Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zema“ atstovui A. Ž. ir atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gairana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zema“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimus: priteisti iš atsakovės 11502,60 Eur skolos, 347,17 Eur palūkanų, iš viso 11849,77 Eur, 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos 11849,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Įvertinus tai, jog atsakovė ieškinį pripažįsta visiškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, surašytini sutrumpinti motyvai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prekių pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė tiekė atsakovei įvairias prekes (ieškovės veiklos sritis - inžinierinių tinklų sistemų ir jų dalių prekyba), atsakovė jas priėmė, pretenzijų dėl prekių kokybės nereiškė, tačiau pagal pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras nustatytu terminu neatsiskaitė. Nurodė, kad atsakovės skola už laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 rugpjūčio 20 d. pagal apmokėjimui pateiktas PVM sąskaitas faktūras – 11502,60 Eur. Už pradelstą sąskaitų apmokėjimo laikotarpį, ieškovė apskaičiavo teisės aktų nurodytas 6 procentų metines palūkanas, kurios sudaro 347,17 Eur.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog tarp šalių vyko bendradarbiavimas ir susiklostė prekių pirkimo – pardavimo teisniai santykiai. Ieškovė tiekė atsakovei įvairias prekes, susijusias su inžinierinių tinklų sistemomis ir jų dalimis, o atsakovė turėjo už jas nurodytu terminu atsiskaityti. Pirkimo-pardavimo sutarties sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnyje. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytą terminą (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.156 straipsnį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurios yra patvirtintos abiejų šalių parašais ir rekvizitais, ir skolų suderinimo aktas, pagrindžia faktą, jog ieškovė prekes pardavė ir perdavė atsakovei. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

CPK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, jog ieškinį pripažįsta. Teismas gali nepriimti atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo, jeigu atsakovo veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė pripažįsta ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus. Bylos aplinkybės yra aiškios ir nustatytos. Nenustatytos aplinkybės, kad atsakovės pripažinimas ieškinio reikalavimų prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl atsakovės UAB „Zema“ pripažinimas ieškinio reikalavimų priimtinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, PVM sąskaitų neapmokėjo, taip iš esmės pažeidė savo sutartinę prievolę. Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę sutartinę atsakomybę, ji turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius, t. y. 11502,60 Eur skolos, 347,17 Eur palūkanų, iš viso 11849,77 Eur. Kaip minėta, atsakovė tokią prievolę pripažįsta (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnis, 6.305 straipsnis).

CK 6.261 straipsnyje yra nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymo ar šalių susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktų, 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies, nuostatomis iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 11 849,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. sausio 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovės atstovai, nurodydami, kad jeigu reikėtų sumokėti visą skolą ir palūkanas iškart, įmonei grėstų bankrotas, prašė išdėstyti sprendimo vykdymą šešių mėnesių laikotarpiui.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Sprendimo vykdymo išdėstymą atsakovė grindžia laikinais finansiniais sunkumais. Tačiau atsakovė nei kartu su atsiliepimu, nei teismo posėdžio metu nepateikė teismui jokių jos sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas, dar 2019 m. kovo 28 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti į parengiamąjį teismo posėdį, įpareigojo šalis pateikti teismui visus turimus įrodymus, turinčios reikšmės bylai, taip pat išaiškino, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Nepaisant to, nei iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio, nei jo metu, nei perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovės atstovai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės sunkią turtinę padėtį neteikė, nors teismas ir siūlė. Netgi priešingai, teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nurodė, kad tokių įrodymų tiesiog nėra, nes šiuo metu įmonės padėtis sunki nėra, įmonė skolų valstybės biudžetui neturi, atlyginimus darbuotojams moka laiku, tačiau, atsakovės atstovų teigimu, jeigu tektų sumokėti visą skolą atsakovei iškart, įmonės padėtis taptų sunki.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra tik išimtiniais atvejais taikytinas institutas, konstatuotina, jog šioje situacijoje sprendimo vykdymo išdėstymo, nesant jokio faktinio pagrindo išvadai, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, taikyti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, sprendimo vykdymo išdėstymas šiuo atvejų pažeistų šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, atsakovės interesus iškeltų aukščiau už ieškovės interesus, ir taip paneigtų teisėtus ieškovės lūkesčius, jog sprendimas bus įvykdytas kuo ekonomiškiau ir operatyviau. Todėl toks atsakovės prašymas yra atmestinas (CPK 178 straipsnis, 284 straipsnis).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 305,00 Eur žyminis mokestis ir 909,92 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zema“, įmonės kodas 303313074, buveinės adresas Prancūzų g. 1, Aukštkiemiai, Klaipėdos r., 11 502,60 Eur skolos, 347,17 Eur palūkanų, iš viso 11 849,77 Eur (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 77 ct) įsiskolinimą, nuo šios sumos 8 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. sausio 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 214,92 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų (909,92 Eur už advokato paslaugas ir 305 Eur žyminio mokesčio) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gairana“, įmonės kodas 234978950, adresas IX-ojo forto g. 37, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.