Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Janulevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui J. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktoje išvadoje išdėstytą poziciją. Nurodė, kad iš atsakovo prašoma priteisti 190 Eur mėnesinė išlaikymo suma atitinka vaiko interesus, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sveikatos problemų neturi, yra įgijęs ne vieną specialybę, todėl gali susirasti jo kvalifikaciją atitinkantį darbą, kad galėtų teikti savo nepilnamečiam sūnui reikiamo dydžio išlaikymą. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Išvadą teikianti institucija Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui nurodė, jog, bylos duomenimis ieškovės gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, atsakovas, jo teigimu, gyvena Ukmergės rajone, todėl teismui išvados pateikti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad nepilnamečio E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) motina yra ieškovė S. K., tėvas – atsakovas J. G. (e. b. l. 8). Kauno miesto savivaldybės administracijos Centrinio apskaitos skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. pažymoje nurodyta, kad S. K. mokama 102 Eur dydžio socialinė pašalpa (e. b. l. 11). S. K., J. G. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 12). S. K. ir nepilnamečio E. G. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13). J. G. nuosavybės teise yra įgijęs transporto priemonių (e. b. l. 47-50). VSDFV duomenų bazėje nėra duomenų apie J. G. darbovietes ir gaunamas išmokas (e. b. l. 51).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Išklausius šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog neturi duomenų apie tai, kad ieškovės šeimoje būtų pažeidžiamos šalių nepilnamečio sūnaus E. G. teisės ir neužtikrinamas jo teisėtų interesų įgyvendinimas, išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo reikalavimui šalių mažamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat vertinant aplinkybę, kad mažamečiam vaikui daugiau reikia motinos globos, jos rūpesčio, nepilnamečio E. G. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina ieškove S. K..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 380 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 150 Eur išlaidos maistui, 100 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur medikamentams ir maisto papildams, 50 Eur knygoms, mokymo priemonėms, kanceliarinėms prekėms, 30 Eur higienos reikmenims, 30 Eur vaiko daliai tenkantys komunaliniai mokesčiai (e. b. l. 22). Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių sūnaus poreikiams tenkinti reikalingas sumas, o atsakovas teismo posėdyje teigė, jog ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo neįrodytas, tačiau nurodė, jog, jei būtų įsitikinęs savo tėvystę, galėtų teikti tokio dydžio išlaikymą savo sūnui. Teismas išaiškino atsakovui, kad šioje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, ieškinio reikalavimai sprendžiami pagal byloje pateiktus duomenis. Byloje nėra pateikta duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, aplinkybę, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių teismo posėdžio metu patvirtino ieškovė. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (beveik dveji metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau augančiam mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, todėl teismas sprendžia, kad 380 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti ir laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė neturi pajamų, susijusių su darbo santykiais, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jos pajamos – 165 Eur dydžio pašalpa per mėnesį, sūnų išlaikyti ieškovei padeda jos motina, ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra įgijusi. Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, yra įgijęs transporto priemonių, VSDFV duomenimis atsakovas nedirba. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog Lietuvoje nedirba, bylos nagrinėjimo teisme metu važinėja uždarbiauti į užsienį, sveikatos problemų neturi, yra įgijęs dvi specialybes. Vertintina, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauno amžiaus, darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnamečiam sūnui reikiamo dydžio išlaikymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui E. G. priteisiamas išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. gruodžio 7 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko motina ieškovė S. K..

Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikia šalių mažametei dukrai išlaikymo nuo šalių gyvenimo skyrium (2017 m. liepos 30 d.), nesirūpina sūnumi, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. už kiekvieną mėnesį po 190 Eur, iš viso 750 Eur. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas neteikė išlaikymo savo sūnui, todėl sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis pagrįstas ir tenkintinas.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Ieškovė taip pat prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką nurodant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi 4 valandas vieną kartą per mėnesį šeštadienį ar sekmadienį, bendravimo laiką su vaiko motina suderinęs iš anksto ir dalyvaujant vaiko motinai. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad su sūnumi nori bendrauti dažniau, nebūtinai tik savaitgalio dienomis, norėtų sūnų pasiimti į savo gyvenamąją vietą.

CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Vertinant ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, pažymėtina, kad tokia bendravimo tvarka yra minimali, o byloje nėra duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Atsakovas nurodė, jog, būdamas Lietuvoje, gyvena (duomenys neskelbtini) tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, VĮ Registrų centro 2018 m. sausio 22 d. duomenimis atsakovas gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai, adresuoti atsakovui, buvo įteikti atsakovo motinai siunčiant dokumentus ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog tuo metu, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, šalių sūnus buvo vienerių metų ir 4 mėnesių amžiaus, atsakovas posėdžio metu nurodė, jog darbo reikalais dažnai būna išvykęs į užsienį, be to, byloje nėra duomenų, jog, šalims gyvenant atskirai, tėvas būtų intensyviai su sūnumi bendravęs, laikytina, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiuo metu ne visiškai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, nes, atsižvelgiant į vaiko amžių, svarbu stengtis palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį ir užtikrinti bent minimalų vaiko bendravimą su tėvu. Posėdžio metu atsakovas nurodė, jog bendravimui su sūnumi jam tiktų bet kuri savaitės diena, nebūtinai savaitgalio diena, be to, jis norėtų su sūnumi bendrauti intensyviau. Vertinant aplinkybę, jog klausimo sprendimo metu ieškovė nedirba, vaikas nelanko ugdymo įstaigos, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka koreguotina, nustatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi bet kurią savaitės dieną du kartus per mėnesį 4 valandas, tikslią bendravimo dieną ir laiką prieš tris dienas suderinęs su vaiko motina ir dalyvaujant vaiko motinai. Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, įstatymas numato galimybę reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 150 Eur žyminis mokestis už nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymą, nuo kurio ieškovė atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2.1 (NTP-2)-17-T-5394-21235, 68 Eur žyminis mokestis už nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 218 Eur žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 13 d. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1055 patvirtina, kad byloje susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 185,77 Eur (e. b. l. 64), kurios, visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Sprendimui įsiteisėjus naikinamos 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) po 190 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. gruodžio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaiko motiną S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 760 Eur (septynių šimtų šešiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką nurodant, kad J. G. bendrauja su sūnumi E. G. du kartus per mėnesį, bet kurią savaitės dieną 4 valandas dalyvaujant vaiko motinai S. K., tikslią bendravimo dieną ir laiką prieš tris dienas suderinęs su vaiko motina S. K..

Priteisti iš J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 218 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 185,77 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų 77 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.