- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-1045-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15796-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- Butų savininkų bendrijos „Geodezininkas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-211-950/2020 pagal ieškovės Butų savininkų bendrijos „Geodezininkas“ patikslintą ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Butų savininkų bendrija „Geodezininkas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. R. 455,95 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad A. K. L. priklausė 48,05 kv. m. butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo buvo ir Butų savininkų bendrijos „Geodezininkas“ narys. A. K. L., kaip nurodyto buto savininkė, privalėjo laikytis bendrijos įstatų ir vykdyti bendrijos organų sprendimus, t. y. nustatyta tvarka mokėti mokesčius, paskaičiuotus už bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrą, taip pat kaupiamąsias bendrijos išlaidas. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. paskaičiavo ir pateikė apmokėjimui sąskaitas už suteiktas paslaugas 493,57 Eur sumai. Nurodytos sąskaitos apmokėtos nebuvo. Ieškovė, tikslindama ieškinio reikalavimus, nurodė, kad skola už ginčo butui suteiktas paslaugas buvo perskaičiuota proporcingai jo plotui (48,05 kv. m.) ir sudaro mažesnę sumą – 455,95 Eur. Minėtą skolą ieškovė prašė priteisti iš mirusios A. K. L. teisių ir pareigų perėmėjo (testamentinio įpėdinio) – atsakovo V. R..
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. R. su jo atžvilgiu pareikštais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad ieškovė nepagrįstai į už paslaugas mokėtinas sumas įtraukia banko mokesčius, tuo tarpu tokių mokesčių mokėti jis pareigos neturi. UAB „Santermina“ teikiamos paslaugos yra nekokybiškos. Be to, ieškovė netinkamai skaičiuoja mokestį už nurodytos įmonės teikiamas paslaugas. Ieškovės įmokų skaičiavimo metodika (butų skaičiui, o ne proporcingai gyventojo turimo buto plotui) yra ydinga ir pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalies ir 7 dalies nuostatas, taip pat ieškovė netinkamai yra nustačiusi kaupiamųjų įmokų dydį, kuris prieštarauja teisiniam reguliavimui, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintam aprašui. Ankstesnė ginčo buto savininkė A. K. L. dar 2016 m. rugpjūčio mėn. patyrė 380,00 Eur sumą siekiančias išlaidas dėl bendrų namo inžinerinių įrenginių – kanalizacijos vamzdžių, keitimo ir remonto. Ieškovė buvo įsipareigojusi tokias išlaidas padengti iš bendrų viso daugiabučio gyvenamojo namo eksploatavimui ir priežiūrai skirtų lėšų, tačiau vėliau ieškovė tokio savo įsipareigojimo A. K. L. atžvilgiu nevykdė, nurodytų išlaidų nekompensavo, nors kitiems gyventojams tai buvo padaryta. Atsakovas teigė, kad nurodyta suma turi būti mažintina ieškovės prašoma priteisti skolos suma. Be to, nuo 2017 m. liepos 1 d. už ginčo butą nebuvo ir nėra mokėti jokie mokesčiai Butų savininkų bendrijai „Geodezininkas“. Atsakovas neginčijo prievolės mokėti tokius mokesčius, tačiau ieškovė jam nėra aiškiai nurodžiusi ir pateikusi skaičiavimų, už ką ir kodėl ginčo butui yra priskaičiuotos būtent tokios įmokų lapeliuose nurodytos sumos. Ieškovė piktybiškai nesutinka kompensuoti ginčo bute dar 2016 m. rugpjūčio mėn. jo tetos A. K. L. lėšomis atliktų kanalizacijos vamzdžių keitimo ir remonto darbų sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 455,95 Eur skolos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo valstybės naudai priteisė 30,21 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas).
5. Teismas nurodė, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ankstesnė ginčo buto savininkė, jo teta A. K. L., iš tiesų nuo 2017 m. liepos 1 d. nemokėjo jokių įmokų ieškovei už daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą. Tetai mirus ir ginčo buto savininkui tapus atsakovui, jis tokių įmokų taipogi nemokėjo, esant nesutarimams tarp jo ir ieškovės.
6. Teismas, vadovaudamasis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi bei 7 dalimi ir paties ieškovės Butų savininkų bendrijos “Geodezininkas“ 2014 m. spalio 11 d. įstatų 11.2 punktu, akcentavo, kad daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu. Nustatytas teisinis reglamentavimas lemia, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
7. Teismas pažymėjo, kad kartu su pradiniu (pateiktu 2019 m. vasario 18 d.) ieškiniu ieškovės pateiktuose mėnesiniuose mokėjimo lapeliuose dalis mokėtinų sumų (už techninę priežiūrą; už banko paslaugas; už teritorijos valymą; už pirmininko ir buhalterio atlyginimus) buvo apskaičiuotos kiekvienam teisiškai registruotam butui (kaip vienetui), nepriklausomai nuo jo užimamo ploto. Mokestis už elektrą buvo apskaičiuotas pagal dar kitą matavimo vienetą – gyventojų skaičių. Tačiau tokia skaičiavimo metodika, kai įmokų dydis nustatymas kiekvienam buto (patalpos) savininkui, neatsižvelgiant į jo turimo buto (patalpos) plotą, pažeidžia savininko (šiuo atveju atsakovo) teises, nes jam neteisėtai perkeliama prievolė sumokėti įmokų dalį, kurią pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą privalo vykdyti didesnių butų (patalpų) ploto savininkai. Teismas nurodė, kad ieškovė, jau civilinės bylos nagrinėjimo metu, nurodytus pažeidimus pašalino – mokesčius už ginčo butui suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. perskaičiavo proporcingai jo plotui (48,05 kv. m.), dėl ko skola už ginčo butui suteiktas paslaugas už ginčo laikotarpį sudaro mažesnę sumą – 455,95 Eur.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat aplinkybę, jog ginčo mokesčiai paskaičiuoti proporcingai ginčo buto plotui, laikė, jog ieškovė patikslintu ieškiniu teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti skolą už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Pats atsakovas teismo posėdžio metu tiesiogiai pripažino, kad tokie mokesčiai nėra sumokėti, o nagrinėjamos bylos medžiaga liudija, kad ieškovė realiai ginčo laikotarpiu vykdė jai priklausančias daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros funkcijas ir yra dėl to patyrusi realias išlaidas elektrai, šilumos punkto techninei priežiūrai, teritorijos valymui, banko paslaugoms už mokesčių pavedimus apmokėti, ir t.t.
9. Teismas sprendė, kad ieškovė į mokėjimo lapelius pagrįstai įtraukia banko paslaugų išlaidas. Ieškovei banko paslaugos yra teikiamos pagal 2015 m. sausio 7 d. su „Swedbank“, AB, sudarytą Juridinio asmens banko sąskaitos sutartį. Ieškovė nuolat patiria išlaidas bankiniams pavedimams, kuriais yra apmokamos įvairios paslaugos ir kiti einamieji mokėjimai. Dėl to šios išlaidos patenka į būtinųjų išlaidų, susijusių su daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir priežiūra, sąrašą. Visas tokias išlaidas privalo proporcingai savo daliai apmokėti visi butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir atsakovas.
10. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo minimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo“ 11 punktas nustato minimalius, t. y. mažiausiai galimus / leistinus, kaupiamųjų įmokų dydžius ir nenustato draudimo bendrijoms rinkti didesnio dydžio kaupiamąsias įmokas tam esant objektyviam poreikiui. Dėl to teismas laikė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. ieškovės narių visuotinio surinkimo protokolu Nr. 13 (jo 1 punktu) nustatytas kaupiamųjų įmokų dydis (didesnis nei nustatytas minėtoje normoje), neprieštarauja anksčiau minėto teisės akto reikalavimams.
11. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo keičiami daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžiai dėl įvykusios vamzdyno avarijos. Dalis tokių darbų buvo atlikta ir ginčo bute, už kuriuos apmokėjo A. K. L.. Ieškovės valdybos narių surinkimo protokolu Nr. 2 (jo 1 punktu), buvo nuspręsta daliai gyventojų (taip pat ir A. K. L.) kompensuoti 120,00 Eur dydžio sumą iš bendrijos vidaus vamzdynų eksploatacijai skirtos sąskaitos. Tačiau vėlesniu, 2016 m. lapkričio 16 d. ieškovės narių visuotinio surinkimo protokolu Nr. 13 (jo 3.1 punktu) anksčiau nurodytas sprendimas buvo atšauktas. A. K. L. tokio ieškovės narių visuotinio surinkimo protokolo sprendimo neginčijo, jis yra teisėtas ir galiojantis. Teismas sprendė, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog patirtos išlaidos, susijusios su bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžių remonto darbais turi būti įskaičiuotos į ieškovės prašomą priteisti skolos sumą. Atsakovas nagrinėjamoje byloje taip pat nereiškė savarankiško reikalavimo priteisti (ar įskaityti į ieškovės prašomą priteisti skolos sumą) A. K. L. 2016 m. rugpjūčio mėn. sumokėtą 380,00 Eur sumą už bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžių remonto darbus. Be to, nurodyti darbai ir apmokėjimas už juos net nepatenka į ginčo laikotarpį, kuris apibrėžtas ieškovės ieškinyje – nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti skolą už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo teismui pateiktų (nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn.) ieškovės parengtų atsiskaitymo lapelių, kuriuose matyti, kad ir ankstesniu laikotarpiu buvo taikoma skaičiavimo metodika, pažeidžianti imperatyvias teisės normas, dėl ko ieškovei yra permokėta už ginčo butui suteiktas paslaugas. Pagal atsakovo teismui pateiktą 2019 m. rugsėjo 17 d. pareiškime atliktą paskaičiavimą, preliminariai vertinant, permoka dėl netinkamos metodikos 2017 m. liepos 1 d. galėtų sudaryti 187,15 Eur, o ją tikslai suskaičiuoti privalo apskaitą tvarkanti ieškovė.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, pasirengimo nagrinėti bylą metu, neapibrėžė jokio laikotarpio, priėmė atsakovo teiktus įrodymus apie 2016 m. priskaičiuotus mokesčius, tačiau nevertino jų, kaip nesusijusių su ginčo laikotarpiu ar dalyku. Taigi, ir tarp šalių kylantį ginčą, kai atsakovas šioje byloje reikalauja ieškovės perskaičiuoti mokestį pagal plotą ne tik už ginčo laikotarpį, bet ir ankstesnius metus, teismas turėjo išspręsti, nes tai yra tiesioginė ieškovės pareiga apskaityti permoką, susitariusią dėl netinkamos metodikos taikymo.
1.3. Kartu su atsikirtimais į ieškinį pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra įvykdęs ieškovės prievolę atsiskaityti su bendro naudojimo kanalizacijos vamdžius pakeitusiais rangovais, tačiau ieškovė tų sumokėtų sumų nėra apskaičiusi, nors teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkas paaiškino, jog rangovas jam buvo pateikęs sąskaitas faktūras, nes būtent jis užsakė darbus. Teismas priėmė šiuos teiktus įrodymus ir įpareigojo dar papildomai pateikti bendrijos pirmininko raštu išreikšto įsipareigojimo atlyginti su bendro naudojimo stovų keitimu susijusias atsakovo išlaidas. Šių įrodymo pirmosios instancijos teismas nevertino kaip nesusijusių su byla, kurie negali būti nagrinėjami be priešieškinio.
1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvusi ginčo buto savininkė ieškovės priimto narių visuotinio susirinkimo sprendimo dėl atšaukiamos kompensacijos mokėjimo butų savininkams neginčijo, todėl jis yra teisėtas ir pagristas. Priešingai šiai teismo išvadai – susirinkimo sprendimas, kuris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, yra absoliučiai negaliojanti (niekinis) nuo jo priėmimo momento ir tokio sprendimo teisme neprivalu nuginčyti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad į susirinkimą susirinkę kelių butų savininkai sukūrė prievolę vieno buto savininkui – atsakovui, apmokėti jiems tenkančias bendro naudojimo objektų remonto išlaidas ir taip neteisėtai praturtėti. Teismas netinkamai taikė teisės aktus, dėl ko nepripažino, kad ieškovė turėjo prievolę apskaityti už jai atsakovės sumokėtą sumą kaip sumokėtą avansu, o esant pirmininko užsakytiems darbams ir rašytiniam jo įsipareigojimui bei teisės aktų reikalavimams, minėtą vamzdynų keitimo išlaidų sumą priskirti ieškovės išlaidoms, kurias turi padengti visi butų savininkai, o ne vienas atsakovas.
Šalies argumentai
1.5. Pirmosios instancijos teismas po pirmo teismo posėdžio perėjo iš pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos į bylos nagrinėjimą iš esmės ir taip nesudarė galimybės atsakovui pateikti priešieškinio, nors atsakovas prašė teismo nustatyti terminą priešieškiniui pateikti. Tuo tarpu ieškovė teismui teikdavo įrodymus labai ribotai. Būtent tam, kad ieškovė pateiktų ieškinį pagrindžiančius įrodymus, ne kartą buvo atidėdami ir teismo posėdžiai. Net ir dabar, po daugkartinių teismo įpareigojimų, pirminiais dokumentais – sąskaitomis, yra įrodyti tik vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimai ir tai ne visiškai, nes nėra pateikta įrodymų, jog lėšos faktiškai buvo kaupiamos, jas pervedant kiekvieną mėnesį į kaupiamąją sąskaitą ar, kad butų savininkai butų sutikę mokėti tokio dydžio atlyginimus, nekalbant jau apie banko išlaidų paskirstymą savininkams, kurios turėjo būti ieškovės dengiamos iš 2 procentų Gyventojų pajamų mokesčio, kuriuos kasmet perveda butų savininkai ir kuriomis yra dengiamos kitos išlaidos.
1.6. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė iš atsakovo visas ieškovės pateiktas bylinėjimosi išlaidas ieškovės advokato pagalbai apmokėti, jų nesumažino proporcingai tą dalimi, kuria ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo dalies reikalavimų, kurie buvo patikslintame ieškinyje pareikšti ir, kurie jau buvo nagrinėjami bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Neteisėta ir neteisinga, kad teismas iš atsakovo priteisė ir ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti dėl tų posėdžių, kurie buvo atidėti dėl ieškovės kaltės.
1.7. Ieškovė atsakovui buvo pateikusi netinkamu metodu suskaičiuotus atsiskaitymo lapelius ir tik porai dienų iki paskutinio teismo posėdžio pateikė juos perskaičiavusi, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas savo prievolę bendrijai galėjo tinkamai įvykdyti anksčiau, dėl ko iš jo turi būti priteisiamos procesinės palūkanos nuo bylinėjimosi pradžios. Be to, teismas be įrodymų ir pagrindo, konstatavo, kad ieškovė tinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas, o išlaidos nuo vieno mėnesio pateiktų faktinių dokumentų praktiškai nesiskyrė, nors tai prieštarauja atsakovo teismui pateiktam pareiškimui. Teismas paėmė pirmininko įsipareigojimo originalą, kaip įrodymą, todėl atsakovas negalėjo pareikšti ieškinio, o šioje byloje teismas neleido, nes tai neva užvilkintų procesą. Teismas pažeidė šalies teisę pasirengimo bylos nagrinėjimo metu surinkti visus rašytinius įrodymus, kad apklausiant liudytojus būtų galima užduoti klausimus, nes dalį įrodymo ieškovė teikė po liudytojų apklausos.
1.8. Ieškovė buvo informuota, kad atsakovas nesinaudoja šiukšlių išvežimo paslaugomis, nes buvusi buto savininkė A. K. L. ten negyveno, o vėliau mirė, tačiau ieškovė 2017 m. kovo 21 d. atsisakė tai įforminti ar priimti atitinkamą atsakovo prašymą, nors kitų butų savininkams sudarė galimybę tokius prašymus parašyti. Taip buvo pažeistas butų savininkų lygybės principas ir dėl pirmininko neveikimo ar netinkamo veikimo ieškovė atsakovui per ginčo laikotarpį (nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) priskaičiavo 117,41 Eur. Be to, ieškovės buitinių atliekų išvežimo skirtingas paskaičiavimas kiekvieną mėnesį nebuvo grįstas jokiais rašytiniais įrodymais.
1.9. Atsiskaitymo lapelio 12 eilutėje Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos pagal buto plotą, bet trimis skirtingais tarifais – 0,05 Eur už kv. m (žiemą, imtinai nuo 2016 m. gruodžio mėn.), 0,20 Eur už kv. m (vasarą: 2019 balandžio – rugpjūčio mėn.) ir 0,1 (vasarą: 2018 m. balandžio – rugsėjo mėn. bei 2017 m. birželio – rugsėjo mėn.). Viso ieškovė tokiu būdu yra priskaičiavusi 139,25 Eur. Kaupiamosios lėšos kaupiamos vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintu tvarkos aprašu, kurio 11 ir 11.1 punktai nustato kaupiamosios įmokos tarifus nesant parengto ir patvirtinto ilgalaikio plano. Ieškovė nėra pasitvirtinusi jokių ilgalaikio kaupimo planų, todėl galėjo taikyti tik 0,05 Eur / kv. m / mėn. tarifą ir per minėtus 23 mėnesius, nes kaupimą pradėjo nuo 2016 m. gruodžio mėn. imtinai, prisiskaičiuoti 55,20 Eur kaupiamųjų lėšų.
Atsiliepimas
13. Ieškovė Butų savininkų bendrija „Geodezininkas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Atsakovas pats teismo posėdžio metu pripažino, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. už ginčo butą nebuvo ir nėra mokėti jokie mokesčiai ieškovei, to atsakovas neneigia ir apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovei, administruojančiai daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, yra teikiamos sekančios paslaugos: banko paslaugos; šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros paslaugos; komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos; elektros energijos tiekimo paslaugos; taip pat išlaidos, mokant priklausantį darbo užmokestį bendrijos pirmininkui, bendrijos buhalteriui ir teritorijos valytojui. Kad šios paslaugos ieškovei faktiškai teikiamos patvirtinta ne tik pateiktos paslaugų teikimo sutartys, bet ir teismo įpareigojimu papildomai pateiktos ir konkrečios vieno mėnesio – 2019 m. liepos mėn. sąskaitos faktūros bei patikslinti mėnesiniai ginčo laikotarpiu lapeliai, tenkančias atsakovui išlaidas apskaičiuojant proporcingai.
2.2. Ieškovo reikalavimas (ginčas) buvo pareikštas konkrečiu laikotarpiu – 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., todėl teismas teisingai ir pagrįstai byloje vertino įrodymus, susijusius su pareikštu ginču ir apimančius ginčo laikotarpį. Kadangi priešieškinis pareikštas nebuvo, atsakovas savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė, aplinkybių dėl permokų ir konkrečių permokėtų sumų, o ne preliminarių, neįrodė, todėl teismas teisingai ir pagrįstai vertino byloje esančius ginčo laikotarpiui aktualius įrodymus, teisingai ir pagrįstai bylą išnagrinėjo neperžengdamas ieškinio ribų.
2.3. Nesant atsakovo priešieškinio su savarankiškais reikalavimais, o taip pat atsisakius ir nuo 2020 m. sausio 30 d. pareiškime išreikšto prašymo, ir jo teismo posėdyje nebepalaikant, teismas pagrįstai nesprendė atsakovo prašymo „įpareigoti ieškovę (bendriją) priimti valdymo organų sprendimus dėl butų savininkams tenkančių bendrijos išlaidų perskaičiavimo pagal su atsakovu suderintą ir teisės aktams neprieštaraujančią metodiką“, priešingu atveju, teismas būtų pažeidęs proceso taisykles, kadangi būtų išsprendęs bylą nesant pareikštiems reikalavimams ar prašymams.
2.4. Ieškovė teismui pateikė eilę bendrijos valdybos ir visuotinio narių susirinkimo protokolų, kurie iki šios dienos nėra nuginčyti, pripažinti negaliojančiais ar neteisėtais, kurių pagrindų ieškovė mokesčius skaičiavo ne proporcingai buto plotui, o kita, susirinkimuose priimta, metodika. Taigi bendrija ne savavališkai pasirinko tokią metodiką, o vykdė aukščiausio bendrijos organo – bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimus.
2.5. Pirmosios instancijos teismas vertino tuos įrodymus, kurie yra susiję su ieškinio ribomis ir ieškinyje nurodytu ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų, to neginčija ir atsakovas.
2.6. Vadovaujantis visuotinio bendrijos narių susirinkimo (2016 m. lapkričio 16 d. protokolas Nr. 13) sprendimu nekompensuoti gyventojams, įskaitant ginčo buto savininkei A. K. L., 120,00 Eur išlaidų, yra viršesnis už valdybos sprendimą, priimtą 2016 m. spalio 14 d. (posėdžio protokolas Nr. 12). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis 2016 m. lapkričio 16 d. vykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo 3 nutarimu, bendrija neturėjo jokio teisinio pagrindo išskaičiuoti ir kompensuoti 120,00 Eur sumos atsakovui. Bendrijos priimtas sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis, o ir atsakovas byloje nereiškė savarankiškų priešinių reikalavimų byloje priteisti ar įskaityti į ieškovės prašomą sumą A. K. L. sumokėtų sumų už bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžių remontą.
2.7. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas procesinių teisės normų, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, teismo sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei pagrįstai buvo priteista ir visos bylinėjimosi išlaidos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė jokių savo pareikštų ar jų dalies reikalavimų neatsisakė. Ieškovė tik patikslino (pamažino) ieškinio sumą atsakovo naudai po mokesčių perskaičiavimo, tačiau jokių dalies reikalavimų neatsisakė, todėl pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas neturėjo.
2.8. Pirmosios instancijos teismas procesines palūkanas taip pat priteisė pagrįstai, kadangi ieškovė įrodė savo ieškiniu pareikštus reikalavimus, o atsakovas byloje neneigė ir pripažino, kad ginčo laikotarpiu iš tiesų nieko nemokėjo. Atsakovas, sutikdamas su prievole mokėti, tačiau nesutikdamas su mokėtina suma, būdamas sąžiningu, galėjo sumokėti bent dalį sumos, tačiau atsakovas, žinodamas ir pripažindamas savo prievolę mokėti, jos principingai nevykdė.
Atsiliepimas
2.9. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jam buvo neleista pareikšti priešieškinį. Byloje atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl atstovui neabejotinai yra žinoma priešieškinio pateikimo sąlygos ir pagrindai. Atsakovas buvo atstovaujamas atstovo, todėl ne tik sąmoningai nepasinaudojo teise reikšti priešieškinį, bet ir kreiptis su atskiru ieškiniu atsakovui jokių kliūčių nebuvo.
2.10. Atsakovas byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buto savininkė A. K. L. ar jos teisių perėmėjas, būtų teikę ieškovei prašymą neskaičiuoti šiukšlių išvežimo paslaugos, ir / ar ieškovė atsisakė tokį prašymą priimti ir / ar jo netenkino, todėl ieškovė pagrįstai šias išlaidas priskaičiavo, o teismas pagrįstai jas priteisė.
2.11. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad kaupiamosios išlaidos privalo būti skaičiuojamos po 0,05 Eur / kv. m / mėn. Kaupiamosios lėšos kaupiamos ne tik namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, nes gali būti kaupiama ir techninei priežiūrai, inžinerinių tinklų remontui ir pan. Kaupiamųjų lėšų tarifas nustatytas 2016 m. lapkričio 16 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime (protokolas Nr. 13, 1 punkto nutarimas), kuriame priimtas sprendimas dėl skirtingų tarifų dydžių skirtingais metų laikotarpiais, yra galiojantis ir teisėtas. Teismas teisingai nurodė, kad Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintame tvarkos apraše nustatytas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas, todėl teisinga ir pagrįsta teismo išvada, kad „nurodyta teisės norma nustato minimalius, t. y. mažiausiai galimus / leistinus kaupiamųjų įmokų dydžius ir nenustato draudimo bendrijoms rinkti didesnio dydžio kaupiamąsias įmokas tam esant objektyviam poreikiui.
2.12. Apeliacinis skundas nagrinėjamu atveju apskritai priimtas nepagrįstai, kadangi neatitinka CPK reikalavimų ir paduotas su trūkumais. Apeliacinis skundas buvo pateiktas elektroniniu paštu ir nepasirašytas, o tai neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, todėl apeliacinis skundas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytų reikalavimų, yra paduotas su trūkumais, todėl nepagrįstai buvo priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Atsakovo apeliacinis skundas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose įregistruotas 2020 m. balandžio 9 d. (reg. Nr. DOK-43866). Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti nutartyje nurodyto dydžio žyminį mokestį. Atsakovas V. R. pateikė 2020 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 21, kuriuo sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Teisėjo 2020 m. balandžio 21 d. rezoliucija atsakovo apeliacinis skundas buvo priimtas. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos informaciją apie pateikto el. dokumento – apeliacinio skundo sudarytoją nustatyta, kad šį skundą pasirašė ir per EPP sistemą teismui pateikė atsakovas V. R., todėl ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentai dėl Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo, priimant atsakovo apeliacinį skundą, yra nepagrįsti. Pastebėtina, kad dėl atsakovo 2020 m. balandžio 9 d. el. paštu pateikto apeliacinio skundo antrojo egzemplioriaus (reg. Nr. DOK-44064) teisėjas priėmė rezoliuciją „Į bylą (pateiktas pakartotinai, nepasirašytas).
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 455,95 Eur skolos už butui, (duomenys neskelbtini) proporcingai buto plotui tenkančią mokesčių dalį už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.
17. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo teismui pateiktų ieškovės parengtų atsiskaitymo lapelių nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., nes ankstesniu laikotarpiu buvo taikoma skaičiavimo metodika, pažeidžianti imperatyvias teisės normas, dėl ko ieškovei atsakovas galimai permokėjo už ginčo butui suteiktas paslaugas ir permoka galėtų sudaryti 187,15 Eur, tačiau ją tikslai suskaičiuoti privalo apskaitą tvarkanti ieškovė. Be to, atsakovo nuomone, jis yra įvykdęs ieškovės prievolę atsiskaityti su bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžius pakeitusiais rangovais, tačiau ieškovė tų sumokėtų sumų atsakovui nėra atlyginusi. Šias išlaidas ieškovė turėtų vertinti kaip avansą už mokesčius. Nors ieškovė tikslino ieškinį, tačiau teismas nesudarė galimybės atsakovui pareikšti priešieškinio. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog lėšos faktiškai buvo kaupiamos, jas pervedant kiekvieną mėnesį į kaupiamąją sąskaitą ar, kad butų savininkai butų sutikę mokėti tokio dydžio atlyginimus, nekalbant jau apie banko išlaidų paskirstymą savininkams, kurios turėjo būti ieškovės dengiamos iš 2 procentų Gyventojų pajamų mokesčio, kuriuos kasmet perveda butų savininkai ir kuriomis yra dengiamos kitos išlaidos.
18. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendro naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsakovas neginčija, kad ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, atsakovo skolą suskaičiavo nepažeisdama šių nuostatų.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl mokesčių atsakovui apskaičiavimo (ne)teisingumo už praeitą laikotarpį, t. y. iki 2017 m. liepos 1 d. Bylos duomenys rodo, kad atsakovas nėra skolingas už praeitą laikotarpį. Taip pat atsakovo pretenzijos dėl įvykdytos prievolės už ieškovę, ar bendrijos narių sprendimų dėl kompensacijos (ne)mokėjimo (ne)teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo aiškintis ir vertinti atsakovo argumentų, dėl jo manymu iki ginčo laikotarpio galimai susidariusios permokos, ar atlikti įskaitymus, pagal atsakovo nurodomas pretenzijas ieškovei, nes taip būtų išeita už ieškinio ribų, kuomet atsakovas nėra pareiškęs byloje priešieškinio (CPK 143 straipsnis). Tokia išvada darytina net ir tuo atveju, kai teismas priėmė į bylą atsakovo pateiktus atsiskaitymo lapelius už 2016 m. sausio mėn. – 2017 m. birželio mėn.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 11 d. patikslintame ieškinyje nurodė, jog pradiniame ieškinyje skolą paskaičiavo pagal butų savininkų atsiskaitymo tvarką, kuri buvo priimta 2007-03-02 bendrijos narių sprendimais, kurie nėra nuginčyti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punktu yra privalomai vykdytini. Taigi, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl galimos permokos, vykdant bendrijos narių sprendimus dėl mokesčių apskaičiavimo, ar jų skaičiavimo neatitikimo galiojančiam teisiniam reglamentavimui, yra atskiras ginčas, kuris nagrinėtinas įstatymų nustatyta tvarka. Vien aplinkybė, kad ieškovė reikalavimą sumažino nuo 493,57 Eur iki 455,95 Eur, jį grįsdama CK 4.76 straipsnio ir 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatomis, neteikia pagrindo teismui nagrinėti aplinkybių dėl skolos apskaičiavimo teisingumo už praėjusį laikotarpį pagal anksčiau galiojusią tvarką be atsakovo priešieškinio.
21. Atsakant į atsakovo argumentus dėl nesudarymo galimybės pareikšti byloje priešieškinio pažymėtina, kad teismas patenkino atsakovo prašymą ir 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdį atidėjo, kad jis galėtų pasirūpinti atstovavimu. Sekantis 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdis buvo atidėtas, kad atsakovas parengtų atsiliepimą į ieškinį. Teismui 2019 m. gruodžio 11 d. priėmus patikslintą ieškinį (sumažino reikalavimą), sekantys 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. sausio 31 d. teismo posėdžiai buvo atidėti ir byla išnagrinėta iš esmės 2020 m. vasario 18 d. teismo posėdyje. Taigi, atsakovui buvo suteikta teisė pasirūpinti atstovavimu ir jis turėjo pakankamai laiko apsispręsti ar ginti ir kokiu būdu ir tvarka savo pažeistą teisę. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas nesudarė galimybės pareikšti byloje priešieškinį.
22. Pastebėtina, kad atsakovas 2020 m. vasario 18 d. pareiškime suformulavo prašymą suteikti jam ne trumpesnį kaip mėnesio terminą priešieškiniui pareikšti po 2 punkte nurodytų dokumentų pateikimo (išrašų apie aplinkybes nuo 2015 m. sausio 1 d. išreikalavimo ir kt.) rodo, kad atsakovas neveikė už greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Todėl atsakovo argumentai, kad jam buvo trukdoma pareikšti priešieškinį, yra neteisingi.
23. Atsakovas 2020 m. vasario 18 d. pateikė teismui pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuriame nurodė, kad BSB „Geodezininkas“ iš kaupiamosios sąskaitos į einamąją sąskaitą persivedė 1899,59 eurus (2018-03-14 – 400 Eur, 2018-05-10 – 499,59 Eur, 2018-05-14 – 500 Eur, 2018-07- 08 – 500 Eur) ir tik 2018-12-10 pervedė 1620,41 eurus, todėl kaupiamojoje sąskaitos sukauptų lėšų suma sumažėjo 279,18 eurais. Atsakovas daro išvadą, kad BSB „Geodezininkas“ visą 2018 metų laikotarpį lėšų faktiškai nekaupė, nevykdant 2015-04-15 Vyriausybės nutarime Nr. 390 nustatytos tvarkos (kas mėnesį lėšas pervesti į kaupiamąją sąskaitą), todėl neteko teisės kaupiamųjų lėšų reikalauti iš atsakovo. Ieškovė, atsiliepdama į šiuos atsakovo argumentus paaiškino, kad kaupiamųjų lėšų tarifas nustatytas 2016 m. lapkričio 16 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime (protokolas Nr. 13, 1 punkto nutarimas), kuriame priimtas sprendimas dėl skirtingų tarifų dydžių skirtingais metų laikotarpiais, yra galiojantis ir teisėtas. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus atsakovo argumentus neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja kaupiamąsias išlaidas, ir sutikdamas su pirmosios instancijos argumentais, nurodytais skundžiamame teismo sprendime, jų nekartoja.
24. Atsakovas nurodo, kad ieškovė be pagrindo skaičiavo šiukšlių išvežimo mokestį, nors kitiems savininkams leido pateikti pareiškimą, kad paslauga nesinaudoja ir mokesčio neskaičiavo. Ieškovė, atsiliedama į šį atsakovo argumentą nurodė, kad atsakovas byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buto savininkė A. K. L. ar jos teisių perėmėjas, būtų teikę Bendrijai prašymą neskaičiuoti mokesčio už šiukšlių išvežimo paslaugą, o Bendrija atsisakė tokį prašymą priimti ar jo netenkino. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde tik nurodė, kad ieškovė 2017 m. kovo 21 d. atsisakė prašymą įforminti, tačiau kada jį pateikė ieškovei jis nenurodė, taip pat nepateikė ieškovės atsisakymą patvirtinančių įrodymų, todėl konstatuoti, kad ieškovė šias išlaidas priskaičiavo nepagrįstai, nėra pagrindo.
25. Teisėja pažymi, jog ieškinio ribas nustato ieškovas pareikšdamas ieškinį (CPK 135 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas teikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui apibrėžė ginčo ribas ir pareiškė reikalavimą atsakovui priteisti skolą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Pastebėtina, kad byloje nėra ginčo, jog nei ankstesnė buto savininkė, nei atsakovas mokesčių už šį laikotarpį nemokėjo. Todėl akivaizdu, kad atsakovas yra pažeidęs bendraturčio pareigą, numatytą CK 4.76 straipsnyje, ir jo apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą materialinio teisinio reikalavimo dalyje pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Dėl procesinių palūkanų
26. Atsakovas mano, kad teismas be pagrindo priteisė procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, nes teismo posėdžiai buvo atidedami dėl ieškovės kaltės. Kas dėl teismo posėdžių atidėjimo, tai pastebėtina, kad jie buvo atidedami abiejų šalių prašymu. Procesinių palūkanų paskirtis nustatyta CK 6.210 straipsnyje – terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsakovas prievolės geruoju neįvykdė, todėl jo nesutikimas su procesinių palūkanų skaičiavimu nuo bylos iškėlimo teisme yra nepagrįstas galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
27. Atsakovas taip pat mano, kad teismas neteisėtai priteisė iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas jos advokato pagalbai apmokėti, jų nesumažindamas proporcingai ta dalimi, kuria ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo dalies reikalavimų, kurie buvo pareikšti patikslintame ieškinyje.
28. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškinys dėl ieškovės materialinių teisinių reikalavimų buvo patenkintas visiškai. Ieškovė neatsisakė nuo ieškinio dalies ir teismas byloje nepriėmė nutarties CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė ieškinio reikalavimus tikslino ir teismas ieškovės procesinius dokumentus priėmė bei ieškinį patenkino visiškai, todėl pagrįstai pripažino jos teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
29. Be to, pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino, kad per ginčo laikotarpį nėra atlikęs mokėjimų, tačiau teikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-09-24 įsakymo civ. byloje Nr. eL2-7770-950/2019, dėl ko ieškovė turėjo teikti ieškinį. Atsakovas atsikirtimą grindė argumentais ir teikė įrodymus, kurie nebuvo susiję su nagrinėjimo dalyku, kas turėjo įtakos bylos nagrinėjimo trukmei, o ieškovė turėjo papildomų išlaidų, tikslindama ginčo laikotarpį ir reikalavimą (pradinis ieškinys buvo pareikštas už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.). Todėl įvertinus šiuos argumentus, vien aplinkybė, kad ieškovė nepalaikė ieškinio reikalavimo 37,62 Eur dalyje, nesuponuoja pagrindo mažinti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti iš atsakovo 480 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiantį dokumentą – 2020-05-08 mokėjimo nurodymą Nr. 11. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1765,40 Eur (1 358 Eur x 1,3). Kadangi ieškovės prašoma priteisti 480 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Butų savininkų bendrijai „Geodezininkas“, j. a. k. 135354579, 480,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.