- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- I1-4286-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00801-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
2021 m. kovo 30 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN – AK), priteisti 7 200,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, jog 2018 m. rugsėjo 26 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl Pravieniškių PN – AK direktoriaus nutarimo Nr. 67-1293, kuriuo buvo paskirtas 6 mėnesiams į drausmės grupę. Mano, kad toks paskyrimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi dėl susiklosčiusios situacijos buvo priverstas atsisakyti eiti gyventi 3 būrį. Teigia, kad Departamento atsakymas buvo abstraktus ir nepagrįstas, neargumentuotas ir nesprendžiantis buvusios situacijos. Akcentuoja, kad Pravieniškių PN – AK neužtikrina kalinčių asmenų saugumo, nes turėjo pareiškėją paskirti atlikti bausmę su panašaus amžiaus asmenimis. Teigia, kad Pravieniškių PN - AK galima laisvai disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Nurodo, kad ne kartą Departamento prašė, jog leistų bausmę atlikti pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 punktą arba 2 dalį. Mano, kad Pataisos namai paskirdami pareiškėją į atitinkamą būrį, privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo amžių bei asmenines savybes. Pažymi, kad Departamentas, svarstydamas skundą, privalėjo atlikti išsamų tyrimą ir išsiaiškinti, ar Pravieniškių PN - AK administracija atliko teisėtus veiksmus paskiriant pareiškėją į 6 mėnesiams į drausmės grupę, ir ar teisėtai buvo skirta ši nuobauda. Teigia, kad visi pareiškėjo teikti skundai parodo, kas šiuo metu vyksta Pravieniškių PN - AK, todėl Departamentas priėmė neteisingą sprendimą. Cituoja BVK 142 straipsnio nuostatas. Mano, kad 2018 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 67-1293 paskirta nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pareiškėjas nepažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, iš būrio išėjo dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, jog būryje nuteistieji neatitinka pareiškėjo amžiaus, vartoja narkotikus ir alkoholį, rūko, užsiima sukčiavimu, bei vengė konfliktų. Teigia, kad gyvenant tokioje aplinkoje kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei. Yra įsitikinęs, kad pareigūnai suinteresuoti asmeniškai kenkti pareiškėjui, nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
Pripažįsta, kad nuobaudos teisėtumas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau teigia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teisei į žalos atlyginimą įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Prašo vadovautis analogiška administracine byla Nr. I-3104-422/2015. Mano, kad Pravieniškių PN - AK dėl pareiškėjo motyvuoto atsisakymo turėjo pritaikyti BVK 70 straipsnio 6 punktą ir taip užtikrinti pareiškėjo saugumą ir teisinį statusą. Teigia, kad dėl Pravieniškių PN - AK veiksmų patyrė didžiulį ir ilgai trunkantį dvasinį stresą, smuko savivertė, išsivystė nemiga, patyrė dvasinį skausmą bei sukrėtimą, nutrūko socialiniai ryšiai, išsivystė baimė. Prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. L. nurodė, jog palaiko skundą ir patikslintą skundą, prašė jį tenkinti pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime nurodė, jog nesutinka su skundo ir patikslinto skundo argumentais, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir teise kreiptis į teismą.
Argumentuoja, kad skunde išdėstytas sistemingais, nuosekliais, pasikartojančiais pasisakymais ir pareiškimais pareiškėjas žemina valstybę atstovaujančius Pataisos namus, tiesiogiai jos direktorių ir administraciją, Departamentą ir tiesiogiai jo direktorių, šmeižia korupcijos apraiškomis ir nusikalstamų veikų toleravimu bei slėpimu. Teigia, kad toks pareiškėjo elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi skunde be šmeižimo pobūdžio, akivaizdžiai prasimanytų, valstybės įstaigų ir jų pareigūnų garbę ir orumą žeminančių teiginių nėra nurodyta jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių ar faktų, leidžiančių abejoti paskirtos nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Akcentuoja, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepasinaudojo įstatymuose nustatyta teise skųsti Departamento sprendimą dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo. Atkreipia dėmesį, kad Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas kitas pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. I-5200-609/2019, kurioje skundo dalykas iš esmės sutampa. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalą nuteistajam, todėl skundas yra nepagrįstas. Pastebi, kad pareiškėjas pateikė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko susideda jo prašoma atlyginti žala, reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė objektyviais duomenimis ir įrodymais. Mano, kad argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
Paaiškino, jog įstaigoje nuteistieji yra skirstomi į būrius vadovaujantis Pravieniškių PN – AK direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakyme Nr. V-402 „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius darbo organizavimo 1-ame sektoriuje“ nustatytais kriterijais. Pabrėžia, jog gyvenamosiose bei bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Nuteistieji yra prižiūrimi, kontroliuojami, kad minėtose patalpose būtu nerūkoma. Lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, jog ginčo laikotarpiu jis yra pirkęs tabako gaminių. Taip pat pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje pirminės apžiūros lape yra atžymėta, jog jis yra rūkantis. Pravieniškių PN – AK nuomone minėtos aplinkybės įrodo, jog pareiškėjas propaguoja tabako gaminių vartojimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN – AK pareigūnų veiksmų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013). Pažymėtina, kad pagal LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
Dėl skundo reikalavimo tapatumo
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad nagrinėjama administracinė byla ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I-5200-609/2019 yra tapačios.
ABTĮ 24 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas, pareiškimas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta bei suformuluotas pareiškėjo reikalavimas. Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą, o pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką. Pagal ABTĮ nuostatas teisė suformuluoti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui.
Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą. Pareiškėjas teismui suformuluotą savo materialinį teisinį reikalavimą – priteisti iš atsakovo 7 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (skundo dalyką), grindžia deliktine valstybės atsakomybe reglamentuojančiomis teisės normomis, skirtomis žalos atlyginimo viešojo administravimo srityje teisiniams santykiams reguliuoti (CK 6.250, 6.271 str.). Kaip skundo pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia skundo dalyką) nurodo atsakovo veiksmų neteisėtumą, kurį įrodinėja vadovaujantis atitinkamomis BVK ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo vertinimu nagrinėjamoje administracinėje byloje neturtinė žala atsirado dėl neteisėtai pareiškėjui Pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 67-1293 „Dėl nuteistojo nubaudimo” (b. l. 10) paskirtos drausminės nuobaudos.
Administracinėje byloje Nr. I-5200-609/2019 pareiškėjas kreipėsi skundu dėl kalinimo sąlygų atitikties tesiės aktų reikalavimams kamerų tipo patalpose. Iš cituojamose bylose pareikštų skundų reikalavimų akivaizdu, jog aptartose administracinėse bylose skundų dalykas ir pagrindas nėra tapatūs, todėl nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos kitos aplinkybės, nei buvo įvertintos administracinėje byloje Nr. I-5200-609/2019.
Dėl neteisėtų Pravieniškių PN – AK pareigūnų veiksmų
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš Pravieniškių PN – AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 67-1293 (I tomas., b. l. 45) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėn. laikotarpiui, neteisėtumo ir pagrįstumo. Skunde pareiškėjas akcentuoja, jog skiriant drausminę nuobaudą buvo pažeistos teisės aktuose reglamentuotos nuobaudų skyrimo procedūros, neatsižvelgta į jo rašytinius paaiškinimus.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2018 m. rugsėjo 6 d. (I tomas, b. l. 34), 2018 m. rugsėjo 8 d. (1 t., b. l. 31), 2018 m. rugsėjo 15 d. (I tomas, b. l. 32) ir 2018 m. rugsėjo 26 d. (I tomas, b. l. 38) nutarimų pagrindu pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Visais nurodytais atvejais nurodoma nuobaudos skyrimo priežastis – pareiškėjas nepakluso teisėtiems Pravieniškių PN – AK administracijos reikalavimams ir atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę administracijos paskirtame būryje. Pažymėtina, jog remiantis Pravieniškių PN – AK Pirmojo sektoriaus 2021 m. kovo 29 d. pažymoje „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ (II tomas, b. l. 12-20) esančiais duomenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. liepos 12 d. 193 kartus buvo svarstyti pareiškėjo poelgiai dėl įvykdytų pažeidimų, 192 kartus skirtos nuobaudos, 1 kartą apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, 4 kartus už gerą elgesį ir dalyvavimą programose skirti paskatinimai. Pažymėtina, kad absoliuti dauguma nuobaudų paskirta už nepaklusimą pataisos įstaigos administracijos reikalavimams.
Pravieniškių PN – AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. pažymoje Nr. 37(1)-591 „Dėl nuteistojo A. L. atsisakymo gyventi jam paskirame būryje priežasčių“ (I tomas, b. l. 33), Pravieniškių PN – AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 57(1)-586 „Dėl nuteistojo A. L. atsisakymo gyventi būryje“ (I tomas, b. l. 35), Pravieniškių PN – AK 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialisto 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 44-1381 „Dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje“ (I tomas, b. l. 36) ir Pravieniškių PN – AK 1-o sektoriaus specialisto 2018 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 44-1468 „Dėl padaryto pažeidimo“ teigiama, jog pareiškėjas nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl jis atsisako eiti į paskirtą būrį. Pažymima, jog pareiškėjui buvo pasiūlyta atlikti laisvės atėmimo bausmę ir kituose būriuose, tačiau jis kategoriškai atsisakė gyventi ir kitame būryje. Analizuojant 2018 m. rugsėjo 5 d. (b. l. 37) ir 2018 m. rugsėjo 26 d. (1 t.., b. l. 40) pareiškėjo rašytinius paaiškinimus nustatyta, jog jis savo atsisakymą atlikti laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN – AK administracijos paskirtame būryje motyvuoja tuo, jog 3-ajame būryje gyvena narkotines medžiagas vartojantys nuteistieji, pareigūnai neužtikrina saugių kalinimo sąlygų, todėl jis turi pagrįstų abejonių dėl savo saugumo.
Įvertinus anksčiau minėtą, darytina išvada, jog Nutarimo priėmimo pagrindas – aplinkybė, kad pareiškėjas atsisako atlikti bausmę Pravieniškių PN – AK administracijos paskirtame 3-ajame būryje. Nors Pravieniškių PN – AK pažymose bei tarnybiniuose pranešimuose teigiama, jog pareiškėjas nenurodo priežasčių, kodėl nesutinka eiti gyventi į 3-ąjį būrį, tačiau iš pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. rugsėjo 26 d. rašytinių paaiškinimų bei skunde ir patikslintame skunde pateiktų argumentų nustatyta, jog pareiškėjas bijo eiti gyventi į jam paskirtą būrį, kadangi jo teigimu, būryje gyvena narkotines medžiagas bei alkoholį vartojantys, rūkantys, užsiimantys sukčiavimu, gerokai jaunesni už jį nuteistieji, todėl jis pergyvena dėl savo saugumo. Akcentuoja, kad Pravieniškių PN – AK administracija ir pareigūnai negali ir nesistengia užtikrinti nuteistųjų saugumo.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Pravieniškių PN – AK 3 - ajame būryje kalintys nuteistieji kėlė ar kelia realų pavojų pareiškėjui ir jo paskyrimas atlikti laisvės temimo bausmę šiame būryje keltų realų pavojų gyvybei ar sveikata. Pats pareiškėjas savo paaiškinimuose tik abstrakčiai nurodė, kad atsisako persikelti į paskirtą būrį dėl to, kad ten jam nesaugu, nes kiti nuteistieji vartoja narkotines medžiagas, alkoholį ir t.t. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. kokie asmenys, kada ir kur disponavo narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu, neteikia įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, kad pagal jo teikiamą ir nurodytą informaciją galimai buvo realizuotas ikiteisminis tyrimas ir nustatyti asmenys vykdantys nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo atsisakymas atlikti laisvės atėmimo bausmę būryje į kurį jis buvo skiriamas, būtų priežastiniame ryšyje su, kaip nurodoma skunde, kitų nuteistųjų netinkamu elgesiu bei iš to kylančia realia grėsme pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog jis atsisakė gyventi paskirtame būryje dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei, vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetami.
Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, jog paskirtame 3-ajame būryje gyvena tabako gaminius rūkantys nuteistieji, o jis nenori kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017-11-01 iki 2019-01-01) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas teigia, jog rūkyti draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Akivaizdu, jog teisės aktai pataisos įstaigų administracijoms nustato prievolę sudaryti sąlygas nerūkantiems nuteistiems nekvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Pravieniškių PN – AK atsiliepime į pareiškėjo skundą akcentuoja, jog įstaigoje yra laikomasi minėtų teisės aktų reikalavimų – nuteistiesiems yra griežtai draudžiama rūkyti gyvenamosiose bei bendro naudojimo patalpose, lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Pareiškėjo skunde bei patikslintame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių leidžiančių pagrįstai teigti, jog Pravieniškių PN – AK pareigūnai neužtikrina šio reikalavimo laikymosi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas atsisakė keltis gyventi į paskirtą 3-ąjį būrį, todėl jis net neturėjo galimybės įvertinti ar jis gyvendamas šiame būryje būtų priverstas nuolat kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
BVK (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2018-07-01 iki 2019-04-03) 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobūdis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiškia, kad nuteistasis privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., LVAT 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., LVAT 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).
Pažymėtina, jog Pravieniškių PN – AK direktorius 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakyme Nr. V-402 „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius darbo organizavimo 1-ame sektoriuje“ (II tomas, b. l. 23-26) 2.1.8 punkte nurodyta, kad skiriant nuteistuosius į 3-iąjį lokalinį sektorių būtina atsižvelgti į šiuos kriterijus: 1) ar nuteistasis sąmoningai ir motyvuotai atsisako neformaliųjų nuteistųjų bendravimo taisyklių; 2) ar nuteistasis nusiteikęs palaikyti pagarbius savitarpio santykius šiame sektoriuje; 3) ar nuteistasis savanoriškai pasižada koreguoti savo elgesį pagal įstaigoje nustatytą vidaus tvarką; 4) jei nuteistasis dėl įvairaus pobūdžio problemų nesugeba adaptuotis kituose būriuose; 5) jei nuteistasis turi asmeninio ar asmenybinio pobūdžio problemų; 6) jei nuteistasis pagal savo sugebėjimus dalyvauja ar pageidauja dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos veiklose; 7) esant būtinumui, kai siekiama užtikrinti gyvenamųjų patalpų apgyvendinimo socialinį lygiateisiškumą; 8) jei nuteistasis dėl įvairių asmeninio pobūdžio problemų, tiesiogiai nepriklausančių nuo jo paties, negali gyventi kituose būriuose; 9) jei nuteistasis motyvuotas keistis, palaikyti lygiaverčius tarpusavio santykius, prasmingai išnaudoti bausmės laiką bei mokytis, siekti gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas iš esmės neatitinka minėtų kriterijų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas negalėjo būti paskirtas į Pravieniškių PN – AK 1-ojo sektoriaus 3-iąjį lokalinį sektorių.
Analizuojant Pravieniškių PN – AK 1-ojo sektoriaus 3-ojo būrio statistinę informaciją apie nuteistuosius laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atlikusius bausmę minėtame būryje (II tomas, b. l. 27) matyti, jog jame gyvenusių nuteistųjų amžiaus vidurkis – 26 m. Pareiškėjas yra gimęs 1973 m., todėl ginčo laikotarpiu jis buvo 45 m. amžiaus. Akivaizdu, jog 3-ame būryje laikomi nuteistieji buvo gerokai jaunesni nei pareiškėjas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei BVK, nei Pravieniškių PN – AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakyme nėra nustatytos prievolės, skirstant nuteistuosius į būrius, atsižvelgti į nuteistųjų amžių. Visais atvejais svarbiausias kriterijus yra nuteistųjų asmeninės savybės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., LVAT 2014-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (eiti gyventi į paskirtą būrį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.).
BVK 183 straipsnis numato teisę apskųsti bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmus bei sprendimus. Minėti veiksmai ar sprendimai skundžiami bausmę vykdančios institucijos direktoriui, o pastarojo sprendimai - Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas per BVK nustatytą terminą pateikė skundą Departamentui, kuriame prašė panaikinti Nutarimą. Departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2018 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-3486 „Dėl Andrej Lukošin skundo išnagrinėjimo“ (1 t., b. l. 5-7). Minėtu sprendimu Departamentas nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko Nutarimą galioti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl Nutarimo panaikinimo būtu teikęs skundą teismui, todėl akivaizdu, jog Nutarimo teisėtumas nėra nuginčytas, jis galioja ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.
Kaip jau paminėta šiame teismo sprendime, paskirtos pareiškėjui nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas nekelia abejonių, kadangi jo paskyrimui buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas. Pabrėžtina, jog esminė neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, kad minėti aktai yra neteisėti, neturtinės žalos atlyginimas šioje dalyje negalimas.
Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose pagrindus ir tvarką nustato BVK 70 straipsnis. BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas patektų į kurią nors iš šių kategorijų, kurioms priskirti asmenys yra laikomi izoliuoti.
Tačiau BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl jo įvardijamų aplinkybių siekė pasinaudoti BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe teikti Pravieniškių PN – AK administracijai prašymą dėl jo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas neišnaudojo visų su jam teisės aktais suteiktų galimybių būti izoliuotam, jei to pats pageidavo, nuo jo teigimu galimai priešiškai nusiteikusių kitų nuteistųjų.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir Pravieniškių PN – AK argumentai laikytini pertekliniais, neturintys teisės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Kaip jau paminėta, viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo A. L. skundas ir patikslintas skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.