Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4108-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „TMHB“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygų 33 punkto c papunkčio ir 36 punkto reikalavimams

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygų 33 punkto d ir e papunkčių reikalavimams

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo pakeitimo

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 33 punkto c papunktyje aiškiai nustatė, kad nurodžius daugiau kaip vieną prekės brėžinio numerį, pasiūlymas bus atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų ir tiekėjo nebus prašoma papildomai patikslinti, su kokiu brėžinio numeriu siūloma prekė. Pirkimo sąlygų 36 punktas taip pat aiškiai nustatė, kad jeigu tiekėjas teiks alternatyvų pasiūlymą, toks pasiūlymas bus atmestas. Nustatydama tokias pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija įsipareigojo vertinti tik tiekėjo pateiktą užpildytą pirkimo sąlygų 5 priedą, neatsižvelgdama į jokius kitus tiekėjo pateiktus dokumentus, įskaitant garantinį raštą ar atitikties sertifikatą. Perkančioji organizacija turėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, nepaisydama priežasčių, kurios lėmė alternatyvaus pasiūlymo pateikimą. Tiekėjas viešųjų pirkimų procedūrose privalo būti preciziškai tikslus.Perkančioji organizacija nepaisė pirkimo sąlygų reikalavimų, nes trečiajam asmeniui 2016 m. sausio 7 d. raštu leido patikslinti, kokį brėžinio numerį atitinkama jos siūlomos prekės, nors pati pirkimo sąlygose aiškiai nustatė, kad tokie patikslinimai draudžiami.Perkančioji organizacija, vykdydama kitą atvirą konkursą dėl prekinių vagonų stabdžių sistemos atsarginių dalių pirkimo (pirkimo Nr. 168553), tiekėjo UAB „Vagoneta“ pasiūlymą atmetė būtent dėl to, kad šis tiekėjas nurodė daugiau nei vieną siūlomos prekės brėžinio numerį, neatsižvelgdama į priežastis, dėl ko tai buvo padaryta. Ši aplinkybė patvirtina, kad analogiškose situacijose perkančioji organizacija taiko skirtingus standartus tiekėjams dėl jai vienai žinomų subjektyvių priežasčių ir tai leidžia spręsti apie perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą bei viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai tiekėjo siūlomų prekių gamintojo garantiniam raštui ir atitikties sertifikatui nėra formalūs ir į juos negalima žiūrėti lanksčiai, nurodytų dokumentų turinys turėjo būti aiškus ir detalus. Nesant privalomo antspaudo ant garantinio rašto ir atitikties sertifikato bei įgaliojimo, kuris patvirtintų juos pasirašiusio A. G. Jevdokimov teisę prekių gamintojo vardu pasirašyti ir/ar patvirtinti šiuos dokumentus, perkančioji organizacija negali įsitikinti nurodytų dokumentų autentiškumu, originalumu ir juose nurodytų įsipareigojimų įvykdymo realumu. Tokią išvadą patvirtina byloje esantis perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 7 d. raštas. Perkančioji organizacija jau pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui leido UAB „TMHB“ pakeisti savo pasiūlymą, pateikiant naują prekių gamintojo garantinį raštą, kuris atitiko pirkimo sąlygų 33 punkto d papunkčio reikalavimus. Tokie atsakovės veiksmai nėra teisėti, nes tokiu būdu trečiojo asmens pasiūlymas iš neatitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus tapo juos atitinkančiu (VPĮ 39 str. 1 d.). Teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančioji organizacija po pasiūlymų pateikimo ir susipažinimo su jais procedūros leido trečiajam asmeniui patikslinti siūlomų prekių brėžinio numerius, ką trečiasis asmuo ir padarė 2016 m. sausio 13 d. raštu. Tokia situacija vertintina kaip draudžiamas pasiūlymo pakeitimas, dėl kurio UAB „TMHB“ pasiūlymas iš neatitinkančio pirkimo sąlygų 33 punkto c papunkčio reikalavimų tapo juos atitinkančiu.

Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nagrinėjamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o ne pakartotinai vertinami ieškovės argumentai, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, dėl dalies apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina.Kasacinis teismas, vertindamas perkančiųjų organizacijų teisę atmesti tiekėjų pasiūlymus, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgiant į tai, jog nežymūs nukrypimai nuo reikalaujamos pateiktų dokumentų formos neturėtų būti pasiūlymo (plačiąja prasme) atmetimo pagrindas, priešingu atveju būtų paneigti pirkimo dokumentų sąlygų tikslas ir viešojo pirkimo procedūrų esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog pasiūlymai galėtų būti kvalifikuojami kaip alternatyvūs, turi būti konstatuota, kad perkančioji organizacija turėjo teisę pasirinkti, kuria iš dviejų kainų sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo galimybės pasirinkti iš kelių alternatyvių UAB „TMHB“ siūlomų prekių, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija pagrįstai nurodytus trečiojo asmens pasiūlymo trūkumus įvertino kaip formalius ir neesminius.Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai gamintojo garantiniam raštui patvirtina, kad esminis šio dokumento vertinimo kriterijus – jo turinys. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pirkimo sąlygos nenustato griežtų, imperatyvių reikalavimų gamintojo garantinio rašto formai ir turiniui, perkančiajai organizacijai svarbiausia jo turinys, o vertinant trečiojo asmens pateiktos garantijos turinį matyti, kad jame pateikti aiškūs duomenys apie siūlomas prekes bei tai, kad gamintojas suteikia prekėms garantiją tokiam laikotarpiui, kuris nurodytas pirkimo sąlygose.Kiekvienas perkančiosios organizacijos skelbiamas konkursas yra atskiras ir skirtingas, kiekvieno pirkimo atveju tiekėjų pasiūlymai vertinami individualiai, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad perkančioji organizacija tokiose pačiose situacijose tiekėjams taiko skirtingus standartus.UAB „TMHB“ pasiūlymo atmetimas vien dėl antspaudo ant gamintojo garantinio rašto ir atitikties sertifikato nebuvimo, vertintina kaip formali ir neproporcinga tokiam pažeidimui priemonė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.). Nei absoliučių, nei kitokių civilinio proceso bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių skundžiamą teismo sprendimą reikėtų panaikinti ar pakeisti, nėra.

Dėl faktinių aplinkybių

Atsakovė – AB „Lietuvos geležinkeliai“, atviro konkurso būdu siekė įsigyti prekinių vagonų vežimėlių šonines.

2016 m. vasario 2 d. sprendimu perkančioji organizacija pirkimą laimėjusiu pripažino UAB „TMHB“ pasiūlymą.

2016 m. vasario 8 d. pretenzija apeliantė inicijavo paminėtų perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūrą, reikalaudama atmesti trečiojo asmens pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų 33 punkto c, d, e papunkčių, 36 punkto reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl trečiojo asmens UAB „TMHB“ pasiūlymo atitikties viešojo pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams dėl pasiūlyme padarytų klaidų tinkamo kvalifikavimo ir galimybės šias klaidas ištaisyti, nekeičiant pasiūlymo esmės.

Dėl skundo argumentų

Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantė argumentuoja netinkamu pirkimo sąlygų reikalavimų vertinimu.

Perkančioji organizacija pirkimų sąlygų 33 punkto c papunktyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, kad pildydamas pirkimo sąlygų 5 priedo 3 stulpelį, kuriame reikia nurodyti prekių techninius duomenis, tiekėjas gali nurodyti ne daugiau kaip vieną siūlomos prekės brėžinio numerį, markės ar tipo pavadinimą; šio reikalavimo nesilaikius, pasiūlymas bus atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų ir tiekėjo nebus prašoma papildomai patikslinti, su kokiu brėžinio numeriu prekės yra siūlomos. Pirkimo sąlygų 36 punkte nustatytas draudimas tiekėjams pateikti alternatyvų pasiūlymą.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai.

Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningasis pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimas reiškia tai, kad pasiūlymo atitiktis pirkimo sąlygoms vertinama atsižvelgiant į visų pateiktų pasiūlymo dokumentų turinį, todėl tik tai, kad reikalaujamoje pasiūlymo vietoje tiekėjas nenurodo, kad jo siūlomas pirkimo objektas atitinka išviešintus reikalavimus, tačiau jei šią atitiktį galima nustatyti iš kitoje pasiūlymo vietoje nurodytų duomenų, tiekėjo pasiūlymas vertintinas tinkamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3, 32, 39 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

Visapusiškas ginčo pirkimo sąlygų vertinimas sudaro pagrindą spręsti, kad pirkimo sąlygų 33 punkto 3 papunktyje nustatytas draudimas kartu su pasiūlymu pateikiamoje lentelėje apie prekės techninius duomenis, kiekius nurodyti ne daugiau kaip vieną prekės brėžinio numerį, markės ar tipo pavadinimą, tiesiogiai koreliuoja su pirkimo sąlygų 36 punkto reikalavimu, draudžiančiu tiekėjams pateikti alternatyvius pasiūlymus. Nurodytomis pirkimo sąlygomis iš esmės siekiama, kad tiekėjas pasiūlytų vieną prekę. Pirkimo sąlygų 33 punkto c papunkčio ir 36 punkto sąsaja leidžia teigti, kad pirkimo sąlygų 33 punkto c papunkčio reikalavimo neatitiktų toks pasiūlymas, jeigu nurodant daugiau kaip vieną prekės brėžinio numerį ir (ar) standartą, kartu būtų siūlomas ir nurodytus duomenis atitinkančių prekių kiekis.

Kaip matyti iš UAB „TMHB“ kartu su pasiūlymu pateiktos lentelės pagal pirkimo sąlygų 5 priedą, tiekėjas šiame dokumente nurodė tris prekių brėžinio numerius ir kelis alternatyvius siūlomų prekių standartus, tačiau kiti tos pačios lentelės duomenys (prekės kodas pagal KPN, gamintojas, kaina) bei kartu su pasiūlymu pateikti dokumentai – prekių gamintojo garantinis raštas, atitikties sertifikatas leido perkančiajai organizacijai nustatyti, kad UAB „TMHB“ siūlo vieną prekę, kurios brėžinio numeris – 9896-10.20.00.000 ??. Įvertinęs šiuos duomenis bei atsižvelgęs į tai, kad trečiojo asmens pateiktoje lentelėje nurodyta prekių brėžinio numerio ir standarto informacija atitiko perkančiosios organizacijos su pirkimo sąlygomis pateiktą šio priedo pavyzdį, kuriame buvo nurodyti trys tinkami siūlyti prekių brėžinių numeriai bei keli jų standartai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „TMHB“ nepateikė pirkimo sąlygų draudžiamo alternatyvaus pasiūlymo, o lentelės pagal pirkimo sąlygų 5 priedą trūkumai – netikslūs duomenys apie siūlomos prekės numerį ir standartą, formalūs ir neesminiai – nesudarantys pagrindo atmesti pasiūlymą.

Mažiausia formali dokumentų neatitiktis, nekeičiant jų turinio esmės, nelemia perkančiosios organizacijos pareigos visą tiekėjo pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų. Ginčo atveju perkančioji organizacija, vykdydama tiekėjų pasiūlymų vertinimo procedūrą, pagrįstai prioritetą suteikė turtingajam jų vertinimui. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmais nelemia skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo (VPĮ 3 str. 1 d.).

Pirkimo sąlygų 5 priedo lentelės duomenys apie prekių brėžinio numerį ir standartą nėra pakankami nuspręsti, ar tiekėjas pateikė alternatyvų pasiūlymą, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad perkančioji organizacija turėjo atmesti UAB „TMHB“ pasiūlymą, nevertindama priežasčių, dėl kurių jos pateiktoje lentelė buvo nurodyti trys prekių brėžinio numeriai ir keli jų standartai. Alternatyvių pasiūlymų kvalifikavimui turi būti konstatuota, kad perkančioji organizacija turėjo teisę pasirinkti, kuria iš dviejų kainų sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009). Ginčo atveju perkančioji organizacija, vertindama UAB „TMHB“ pasiūlymą, neturėjo pasirinkimo galimybės.

Perkančiosios organizacijos priimti sprendimai, vykdant kitas viešųjų pirkimų procedūras, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tokie šiam ginčui teisiškai nereikšmingi duomenys negali būti nagrinėjamoje byloje ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo pagrindas.

Apeliaciniame skunde UAB „Skinest Baltija“ nesutinka su teismo išvadomis, kad pirkimo sąlygos nenustato griežtų, imperatyvių reikalavimų tiekėjo siūlomų prekių gamintojo garantinio rašto ir atitikties sertifikato formai ir turiniui, kad perkančiajai organizacijai reikšminga šių dokumentų turinio esmė.

Pirkimo sąlygų 33 punkto d papunktis nustato, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti prekių gamintojo garantinį raštą, patvirtintą vadovo ar įgalioto asmens parašu ir antspaudu (pateikiama skaitmeninė dokumento kopija, rašto formos pavyzdys pridedamas pirkimo sąlygų 6 priede; gali būti pateiktas ir garantinis raštas, parengtas pagal kitą formą, tačiau neturi keistis jo turinio esmė). Gamintojo garantiniame rašte turi būti patvirtina, kad gamintojas suteikia siūlomoms prekėms garantiją nustatytą pirkimo sąlygose. Gamintojo garantinis raštas pateikiamas kartu su pasiūlymu, jo nepateikus, pasiūlymas bus atmestas.

Pirkimo sąlygų 33 punkto e papunktis nustato, kad elektroninėmis CVP IS priemonėmis pateiktą pasiūlymą turi sudaryti sertifikavimo institucijos, kuri yra įtraukta į pripažintų Geležinkelio Transporto Taryboje įmonių, akredituotų teisei atlikti geležinkelio produkcijos atitikties įvertinimo darbus, registrą, galiojančio atitikties sertifikato išduoto siūlomoms prekėms kopija, papildomai patvirtinta gamyklos gamintojos antspaudu ir vadovo ar įgalioto asmens parašu.

Įvertinusi paminėtų pirkimo sąlygų nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad esminis garantinio rašto ir atitikties sertifikato vertinimo kriterijus – šių dokumentų turinys, kad griežtų ir imperatyvių reikalavimų nenustatymas garantinio rašto ir atitikties sertifikato formai ir turiniui, leidžia spręsti, kad tai, jog kartu su pasiūlymu UAB „TMHB“ pateikti dokumentai nebuvo antspauduoti, taip pat nepateikti juos pasirašiusių asmenų įgaliojimai, nedaro jų negaliojančiais.

Pirma, pirkimo sąlygos nenustato tiesioginio reikalavimo pateikti garantinį raštą ir atitikties sertifikatą pasirašiusių asmenų įgaliojimų. Be to, jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo kvalifikacijos tinkamumo, ji turi teisę tiesiogiai kreiptis į atitinkamą dokumentą tiekėjui išdavusį asmenį, kad gautų visą jai reikiamą informaciją (VPĮ 33 str. 4 d.).

Antra, sutiktina su trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad pats savaime antspaudas atitinkamam dokumentui neturi jokios įtakos – antspaudas nei suteikia dokumentui daugiau autentiškumo, nei labiau įpareigoja dokumentą išdavusį asmenį. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesant duomenų apie tokio dokumento netikrumą, trūkumas dėl antspaudo nebuvimo gali būti ištaisytas, pašalinat tokį techninį nesklandumą (VPĮ 28 str. 10 d.).

Skunde apelianto akcentuojamas perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 7 d. rašto turinys neįrodo, kad garantinis raštas ir atitikties sertifikatas yra teisiškai įpareigojantys dokumentai tik tada, kai jie turi visus būtinus rekvizitus. Nurodytu raštu perkančioji organizacija įpareigojo UAB „TMHB“ pateikti su pasiūlymu pateikto garantinio rašto kopiją, patvirtintą prekių gamintojo antspaudu, o nesant tokios galimybės, išdėstyti priežastis ir motyvuotus paaiškinimus dėl antspaudo nebuvimo bei pateikti gamintojo raštišką patvirtinimą, kad garantinis raštas ir be antspaudo yra teisiškai įpareigojantis jį išdavusįjį. Toks įpareigojimo pobūdis neleidžia teigti, kad be antspaudo pateiktas garantinis raštas lemia šio dokumento negaliojimą.

Apeliantės teigimu, 2016 m. sausio 7 d. raštu paprašiusi UAB „TMHB“ pateikti gamintojo antspaudu patvirtintą garantinį raštą arba gamintojo raštišką patvirtinimą, kad garantinis raštas ir be antspaudo yra teisiškai įpareigojantis jį išdavusįjį, bei patvirtinimą, kad pirkimui siūlo prekes, kurių brėžinio numeris yra 9896-10.20.00.000 ?? ir kuris yra nurodytas su pasiūlymu pateiktame gamintojo garantiniame rašte, perkančioji organizacija leido atlikti VPĮ 39 straipsnio 1 dalies draudžiamą pasiūlymo esmė pakeitimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

Pirkimo sąlygų reikalavimu dėl prekių gamintojo garantijos pateikimo perkančioji organizacija siekė patikrinti, ar tiekėjas pajėgus kokybiškai įvykdyti numatomą sudaryti sutartį.

Nagrinėjamu atveju UAB „TMHB“ perkančiajai organizacijai pateikė kartu su pasiūlymu pateikto jos siūlomų prekių garantinio rašto kopiją, patvirtintą gamintojo antspaudu. Tokiu būdu tiekėjas įrodė, kad ginčo pirkimo laimėjimo atveju jis bus pajėgi įvykdyti sutartį. Antspaudo ant garantinio rašto nebuvimas savaime nepaneigia tiekėjo deklaruoto gebėjimo vykdyti sutartį, tačiau galėjo perkančiajai organizacijai sukelti tam tikrų abejonių, todėl pastaroji pagrįstai, laikydamasi VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje jai nustatytos pareigos, esant pasiūlymo netikslumams, paprašė patikslinti duomenis. Toks – garantinio rašto, patvirtinto gamintojo antspaudu, pateikimas, nelaikytinas pasiūlymo pakeitimu VPĮ 39 straipsnio prasme.

Draudžiamo pasiūlymo esmės pakeitimo UAB „TMHB“ neatliko ir pateikusi perkančiajai organizacijai patvirtinimą, kad pirkimui siūlo prekes, kurių brėžinio numeris yra 9896-10.20.00.000 ??. ir kuris yra nurodytas su jos pasiūlymu pateiktame gamintojo garantiniame rašte. Šie duomenys sudaro pasiūlymą siaurąja prasme – tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).

Dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/1014).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo pasiūlyme yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti, a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad UAB „TMHB“ padaryta klaida, nurodant siūlomos prekės brėžinio numerius – formali, techninio pobūdžio, padaryta formuojant pasiūlymą ant perkančiosios organizacijos paruoštos bendro pobūdžio formos, ir šį trūkumą buvo galima paaiškinti, atsižvelgiant į kitus šio tiekėjo su pasiūlymu pateikus dokumentus (vadovaujantis turininguoju pasiūlymų vertinimo metodu). Nėra pagrindo spręsti, kad patikslindamas siūlomos prekės brėžinio numerį po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, pirkimą laimėjęs tiekėjas atliko VPĮ 39 straipsnio 1 dalies draudžiamą pasiūlymo esmės pakeitimą.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti – teisiškai nėra reikšmingi.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas; jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.