Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1329-881/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-09Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-06
Bylos Nr.
2A-1329-881/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11407-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
VšĮ „Karoliniškių poliklinika“
Kategorijos
  • 15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1329-881/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11407-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 15.3.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3217-852/2013 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VšĮ „Karoliniškių poliklinikos“ direktoriaus 2012 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. P-7-1.2-356 bei 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. P-7-1.2-401 dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir priteisti iš atsakovo VšĮ „Karoliniškių poliklinikos“ 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad VšĮ Karoliniškių poliklinikoje eina kineziterapeutės pareigas. 2012 n. liepos 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-7-1.2-356 ieškovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Ieškovės teigimu, įsakyme nurodytos aplinkybės, t. y. kad 2012 m. gegužės 24 d. masažo paslauga pacientui A. K. nebuvo suteikta, nors pacientas iš anksto šiai paslaugai buvo registruotas, neatitinka realybės. 2012 m. gegužės 24 d. ieškovė nesuteikė pacientui A. K. masažo procedūros, nes jis nebuvo užregistruotas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vyr. slaugytojos V. S. jai sudarytame grafike. Apie šį incidentą ieškovė informavo poliklinikos direktorę 2012 m. gegužės 25 d. raštu. Ieškovė nesutiko su įsakymo nuostata, kad ji, girdint kitiems pacientams, konfliktavo su V. P. ir V. S.; šis neva pažeidimas atsirado tik įsakyme. VšĮ „Karoliniškių poliklinikos“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-7-1.2-401 ieškovei paskirta kita drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškovė teigė, kad poliklinika nesudarė jai sąlygų pateikti pasiaiškinimą pagal DK 240 straipsnio 1 dalį, kadangi nenurodė konkrečių teisės aktų straipsnių, kuriuos ji, poliklinikos nuomone, pažeidė. Ieškovė nesutiko su įsakymo formuluote, kad bendraudama su visuomenės informavimo priemonėmis savo darbo laiku ji pažeidė pareigų instrukcijos skyriaus „Bendrosios pareigos“ 3 punktą, t. y. „darbo laiku atlikti tik darbo funkcijas bei vykdyti pareigas, nurodytas šioje pareigų instrukcijoje“. Ieškovė pažymėjo, kad 2012 m. liepos 25 d. nuo 9:05 val. iki 9:30 val. turėjo papildomą/specialią pertrauką pailsėti. Nesutikdama su atsakovo įsakyme padaryta išvada dėl sąlygų sudarymo bei skatinimo visuomenės informavimo priemonių atstovus pažeisti poliklinikos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų poliklinikos direktoriaus 2011 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V1-1.1-69, 109 punktą, ieškovė nurodė, kad šis punktas reglamentuoja lankytojų pareigas, už kurių tinkamą įgyvendinimą ji negali būti atsakinga, jei jos ir pažeidžiamos, o pareigos klausti lankytojų, ar jie turi leidimą filmuoti, fotografuoti, neįeina į kineziterapeuto darbo funkcijas. Ieškovė paaiškino, kad vieta, kurioje ji persirengia – poliklinikos rūsys, iki šios dienos nėra pažymėta kaip „tarnybinės patalpos“. Ieškovės teigimu, visuomenės informavimo priemonės nėra informuotos, kad jos kaip nors pažeidė poliklinikos vidaus tvarkos taisykles, nėra priimtas joks sprendimas dėl kokių nors sankcijų pritaikymo joms, todėl, jei visuomenės informavimo priemonių atstovai nepadarė pažeidimo (nepriimtas joks sprendimas), tai ir pati ieškovė negalėjo skatinti ar sudaryti sąlygas pažeisti. Ieškovė paaiškino, kad jai sutikus lankytoją poliklinikos rūsyje, jis jai uždavė kelis klausimus, į kuriuos ieškovė atsakė ir tiek. Ieškovė pažymėjo, kad yra profesinės sąjungos pirmininkė, ir, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnio 10 punktą, privalo ginti savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Dėl darbdavio 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-7-12-356 skirtos nuobaudos teisėtumo

Teismas konstatavo, kad teismo posėdžio metu ieškovė A. K. negalėjo paaiškinti, kodėl nesuteikė paslaugos pacientui. Ieškovės teiginiai, kad darbdavys jai nesudarė sąlygų darbo funkcijai atlikti, yra nekonkretūs ir nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Teismo posėdyje liudytoja V. P. paaiškino, kad ji 2013 m. gegužės 24 d., kaip slaugos administratorė, užregistravo pacientą A. K. procedūrai pas specialistę A. K. ir jam išdavė vizito lapelį. Ieškovei atsisakius suteikti paslaugą pacientui, ji, dalyvaujant ieškovės tiesioginiai vadovei V. S., davė nurodymą suteikti pacientui paslaugą, tačiau ieškovė paslaugos vis tiek nesuteikė. Tą patį teisme paaiškino ir ieškovės tiesioginė vadovė V. S.. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų paaiškinimais, nes jie yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad toks ieškovės A. K. elgesys laikytinas biurokratizmu ir savavaliavimu. Ieškovė ne tik neatliko tiesioginių savo pareigų, bet ir nevykdė jai pavaldumo tvarka duoto su jos darbu tiesiogiai susijusio nurodymo. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pažeidė Pareiginių instrukcijų 6 punkto reikalavimus ir reikalavimus, susijusius su pavaldumu, VšĮ Karoliniškių poliklinikos vidaus darbo tvarkos taisyklių 100 punkto reikalavimus, Darbo kodekso 228 straipsnio reikalavimus ir įsipareigojimus pagal darbo sutartį – paklusti darbdavio nustatytai darbo tvarkai. Šiuo atveju ieškovė A. K., net ir gavusi nurodymus dėl darbo atlikimo tvarkos, savo darbo pareigų neatliko. Tai teismui leido spręsti, kad darbo drausmės pažeidimą ieškovė padarė tyčia ir kad už tai jai teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda.

Ieškovės argumentai, kad poliklinikoje buvo kitokia pacientų registravimo praktika, anot teismo, yra nepagrįsti, nes ieškovė pacientų niekada pati neregistravo, o kinezaterapeutės (masažuotojos) darbą dirbo pirmą savaitę. Ar pacientas galėjo būti užregistruotas tą pačią dieną – nėra šios bylos nagrinėjimo klausimas, nes tai yra paciento ir gydymo įstaigos santykiai, kurie niekaip nesusiję su darbuotojai skirta nuobauda ir darbuotojos A. K. bei darbdavio VšĮ Karoliniškių poliklinikos tarpusavio teisėmis ir pareigomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paciento užregistravimas pas gydytoją, tiksliai nesilaikant vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, nėra pagrindas medicinos darbuotojai atsisakyti priimti besikreipiantį medicininės pagalbos pacientą net ir tuo atveju, jeigu jis būtų kreipęsis ne darbo laiku (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2004). Kita vertus, iš ieškovės A. K. paaiškinimų yra akivaizdu, jog jai buvo žinoma FMR skyriaus vedėjo T. S. nustatyta tvarka, pagal kurią pacientus registruoja vyr. slaugytoja V. S.. Apie tai ieškovė nurodo savo rašytiniuose paaiškinimuose. Todėl ieškovės kaltė dėl darbo drausmės pažeidimo yra įrodyta.

Kiti ieškovės argumentai, anot teismo, yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl darbdavio 2012-08-03 įsakymu Nr. P-7-12-401 skirtos nuobaudos teisėtumo

Teismas sprendė, kad ieškovės paaiškinimai apie minėtame įsakyme nurodytus įvykius, įvykusius 2012 m. liepos 25 d., yra prieštaringi. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad ji bendravo su visuomenės informavimo priemonės atstovu atsitiktinai jį sutikusi VšĮ Karoliniškių poliklinikos personalo persirengimo kambaryje. Taip pat ieškovė teigė, kad tą dieną vyko mitingas ir kad ji bendravo su žiniasklaidos atstovais kaip profesinės sąjungos atstovė. Tačiau susipažinus su viešai skelbiama filmuota medžiaga ((duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“), teismui nekilo abejonių, kad filmuojama buvo ieškovės A. K. iniciatyva, kad filmavimas vyko ieškovės persirengimo vietoje rūsyje, kur patekti gali tik ieškovė, kaip darbuotoja. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė pažeidė VšĮ Karoliniškių poliklinikos vidaus darbo tvarkos taisyklių 109 punkto reikalavimus, nustatančius, jog filmuoti ir fotografuoti poliklinikoje ir jos teritorijoje galima tik suderinus su poliklinikos administracija. Teismas taip pat laikė įrodytu, kad filmavimas vyko ieškovės darbo metu. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad nuo 9.05 iki 9.30 val. jai buvo suteikta speciali pertrauka, nes to nepatvirtina rašytiniai įrodymai. Be to, tai, anot teismo, taip pat nepatvirtina, kad tarp masažo procedūrų poilsiui skirtas laikas neįskaitomas į darbo laiką, ir kad tuo laiku ieškovei neprivaloma laikytis darbo drausmės reikalavimų. Teismas nenustatė, jog skiriant nuobaudą būtų padaryta procesinių pažeidimų. Duoti paaiškinimą dėl įtarimų padarius darbo drausmės pažeidimą yra darbuotojo teisė, kuria ieškovė A. K. šiuo atveju nesinaudojo. Teismas sprendė, kad ieškovei buvo nustatytas protingas terminas paaiškinimui pateikti.

Dėl profesinės sąjungos sutikimo skirti drausminę nuobaudą.

Teismas nustatė, kad pažeidimų padarymo metu ir drausminės nuobaudos skyrimo metu ieškovė nėjo profesinės sąjungos pirmininkės pareigų ir nevykdė jokių kitokių renkamų pareigų kaip darbuotojų atstovė. Tokios aplinkybės yra nustatytos ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-395-432/2012. Todėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalyse numatytos garantijos taikymas ieškovei, teismo nuomone, prieštarautų šios normos tikslams. Kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad darbdavys drausminės atsakomybės taikymą sieja su ieškovės, kaip darbuotojų atstovės, veikla. Nors ieškovė ir yra nurodžiusi, kad 2013 m. liepos 25 d. vyko mitingas, tačiau teismo posėdžio metu ji pati paaiškino, kad šis susirinkimas buvo skirtas išimtinai jos teisių gynimui dėl, ieškovės nuomone, nevykdomo teismo sprendimo, kuriuo ji yra grąžinta į darbą, ir tai nebuvo niekaip susiję su jos kaip darbuotojų atstovės veikla ar kolektyvinių interesų gynimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl VšĮ Karoliniškių poliklinikos direktoriaus 2012 m. liepos 4 d. direktoriaus įsakymo Nr. P-7-1.2-356, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Remiantis VšĮ Karoliniškių poliklinikos direktoriaus 2012 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V1-1.1-46 patvirtintos Siuntimo ir registravimo masažo procedūroms ir kineziterapijos užsiėmimo tvarkos 4.2 punktu, pacientus masažo procedūrai turi registruoti ne FMR vyr. slaugytoja, bet pats sveikatos priežiūros specialistas (ieškovė). Šiuo atveju yra svarbi ne poliklinikoje susiklosčiusi nerašyta praktika, o lokaliniais teisės aktais reglamentuota tvarka, nes bausti asmenį už darbo tvarkos pažeidimą galima tik tuomet, kai jis pažeidžia lokalinius teisės aktus, o ne kažkieno sugalvotą praktiką. Juo labiau, kad liudytoja V. P. teismo posėdyje paliudijo, kad ieškovė su „praktika“ nebuvo supažindinta. Taigi, susidariusioje situacijoje ieškovės veiksmuose nėra nei neteisėtumo elemento, nes ieškovė siekė, kad būtų dirbama pagal patvirtintus darbo nuostatus, nei priežastinio neteisėtos veikos ir žalingų padarinių ryšio, nes jeigu poliklinikos administracija būtų laikiusis pačios patvirtintos tvarkos ir leidusi ieškovei pačiai registruoti jai siunčiamus pacientus, nebūtų susiklosčiusi ir ši situacija. Teismas gi šį teisėtą ieškovės reikalavimą įvardijo savivaliavimu ir biurokratizmu. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas pripažino, kad ieškovė nebuvo informuota apie pasikeitimus masažo grafike. Be to, netrukus po įvykusio incidento VšĮ Karoliniškių poliklinika 2012 m. birželio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. V1-1.1-57 pakeitė siuntimo ir registravimo masažo procedūroms ir kineziterapijos užsiėmimams tvarką, pagal kurią, masažo procedūrai registruoja jau ne pats sveikatos priežiūros specialistas, bet asmuo, atsakingas už registravimo procedūrą. Teismo išvada, kad ieškovė nevykdė jai pavaldumo tvarka duotų su jos darbų tiesiogiai susijusių nurodymų, yra nepagrįsta, nes ieškovės ir slaugos administratorės V. P. nesieja tiesioginiai pavaldumo santykiai; darbo organizavimo prasme yra nelogiška ir netoleruotina, kad darbuotojui vadovauja du skirtingi asmenys ir daugiau, juo labiau, kad V. P. nurodymas turi būti vertinamas kaip neteisėtas, pažeidžiantis tiek Siuntimo ir registravimo masažo procedūroms ir kineziterapijai tvarką, tiek poliklinikos vidaus tvarkos taisyklių 44 punktą, numatantį, kad pacientams paslaugos teikiamos pagal išankstinę registraciją, išskyrus būtinąją medicinos pagalbą.

2. Dėl VšĮ Karoliniškių poliklinikos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. direktoriaus įsakymo Nr. P-7-1.2-401, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Teismo išvados, kad filmavimas vyko ieškovės persirengimo vietoje rūsyje, kur pateikti gali tik ieškovė, nepatvirtina nei vienas byloje esantis dokumentas, nors pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, būtent poliklinika privalėjo įrodyti, kad patalpos, kuriose buvo filmuojama, iš tiesų yra rūsyje ir kad jos yra tarnybinės patalpos. Atsisakydamas apklausti liudytojais visuomenės informavimo priemonių atstovus, teismas pažeidė rungimosi principą ir išvadas apie ieškovės paaiškinimų prieštaringumą grindė pseudoargumentais. Pabandžius atidaryti teismo nurodytą internetinį adresą, nurodoma, kad toks puslapis neegzistuoja; tokios filmuotos medžiagos byloje taip pat nėra, todėl keltinas klausimas, su kokia viešai skelbtina informacija teismas susipažino ir ar apskritai susipažino. Teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, taip pat ištirti vaizdo įrašą teismo posėdyje (CPK 220 str.). Viena iš drausminės atsakomybės sąlygų yra žalingi padariniai, kurių atsakovė neįrodė. Teismas taip pat plečiamai aiškino VšĮ Karoliniškių poliklinikos vidaus darbo tvarkos taisyklių 109 punkto reikalavimus; ieškovė nieko nefilmavo ir nieko nefotografavo. Dėl visuomenės informavimo priemonių galimų pažeidimų nebuvo priimtas joks sprendimas, todėl ir ieškovė negalėjo skatinti ar sudaryti sąlygas šiuos pažeidimus daryti. Taigi, antroji drausminė nuobauda ieškovei buvo pritaikyta nesant visų drausminės atsakomybės sąlygų.

3. Dėl profesinės sąjungos sutikimo skirti drausminę nuobaudą. Teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-395-432/2012 teismai pripažino, kad ieškovė buvo neteisėtai nušalinta nuo profesinės sąjungos tarybos pirmininko pareigų ir faktiškai negalėjo eiti šių pareigų dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Pastarieji negali būti priežastis netaikyti ieškovei įstatymo suteiktų garantijų, nes iš neteisės neatsiranda teisė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-395-432/2012 buvo priimtas iki drausminių nuobaudų taikymo ieškovei. Teismas šiuo klausimu bylą sprendė formaliai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo apeliacinį procesą nutraukti, o teismui manant priešingai ir apeliacinį procesą tęsiant, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2012 m. liepos 4 d. įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda dėl eilės jos padarytų darbo drausmės pažeidimų, kurių ieškovė apeliaciniu skundu neginčija, todėl galima padaryti išvadą, kad juos pripažįsta. Nurodytu įsakymu ieškovė nebuvo baudžiama už netinkamą Siuntimo ir registravimo masažo procedūroms tvarkos vykdymą. Tiek ieškovės pareigų instrukcija, tiek poliklinikos vidaus tvarkos taisyklės nenumato jokių išimčių ar apribojimų, kaip vadovybė turi darbuotojams duoti nurodymus, be to, V. P. nurodymą ieškovei suteikti paslaugą davė dalyvaujant ieškovės tiesioginei vadovei. Drausminė nuobauda – pastaba ieškovei buvo paskirta pagrįstai. Apeliantė neginčija, kad darbo metu filmavosi ir bendravo su žiniasklaidos priemonių atstovais. Šiuo darbo drausmės pažeidimu ieškovė padarė atsakovui tiek neturtinės žalos, nes žemino poliklinikos reputaciją, tiek turtinės, nes už laiką, sugaištą ne darbo funkcijų vykdymui, gavo darbo užmokestį. Ieškovės kviesti liudytojai buvo apklausiami 2013 m. spalio 30 d. teismo posėdyje. Ieškovės nurodomas vaizdo įrašas šalims buvo gerai žinomas, savo pasisakymuose šalys diskutavo dėl jo turinio, ieškovė nepageidavo vaizdo įrašo peržiūrėti teismo posėdžio metu. Ieškovė, manydama, kad jai taikytina DK 240 straipsnio 2 dalyje ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta garantija, turėjo darbdaviui šią informaciją nurodyti pati. 2013 m. gruodžio 17 d. šalys nutraukė tarpusavio darbo teisinius santykius, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovo prašymo nutraukti apeliacinį procesą

Apeliacinio proceso nutraukimo pagrindai yra numatyti CPK 308 straipsnio 2 dalyje ir 315 straipsnio 5 dalyje. Atsakovo prašymas nutraukti apeliacinį procesą įstatyme numatytais apeliacinio proceso nutraukimo pagrindais nėra grindžiamas, todėl jis negali būti tenkinamas.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl drausminių nuobaudų panaikinimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl dviejų drausminių nuobaudų (pastabos ir papeikimo) teisėtumo.

Dėl VšĮ Karoliniškių poliklinikos direktoriaus 2012 m. liepos 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. Nr. P-7-1.2-356 paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios drausminės nuobaudos – pastabos – apeliantei skyrimą atsakovas (darbdavys) motyvavo šiuo (-iais) darbo drausmės pažeidimu (-ais): apeliantė užregistruotam pacientui nesuteikė masažo paslaugos, nevykdė jai duodamų privalomų nurodymų, savo veiksmais sukėlė konfliktinę situaciją ir nedėjo pastangų ją išspręsti.

Byloje nustatyta, kad drausminių nuobaudų taikymo apeliantei metu ši ėjo kineziterapeutės pareigas VšĮ Karoliniškių poliklinikoje. Apeliantė dirbo pagal Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vyr. slaugytojos V. S. iš anksto sudaromus grafikus. 2012 m. gegužės 23 d. apeliantei buvo įteiktas 2012 m. gegužės 24-25 d. masažo procedūroms įregistruotų pacientų sąrašas, kuriame nebuvo A. K. pavardės. Ginčas kilo dėl to, ar nesuteikdama tą pačią dieną, 2014 m. gegužės 24 d., užregistruotam pacientui A. K. masažo paslaugų, apeliantė padarė darbo drausmės pažeidimą.

Pagrindinis argumentas, kuriuo apeliantė ginčija paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, yra tas, kad pagal tuo metu poliklinikoje galiojusią Siuntimo ir registravimo masažo procedūroms ir kineziterapijos užsiėmimams tvarką (4.2. p.), pacientus masažo procedūroms, anot apeliantės, turėjo registruoti ji pati. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė apeliantės drausminės atsakomybės nepanaikina, nes vadovaujantis tokia logine seka išeitų, kad apelianė galėjo atsisakyti suteikti masažo paslaugas visiems vyr. slaugytojos V. S. (t. y. ne pačios apeliantės) užregistruotiems pacientams, t. y. apskritai atsisakyti vykdyti savo pareigas, ko vis tik apeliantė nedarė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantę tenkino poliklinikoje faktiškai nusistovėjusi pacientų registravimo tvarka (ji administracijai dėl to jokių pretenzijų nereiškė). Ir nors su tokia faktine tvarka apeliantė nebuvo supažindinta pasirašytinai, tačiau savo funkcijas iki iškilusio konflikto vykdė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pacientas A. K. buvo užregistruotas laisvam apeliantės darbo laikui, apie jo užregistravimą buvo (tapo) žinoma tiesioginei apeliantės vadovei V. S., įrodymų, kad šio paciento priėmimas būtų pažeidęs apeliantės, kaip darbuotojos, teises ar teisėtus interesus, apeliantė nepateikė, todėl jos argumentai, kuriais ji pateisina atsisakymą suteikti paslaugas, vertinami kaip formalūs ir todėl neesminiai sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą.

Kita vertus, pagrindinė poliklinikos funkcija suteikti sveikatinimo paslaugas pacientams, kurie dėl vidinių poliklinikos tvarkos netobulumų ar darbuotojų nesutarimų neturėtų patirti nepatogumų. Taigi tuo aspektu, kad apeliantė savo tiesioginio darbo metu atsisakė teikti masažo paslaugą pacientui, t. y. vykdyti savo tiesiogines funkcijas, ir yra esminė, vertinant paskirtos nuobaudos pagrįstumą, todėl šios nuobaudos naikinti apeliantės nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Dėl VšĮ Karoliniškių poliklinikos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-7-1.2-401 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo.

Antros drausminės nuobaudos – papeikimo, apeliantei skyrimą atsakovas grindė tuo, jog apeliantė savo darbo laiku bendravo su visuomenės informavimo priemonių atstovais, filmavosi VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ patalpose, visuomenės informavimo priemonių atstovus vedžiojo po tarnybines patalpas.

Pirmosios instancijos teismas apie šių aplinkybių buvimą, be kita ko, sprendė iš viešai skelbiamo vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė jokių klausimų dėl šio įrašo egzistavimo ir (ar) turinio nekėlė, nors iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir jo pasisakymų teismo posėdžio metu žinojo, kad atsakovas juo remiasi. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad nėra aišku, su kokia viešai paskelbta informacija teismas susipažino ir ar apskritai susipažino, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti.

Remdamasis nurodytu vaizdo įrašu pirmosios instancijos teismas padarė šias išvadas: filmuojama buvo apeliantės iniciatyva, filmavimas vyko apeliantės persirengimo vietoje rūsyje (taigi, pašaliniams asmenims neprieinamoje (neskirtoje) vietoje), filmuojama buvo apeliantės darbo metu.

Pagal užimamas pareigas darbovietėje bendravimas su visuomenės informavimo priemonių atstovais į apeliantės darbo funkcijas neįėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad duodama interviu savo darbo laiku apeliantė pažeidė darbo drausmę, t. y. užsiėmė neteisėta, darbo teisės prasme, veikla (apeliantės pareigų instrukcijos bendrųjų pareigų 3 punktas nustatė, kad darbo laiku apeliantė privalo atlikti tik darbo funkcijas bei vykdyti pareigas, nurodytas šioje pareigų instrukcijoje, 1 t. b. l. 116). Būdama minėto filmavimo iniciatorė apeliantė, nors ir ne tiesiogiai pažeidė VšĮ Karoliniškių poliklinikos vidaus darbo tvarkos taisyklių 109 punkto reikalavimus, tačiau prisidėjo prie to, kad ją filmavę asmenys tai darė nesuderinę su poliklinikos administracija.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013); nagrinėjamu atveju abi šios drausminės atsakomybės sąlygos buvo įrodytos jos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime.

Kiti apeliantės argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl profesinės sąjungos sutikimo skirti drausminę nuobaudą (Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d.).

Būtinybę turėti profesinės sąjungos sutikimą skiriant apeliantei drausmines nuobaudas apeliantė motyvuoja civilinėje byloje Nr. 2-395-432/2012 priimtais teismų sprendimais, kuriais buvo pripažinta, jog apeliantė nuo profesinės sąjungos tarybos pirmininkės pareigų buvo nušalinta neteisėtai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamų drausminių nuobaudų skyrimo metu apeliantei palankus teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs (apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta tik 2013 m. birželio 5 d.), taigi skiriant apeliantei drausmines nuobaudas, faktinė situacija (pagal VĮ Registrų centras duomenis) buvo ta, kad ji nėjo profesinės sąjungos renkamojo organo nario pareigų ir todėl jai negalėjo (nebuvo teisinio pagrindo) būti taikomos įstatyme numatytos papildomos garantijos.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Civilinio proceso įstatymas nenumato teisės atsikirsti į atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai grąžinami jį padavusiam asmeniui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei A. K. 2014 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičVilija Mikuckienė