- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-308-544/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04566-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Romualdas Januška, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- UAB „Mūpo“
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Ieškovas
- UAB „Guolių era“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-308-544/2013
N U T ARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Romualdo Januškos ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Mūpo“ ir trečiojo asmens J. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-109-828/2013 pagal ieškovės UAB „Guolių era“ ieškinį atsakovei UAB „Mūpo“, esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, J. P., dėl 5399,50 Lt priteisimo žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5399,50 Lt žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-03-02 šalia ieškovės komercinių patalpų (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, dėl kurio buvo padaryta žala ieškovei – dūmai bei suodžiai pateko į ką tik suremontuotas ir įrengtas parduotuvės veiklai patalpas, užteršė jas, apgadino jose buvusį turtą. Patalpų remonto bei valymo darbų bei medžiagų vertė 5 399,50 Lt. Nustatyta gaisro kilimo priežastis – bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimas atliekant ugnies darbus, o gaisro kaltininkas - darbo funkcijas atlikęs UAB „Mūpo“ darbuotojas J. P. (b. l. 2-3, 141).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-02-21 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad 2012-03-02 apie 11.50 val. pastate, adr. (duomenys neskelbtini), dėl trečiojo asmens, kuris tuo metu dirbo pas atsakovę, padaryto gaisrinės saugos taisyklių pažeidimo kilo gaisras. Teismas sprendė, jog ieškovės teiginius, kad dūmai, suodžiai ir kiti degimo produktai į jos patalpas iš gaisro kilimo patalpų pateko pro požeminę komunikacijų šachtą, jungiančią šias patalpas, patvirtina (duomenys neskelbtini) esančių pastatų ir komunikacijų išdėstymo planas, patalpose tuo metu buvusių, dirbusių ir gaisrą tyrusių liudytojų parodymai. Be šių duomenų, byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, iš kur ieškovės patalpose galėjo atsirasti žalos padarę degimo produktai. Todėl teismas sprendė, jog šių aplinkybių visetas yra pagrindas išvadai, kad žala atsirado būtent dėl bylos trečiojo asmens veiksmais sukelto gaisro (CPK 178, 185 str.). Todėl priežastinis ryšys, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga, byloje įrodytas (CK 6.247 str.). Teismas atmetė atsakovės, trečiojo asmens argumentus, kad ieškovės pateikti įrodymai yra prieštaringi ir nepatvirtina žalos fakto bei dydžio. Ieškovė nurodė ir nuotraukomis įrodė, kad suodžiai padengė didesnę dalį patalpų ir jose buvusio turto, dėl ko atsirado būtinybė keisti lubų apdailą, atlikti patalpų, turto valymo darbus. Aplinkybę, kad po gaisro kilimo atsiradę dūmai ir suodžiai pateko į ieškovės patalpas, padengė jas bei jose buvusį turtą, patvirtino ir iš karto po gaisro ieškovės patalpose lankęsis liudytojas A. G.. UAB „Dekolita“ pažyma patvirtina, kad ieškovės patalpų lubų apdailos remonto darbų ir medžiagų vertė – 3 040 Lt, firmos „Akvija“ pažyma – kad ieškovės patalpų valymo darbų vertė - 2 359,50 Lt. Aplinkybė, jog valyti būtina 250 m2 patalpų plotą, nors ieškovei priklauso 307,41 m2 patalpų plotas, nekelia abejonių nurodytų duomenų patikimumu. Degimo produktai galėjo pasklisti ir ne visose patalpose, nevienodai padengti ar pagadinti atitinkamas patalpų ar turto dalis. Keičiant dalį lubų apdailos dėl naudojamų medžiagų ypatumų gali tekti pakeisti ir likusią. Padaręs išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.), t. y. atsakovės, kaip darbdavio, atsakomybės sąlygas (CK 6.264 str.), o atsakovė neįrodė, kad nėra kalta dėl atsiradusios žalos (CK 6.248, 6.253 str.), teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas civilinės atsakomybės pagrindu ieškinį tenkinti visiškai (CK 1.138 str. 6 p., 6.245 str., b. l. 166-167).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė ir tretysis asmuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendime konstatuotos aplinkybės prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Teismo išvados padarytos neanalizuojant pastatų ir komunikacijų išdėstymo plano. Sprendime nenurodyta, kokia konkrečiai šachta yra tarp gaisro kilimo ir ieškovui priklausančių patalpų. Plane yra pažymėti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, elektros kabelis, kurie yra pakloti sienose arba po grindimis, o tarp pastatų užkasti žemėje. Todėl šioms komunikacijoms skirtų šachtų nėra nei planuose, nei natūroje. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, tame tarpe – J. K., G. A. B. paaiškinimus, kurie be jokio pagrindo buvo prilyginti prisiekusių ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymams, tačiau ir jie nenurodė, kokios ir kuriose vietose yra jiems žinomos šachtos. Byloje nesurinkta įrodymų, kad pastatų komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp atskirų komplekso pastatų egzistuoja kokios nors komunikacijų šachtos. Liudytojas R. N. negalėjo pasakyti, ar jo nurodyta šachta jungiasi su pastatu, kuriame kilo gaisras. Šis liudytojas atliko ieškovės patalpų apžiūrą ieškovės vadovo prašymu. Teismo posėdžio metu jis neigė, kad matė aprūkusias sienas, o dūmai galėjo eiti per šachtą. Kadangi teismas Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos paklausė, ar gaisro metu galėjo aprūkti ieškovei priklausančios patalpos, tai ir gavo atsakymą, kad „galėjo“, nes gaisro kilimo vieta ir ieškovės patalpos turi tą patį adresą. Sprendime, kaip šachtų egzistavimą patvirtinantis įrodymas, pastatų ir komunikacijų išdėstymo planas neanalizuotas, nenurodyti pastatų indeksai bei kokios komunikacijos ir šachtos juos jungia. R. N. 2012-03-19 tarnybiniame pranešime padarė išvadą apie pastatų sujungimą požemine komunikacijų šachta, tačiau nurodė, kad šachtos neapžiūrėtos, komunikacijų – šachtų planų ar brėžinių nėra išlikę. AB „Panevėžio energija“ plane pažymėtos šiluminės trasos nejungia pastatų komplekso atskirų pastatų. Ieškovės pateiktos nuotraukos nepatvirtina jos teiginių apie suodžiais padengtas patalpų lubas, grindis, įrengimus ir nepaneigia atsakovės argumentų, jog nuotraukose matosi ne suodžiai, o patalpų remonto metu susikaupusios dulkės. Todėl apeliantai mano, jog ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp kilusio gaisro ir jai padarytos žalos. Ši byla nėra darbo byla, todėl atsakovė neprivalėjo įrodinėti savo nekaltumo. Teismas netinkamai paskirstė šalių pareigą įrodyti, kas yra kaltas dėl žalos atsiradimo. Kadangi tai nėra darbo byla, kaltę dėl žalos atsiradimo turėjo įrodyti ieškovė. Pradinis atsakovas pagal ieškinį J. P. buvo pakeistas tinkama atsakove UAB „Mūpo“, o J. P. teismo iniciatyva buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Pats teismas nusprendė, jog jis veikia atsakovės pusėje, todėl jam nepriteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė, net ir pateikus pareiškimą apie netinkamą atsakovą, nesutiko pakeisti pradinį atsakovą J. P. kitu, dėl ko jis patyrė bylinėjimosi išlaidas. Todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės arba iš valstybės, kadangi teismas nenagrinėjo bylos iš esmės tame posėdyje, kai ieškovė nesutiko pakeisti atsakovo, o ėmėsi iniciatyvos rinkti įrodymus už ieškovę. Teismui buvo pateikta pakankamai duomenų apie J. P. darbinius santykius su UAB „Mūpo“, todėl nebuvo kliūčių bylą nagrinėti iš esmės ir ieškovės ieškinį atmesti (b. l. 170-172).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visus įrodymus šioje byloje įvertino pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Byloje pateikti įrodymai papildė vienas kitą: gaisro faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog pareigūnai nenustatė kitų gaisto kilimo priežasčių, fotonuotraukos patvirtino padarytą žalą, kiti su gaisro kilimu ir jo pasekmėmis susiję rašytiniai įrodymai, pareigūnų ir kitų liudytojų parodymai dėl dūmų ir suodžių galimybės patekti į ieškovo patalpas, esamų požeminių komunikacijų schemos patvirtino kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Skundžiamo sprendimo turinys neleidžia daryti išvados dėl jo neatitikties LR CPK 270 str. 4 d. 1-4 p. nuostatoms (b. l. 176-177).
Apeliacinis skundas atmestinas, o 2013-02-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė ir trečiasis asmuo skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl gaisro metu patirtos žalos atlyginimo. Apeliantai iš esmės nesutinka su teismo sprendime padarytu netinkamu įrodymų vertinimu, neteisingai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir be pagrindo pripažintomis įrodytomis civilinės atsakomybės sąlygomis.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu teisiniu aplinkybių vertinimu, išvadomis ir nurodytais motyvais, dėl kurių buvo nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai, todėl visų jų nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu ir ne pagal įstatymų reikalavimus atliktu įrodymų vertinimu, nepagrįsti. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, o atsakovas – savo atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.). Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktų įrodymų visumą, šiais pagrindiniais principais ir įrodymų vertinimo taisyklėmis vadovavosi ir nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos nenukrypo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimo išvados padarytos neanalizuojant pastatų ir komunikacijų išdėstymo plano ir nesant jokių duomenų apie šachtų egzistavimą. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2012-03-02 V. K. priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini) rūsyje kilo gaisras, kurio priežastis – gaisrinės saugos taisyklių pažeidimas atliekant ugnies darbus, kaltas asmuo – ugnies darbus darbdavio UAB „Mūpo“ pavedimu atlikęs bendrovės darbuotojas J. P. (b. l. 46-55, 72-76, 92-96, 103, 105, 111). Iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plano, Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VPPI ITP inspektoriaus R. N. 2012-03-14 plano schemos, kuriuose yra pastatų išdėstymo schema, (duomenys neskelbtini) pastatų ir komunikacijų išdėstymo plano matyti, kad labiausiai tikėtina, jog patalpos, kuriose kilo gaisras 1P2p, šachtomis susisiekia su ieškovo patalpomis 2P2b (b. l. 28, 40, 96-106). Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012-03-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, nuvykus ir patikrinus UAB „Guolių era“ patalpas, nustatyta, jog patalpos ir jose esantis turtas aprūkę, pastatas, kuriame kilo gaisras, ir patalpos, priklausančios UAB „Guolių era“, anksčiau buvo sujungtos požemine komunikacijų šachta ir tikėtina, kad gaisro metu degimo produktai galėjo patekti į UAB „Guolių era“ patalpas (b. l. 96). Teismo posėdžio metu liudytojas R. N. patvirtino, kad ieškovo prašymu maždaug savaitė po gaisro buvo nuvykęs apžiūrėti įvykio vietos, kurioje nustatė, kad ieškovei priklausančios patalpos aprūkusios. Bandė aiškintis, iš kur ėjo dūmai, buvo apie du metrus (kiek buvo galima) įlindęs į šachtą, ten irgi viskas buvo aprūkę. Liudytojas A. G., ieškovo objekte įvedinėjęs signalizaciją, teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo patalpų sienos buvo aprūkę, gaisro židinio nesimatė, nurodė, jog yra tikras, kad gaisro židinių ieškovo patalpose nebuvo (b. l. 83-85). J. K. ir G. A. B., anksčiau dirbę patalpose, duodami paaiškinimus Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VPPI ikiteisminio tyrimo poskyrio inspektoriui R. N., patvirtino aplinkybę, kad tarp minėtų patalpų šachtos egzistuoja, kad jos jungė pastatus, kad jomis galėjo laisvai cirkuliuoti oras (b. l. 96-101). Apeliantas pagrįstai nurodo, kad J. K. ir G. A. B. nustatyta tvarka kaip liudytojai nebuvo apklausti teismo posėdyje (CPK 189 str.). Tačiau faktiniai duomenys nustatomi ne tik liudytojų parodymais, bet ir kitais leistinumo ir liečiamumo taisykles atitinkančiais įrodymais, kurių sąrašas nėra baigtinis (CPK 177 str.). Gaisro tyrimo dokumentuose esantys fizinių asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas gaisro tyrimui svarbias aplinkybes yra tinkamos įrodinėjimo priemonės (b. l. 92-105). Be to, teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis ne vien šių asmenų paaiškinimais, bet ir kitais įrodymais visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Jeigu tretysis asmuo J. P., atlikdamas ugnies darbus, būtų laikęsis jam LR Priešgaisrinės saugos įstatymo 10 str. 2 d. 1 p., Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 178 p. reikalavimų nustatytų pareigų, nebūtų sukėlęs gaisro ir ieškovei nebūtų atsiradusi žala. Todėl priežastinis ryšys byloje buvo nustatytas (CK 6.247 str.). Atsakovė (apeliantė) UAB „Mūpo“ pagal darbo sutartį samdė darbuotoją J. P. ugnies darbams atlikti, todėl privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, kaltės (b. l. 53-55, CK 6.264 str.). Žalos dydį ieškovė įrodinėjo UAB „Dekolita“ pažyma apie pakabinamų lubų plokščių pakeitimo su darbais kainą (apie 3040 Lt) ir firmos „AKVIJA“ kaina apie patalpų valymą (apie 2359 Lt) (b. l. 6-7). Pagal CPK 6.249 str. nuostatas, nuostoliais gali būti laikomos ir būsimos išlaidos, kurias reikalinga padaryti, kad pašalinti neigiamus neteisėtų veiksmų padarinius. Atsakovė, nors ginčijo žalos dydį, tačiau jokių patikimų ir objektyvių duomenų jam paneigti nepateikė, kas reiškia, kad šio savo atsikirtimo pagrindo neįrodė (CPK 178 str.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų faktinių duomenų visuma patvirtina, jog žala atsirado dėl trečiojo asmens sukelto gaisro, byloje įrodytas žalos atsiradimo faktas, dydis ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (civilinės atsakomybės sąlygos).
Kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad byloje netinkamai buvo taikytos bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančios teisės normos. Iš Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012-03-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl 2012-03-02 pastate (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro kaltas asmuo yra J. P. (b. l. 92-95). Todėl ieškovas, 2012-06-21 teikdamas teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovu ir nurodė J. P., kas reiškia, kad jis ieškinį pateikė vadovaudamasis jam žinoma objektyvia informacija apie gaisro kaltininką. Tik 2012-10-24 teisme gautas J. P. pareiškimas, kuriuo jis prašė pakeisti byloje netinkamą atsakovą J. P. tinkamu atsakovu UAB „Mūpo“, kadangi jis yra UAB „Mūpo“ darbuotojas ir gaisro kilimo metu vykdė darbines funkcijas UAB „Mūpo“ (b. l. 45). Ieškovo atstovas 2012-10-24 teismo posėdžio metu prašė atsakovo prašymo netenkinti, kadangi nėra pakankamai duomenų, kad J. P. dirbo UAB „Mūpo“ interesais ir pavedimu (b. l. 83-85). Toks atsikirtimas tinkamas ir pagrįstas, nes CK 6.264 str. 2 d. numatyta, kad darbuotojais, už kurių padarytą žalą atsako samdantis juos asmuo, laikomi ne visi darbuotojai, o tik tie, kurie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Teismas 2012-10-09 raštu įpareigojo UAB „Mūpo“ pateikti teismui duomenis, ar 2012-03-02 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dirbo jų darbuotojai ir kokius darbus atliko (b. l. 88), o 2012-11-13 nutartimi tenkino ieškovo atstovo prašymą ir įpareigojo VSDFV Panevėžio skyrių ir VMI prie LR FM pateikti duomenis, susijusius su UAB „Mūpo“ veikla (b. l. 90). Pagal minėtus paklausimus teismas duomenis gavo 2012-11 mėn. 21-23 dienomis (b. l. 108, 110-114, 115-136). 2012-11-26 teisme gautas ieškovo prašymas byloje netinkamą atsakovą J. P. pakeisti į tinkamą UAB „Guolių era“, kadangi gauti duomenys leido matyti, jog 2012-03-02 gaisro kilimo dieną J. P. dirbo pagal UAB „Mūpo“ pavedimą (b. l. 141). Šį prašymą Panevėžio miesto apylinkės teismas patenkino 2012-11-26 protokoline nutartimi (b. l. 142). Tokie duomenys neduoda pagrindo manyti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kad ji nesiekė ieškiniu apginti savo pažeistų teisių ar kad ji pareiškė nepagrįstą ieškinį J. P., kuris neturėjo nieko bendra su kilusiu gaisru ir jo pasekmėmis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Tretysis asmuo J. P. yra atsakovės darbuotojas, šio juridinio asmens direktorius, ieškovės ieškinio teisėtumo ir pagrįstumo nepripažįsta, todėl yra atsakovės pusėje. Bylinėjimosi išlaidas apeliantai prašo jiems priteisti iš ieškovės, kurios ieškinys patenkintas pilnai. Kadangi, vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, tai apeliantų skundo argumentai dėl nepagrįsto jų turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti nepriteisimo vertinti nepagrįstais.
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei iš apeliantų priteisiama 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes jų dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (8.11 p.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., b. l. 178).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Guolių era“ (į. k. 300614948) iš atsakovės UAB „Mūpo“ (į. k. 168456196) ir trečiojo asmens J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.