- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-19-635/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01093-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Daiva Jazbutienė
- Nuteistasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Advokatai
- Vygantas Skladaitis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Kristinos Kakurinės ir Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant prokurorėms V. L., V. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. gynėjo advokato Vyganto Skladaičio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1dalyje, ir nuteistas:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. P. skirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d.
Iš E. P. nukentėjusiajai D. B. priteista 560 Eur (aštuoni šimtai eurų) patirtų turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ar jos duomenimis, neteisėtai panaudojo mokėjimo priemonę ar jos duomenis, tai yra:
1.1. E. P. laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, surastu raktu atrakino duris, įsibrovė į D. B. priklausantį gyvenamąjį namą, ir pagrobė priklausančius: televizorių PHILIPS", kurio vertė 150 eurų, televizoriaus anteną, kurios vertė 15 eurų, elektrinę viryklę, kurios vertė 20 eurų, įvairių maisto produktų, kurių vertė 50 eurų, piniginę, su joje buvusiais 250 eurų, taip nukentėjusiajai D. B. padarė 485 eurų turtinę žalą.
1.2. Be to, jis laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d., įsibrovęs į D. B. priklausantį gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), vagystės metu pagrobė “SEB” banko mokėjimo kortelę „Master Card“, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. B. vardu, skirtą finansinei operacijai inicijuoti, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.
1.3. Taip pat, jis, 2020 m. gruodžio 27 d. 16.43 val., įdėdamas į „Luminor“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini)., svetimą "SEB" banko mokėjimo kortelę „Master Card“, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. B. vardu, tris kartus surinko PIN kodą D. B. sąskaitos likučio patikrinimui, taip neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, tačiau dėl klaidingo PIN kodo finansinė operacija buvo nutraukta. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. gruodžio 31 d. 11.21 val., prekybos centre "MAXIMA", (duomenys neskelbtini)., neteisėtai laikoma svetima elektronine mokėjimo priemone - banko "SEB" D. B. vardu išduota mokėjimo kortele „Master Card“, Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, bekontaktę mokėjimo kortelę priglausdamas prie mokėjimo kortelių skaitytuvo norėdamas atsiskaityti už perkamas prekes, tačiau to padaryti nepavyko, nes mokėjimo kortelė buvo užblokuota.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir prašo ją pakeisti į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatkreipė dėmesio į tai, jog nuteistasis savo kaltę pripažino, davė išsamius parodymus, parodė kaip įsibrovė į namą ir pavogė daiktus, dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi. Be to, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka.
3. Taip pat nurodo, kad E. P. visiškai pripažino nukentėjusiosios D. B. civilinį ieškinį, yra pasirengęs įsidarbinti ir atlyginti. Mano, kad bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, apsunkins žalos atlyginimo galimybes.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti.
5. Nurodo, jog E. P. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų yra įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, kita tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta bylos medžiaga. E. P. padarė trys tyčinius baigtus nusikaltimus. Nustatyta atsakomybę už nusikalstamas veikas lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), vagystės epizode – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. P. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, metų laikotarpyje ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias svetimo turto vagystes, paskirtų baudų nesumokėjo. Be to, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ar pajamų. Pagrindų manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar skiriant kitos rūšies bausmę, nustatyta nebuvo. Nurodoma, jog teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
6. Gautas nuteistojo E. P. prašymas leisti dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo gynėjo apeliacinį skundą. Be to, prašoma atkreipti dėmesį į tai, jog realiai sugyventinės D. B. banko kortele nepasinaudojo, surinkus neteisingą PIN kodą banko kortelė užsiblokavo. Nurodo, kad minėtą banko kortelę sunaikino. Prašo teismą atkreipti dėmesį į faktą, kad nusikalstamų veikų padarymo metu, nukentėjusioji D. B. buvo išvykusi į Švėkšnos reabilitacijos centrą bei į tai, jog D. B. yra skolinga 40 Eur už atliktus darbus jos namuose.
7. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais. Nurodė, kad jos ginamasis nuo pat pirmos apklausos prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Civilinį ieškinį pripažino visiškai, pažadėjo įsidarbinęs atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Prašė nuteistojo E. P. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti bausmę, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu.
8. Teismo posėdyje nuteistasis E. P. nurodė, kad didžiąją dalį bausmės yra atlikęs, ieško darbo, prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti.
9. Teismo posėdyje prokurorė nurodė, kad pirmos instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį atsižvelgė ir įvertino nuteistojo asmenybę, taip pat atsižvelgė, kad nuteistasis veikas padarė būdamas pavojingu recidyvistu bei įvertinęs kitas bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad E. P. ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. Prokurorės teigimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo E. P. teiginius, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nebus sudarytos sąlygos atlyginti žalą, vertino kaip deklaratyvius ir pažymėjo, kad nuteistojo gyvenimo būdas neleidžia daryti išvados, jog ketinimai įsidarbinti ir atlyginti žalą yra realūs. Prokurorės teigimu, pagrindo keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra, todėl prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.
11. Apeliaciniu skundu iš esmės neginčijamos padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgusi į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme, teisėjų kolegija, remdamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisakys būtent dėl bausmės nuteistajam individualizavimo.
12. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).
13. Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Apylinkės teismas skirdamas E. P. bausmę, paskyrė mažesnę už padarytas nusikalstamas veikas sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, vidurkį, jas subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis.
14. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog teismas, skirdamas bausmę neįvertino, kad E. P. savo kaltę pripažino, davė išsamius parodymus, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. BK 64¹ straipsniu, kuris numato, kad asmeniui, kuris prisipažino esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog E. P. savo kaltę visiškai pripažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams, sumažino vienu trečdaliu ir skyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, jog E. P. padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), vagystės epizode – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas skirdamas bausmę įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjo, nedirbantis.
16. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl skirtinos bausmės, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų ir jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. P. už nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes.
17. Apeliaciniame skunde pažymima, jog reali laisvės atėmimo bausmė apsunkins žalos atlyginimo galimybes. Šis argumentas nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai padaryti 2020 m. gruodžio mėnesį, tačiau iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio priėmimo nuteistasis nesiėmė priemonių ar iniciatyvos atlyginti bent dalį žalos nukentėjusiajai, darytina išvada, kad išsakyta pozicija yra daugiau deklaratyvi, nukreipta į siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 125 straipsnio 1 dalį kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. BVK 131 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadinasi, ir atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems yra galimybė dirbti ir gauti pajamas. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog nuteistasis visiškai pripažino nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir yra pasirengęs įsidarbinus žalą padengti, vertintinas kaip formalus pastarojo siekis deklaruoti gerus ketinimus, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo.
18. Apibendrinusi tai, kas nurodyta ir aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. P. gynėjo advokato Vyganto Skladaičio apeliacinį skundą atmesti.