkūnėje, dilbyje ir pasmakrėje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką muštynių metu abi pusės vartoja smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslu, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-30/2007, 2K-428/2008).

Esant šioms aplinkybės, darytina išvada, jog K. G. veika pagal LR BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

K. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvina tai, jog iš esmės pripažino savo kaltę, atlygino dalį žalos, nusikaltimą, LR BK 135 str. 1 d. padarė peržiangiant būtinosios ginties ribas (LR BK 59 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis padarė tyčinius sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Už nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, už LR BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės. K. G. anksčiau neteistas (atleistas nuo bausmės BK 93 str. pagrindu), todėl pagal LR BK 138 str., jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi, sankcijoje numatyta bausmė – laisvės paribojimas.

Skiriant bausmę pagal LR BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d. ir esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant sunkinančių aplinkybių, svarstytinas bausmės skyrimas, vadovaujantis LR BK 62 str. 2 d. nuostatomis. LR BK 62 str. nurodoma, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir veika padaryta peržiangiant būtinosios ginties ribas. Kaip jau buvo minėta, teismas nustatė K. G. veikoje lengvinančią aplinkybę. Įstatymo straipsnis reikalauja, jog būtų bent iš dalies pašalinta turtinė žala, tačiau šioje byloje turtinė žala nepadaryta (abu nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo), tačiau kaltinamasis pagal savo finansines galimybes ėmėsi priemonių atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu mokėsi vidurinėje mokykloje, baigė 11 klasių, po to įsidarbino – dirbo UAB ,,Kauno alus“ krovėju nuo 2012 03 19, charakterizuojamas gerai (163 b.l.), nuo 2012 08 06 dirba UAB ,,Mašima LT“ fasuotoju, charakterizuojamas teigiamai (173 b.l.). Įvertinus jauną kaltinamojo amžių, tai, jog dirba, charakterizuojamas teigiamai, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę būtų pažeisti besiformuojantys socialiai bei darbiniai ryšiai, kaltinamasis prarastų darbą ir tai užkirstų kelią artimiausiu metu atlyginti padarytas žalas tiek nukentėjusiesiems, tiek Valstybinei ligonių kasai. Esant šioms aplinkybėms, teismas laikosi nuomonės, jog yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti LR BK 62 str. 2 d. ir K. G. skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje – laisvės apribojimą.

Paskyrus laisvės apribojimo bausmę skirti teismo įpareigojimą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, nėra įstatyminio pagrindo, kadangi LR BK 48 str. 6 d. 2 p. numatytas įpareigojimas atlyginti turtinę žalą, o šioje byloje turtinės žalos buvimas nenustatytas, ieškiniai pareikšti tik dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 5187,73 Lt dėl M. L. ir V. M. gydymo. Nurodo, jog V. M. nuo 2011 07 31 iki 2011 08 05 (5 lovadieniai) gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Chirurgijos ir Centriniame anesteziologijos skyriuje, už ką ligonių kasa įstaigai iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 5124,78 Lt;

M. L. 2011 07 31 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Priėmimo skyriuje suteikta skubios pagalbos paslauga bei ambulatorinė vidaus ligų gydytojo konsultacija, už kurias ligonių kasa įstaigai iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 56,95 Lt.

Todėl, vadovaujantis LR CK 6.283 str., 6.280 str. prašo iš kalto asmens priteisti 5181,73 Lt už nukentėjusiųjų gydymą (48 b.l.).

Valstybinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas, įrodytas pateiktais dokumentais (51-52 b.l.), todėl tenkintinas, kadangi būtent dėl K. G. veiksmų valstybinė ligonių kasa patyrė 5124,78 litų (5124,78 Lt (dėl V. M. gydymo) ir 56,95 Lt (dėl M. L. gydymo) nuostolį.

Nukentėjusysis V. M. prašo priteisti 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog neturtinė žala atsirado, kadangi jis patyrė fizinį skausmą (tiek po sužalojimo, kol buvo vežamas į ligoninę, tiek po operacijos, kuris tęsėsi apie mėnesį), dvasinius išgyvenimus (išgąstį, nerimą dėl sužalojimo pasekmių, dėl išgyvenimo perspektyvos, gailestį dėl močiutei sukelto nerimo dėl jo būklės) sumažėjo bendravimo galimybės ir patyrė nepatogumus (kurį laiką negalėjo normaliai vaikščioti, teko atsisakyti sportinių užsiėmimų tris mėnesius, ant kūno liko randas, dėl kurio nepatogiai jaučiasi baseine bei paplūdimyje).

M. L. prašo priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog patyrė didžiulį šoką, fizinį skausmą, mirties baimę. Po įvykio pablogėjo rankos valdymas, nes buvo pažeistas nervas, pablogėjo savijauta, padidėjo jautrumas, Nesaugu vakarais būti lauke, ypač matant besiburiuojančius vaikinus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą suteikta teismui, kuris turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis, arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiajam V. M. dėl jo sunkaus kūno sužalojimo buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, jis buvo operuojamas, penkias dienas praleido ligoninėje. Padaryti durtiniai sužalojimai sukėlė stiprius išgyvenimus, nukentėjusiajam pagrįstai kilo baimė dėl išgyvenimo galimybės. Akivaizdu, jog dėl praleistų penkių dienų ligoninėje, pooperacinio periodo – sutriko įprastinis gyvenimo ritmas, pablogėjo bendravimo galimybės. Natūralu, jog dėl likusio rando pilve nukentėjusysis jaučia diskomfortą baseinuose bei paplūdimiuose. Tačiau jokių duomenų apie tai, jog V. M. dėl sužalojimo būtų likę kokie nors liekamieji reiškiniai (išskyrus pooperacinį randą) – teismui nepateikta, todėl darytina išvada, jog po operacijos jis visiškai pasveiko.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nusikaltimu nepadaryta jokia turtinė žala, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmens turtinę padėtį – nors turto neturi, tačiau yra jaunas, sveikas ir darbingas, baigęs mokyklą įsidarbino. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į paties nukentėjusiojo veiksmus ir įtaką nusikalstamos veikos padarymui. Kaip nustatyta anksčiau aptartais įrodymais, nukentėjusysis V. M. pirmas pradėjo konfliktą, pirmas pradėjo vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, būtent nuo jo veiksmų nukentėjusysis buvo priverstas gintis ir peržengęs būtinosios ginties ribas, sužalojo nukentėjusįjį.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas laikosi nuomonės, jog prašoma priteisti suma yra nevisiškai atitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio. Todėl daro išvadą, jog civilinio ieškovo V. M. vertinimu nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (20000 Lt) prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam nustatytinas 10 000 Lt. Įvertinus tai, jog dalis žalos – 400 litų nukentėjusiajam atlyginta, iš K. G. V. M. priteistina 9 600 litų neturtinei žalai atlyginti.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam M. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas sutinka, jog dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, sutriko įprastinis gyvenimo ritmas, kadangi kas 1-2 dienas buvo paskirti žaizdų perrišimai, siūlai pašalinti 2011 08 17, dėl nervo pažeidimo (ką patvirtina siuntimas neurologo konsultacijai) sutrikto rankos valdymas.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, jog nusikaltimu M. L. nepadaryta jokia turtinė žala, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmens turtinę padėtį – nors turto neturi, tačiau yra jaunas, sveikas ir darbingas, dirbantis. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į paties nukentėjusiojo veiksmus ir įtaką nusikalstamos veikos padarymui – M. L. pats pasivijo K. G. ir tik tuomet buvo sužalotas. Nukentėjusiojo teiginys, jog dėl sužalojimų patyrė mirties baimę atmestinas, kadangi sužalojimai padaryti rankose ir pasmakrėje, t.y. gyvybiškai nepavojingose kūno vietose. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog prašoma priteisti 5000 litų suma yra nevisiškai atitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, todėl teismas laikosi nuomonės, jog teisinga ir protinga suma neturtinei žalai atlyginti yra 2500 litų. Kadangi K. G. atlygino M. L. 100 litų, iš jo priteistina 2400 litų M. L. neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų atstovės advokatės R.Budrytė ir R.Kalkauskienė pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, jog valstybės patirtos išlaidos dėl V. M. atstovavimo teisme sudaro 560 litų, dėl M. L. – 490 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atstovauti nukentėjusiesiems buvo paskirtos advokatės Ramutė Budrytė ir Rasa Kalkauskienė, o Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dėl to patyrė 1050 litų išlaidų (1 t., 174, 186, 191 b.l.), todėl šios išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo K. G. į valstybės pajamas (LR BPK 103 str. 1 d., 6 p., 105 str.)

K. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu pagal BK 28 str. 3 d., 135 str. 1 d. ir LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti:

Pagal LR BK 28 str. 3 d., 135 str. 1 d., LR BK 62 str. 2 d. 5 p. – 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant K. G. dirbti ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

Pagal LR BK 138 str. 1 d. – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimo įpareigojant K. G. dirbti ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 d. ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant K. G. dirbti ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

5124,78 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt keturis litus, 78 centus) - Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB ,,Swedbank“ banke, banko kodas 73000);9 600 (devynis tūkstančius šešis šimtus) litų V. M. neturtinei žalai atlyginti;2400 (du tūkstančius keturis šimtus)litų M. L. neturtinei žalai atlyginti;

Išieškoti iš K. G. 1050 litų išlaidas advokato pagalbai apmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, bankas AB ,,Swedbank“, įmonės kodas 5630.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė