- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-31
- Bylos Nr.
- 2-1641-494/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00942-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Atsakovas
- B. T.
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per savo struktūrinį padalinį ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui B. T. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo B. T. 866,79 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-03-09 eismo įvykio Vilniaus mieste metu atsakovas vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė gretimai važiavusį automobilį (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Po eismo įvykio atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „ERGO Lietuva“ (dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE). Dėl autoįvykio metu apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) žalą patyrusiam asmeniui –A. S. buvo išmokėta 866,79 Lt dydžio draudimo išmoka. A. B. T. gera valia ieškovui žalos neatlygino.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai, palaikydami ieškinyje nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai parodė, kad atsakovas iš eismo įvykio pasišalino apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jei jis, atsižvelgiant į prievolės esmę, nebuvo tiek atsakingas ir atidus kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina ir gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Būtent, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, tai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nes nėra nubaustas pagal ATPK 130 str., tačiau teismų praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pasisakyta, kad administracinėje byloje priimtas nutarimas prejudicinės reikšmės šai bylai neturi. Be to, atsakovas buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, kuriam keliami didesni atidumo ir atsargumo standartai. O kad vairuotojas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, tai patvirtina administracinės bylos protokolas ir nutarimas. Be to, vairuotojas darė KET uždraustą manevrą – kirto ištisinę eismo juostą, apvažinėjo automobilį iš kairės pusės ir buvo pavojingai priartėjęs prie automobilio. Būtina atsižvelgti į apgadinimo mąstą – apgadintos (duomenys neskelbtini) automobilio net trys detalės, t.y., galinės ir priekinės durys ir sulaužytas kairės pusės veidrodėlis, apgadinimai padaryti visai kairei automobilio pusei. Atsakovas ieškovui apie eismo įvykį nepranešė, o turėjo pranešti per tris dienas. Žala paskaičiuota remiantis žalos dydžio paskaičiavimais, žalos atsakovas ieškovui neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovas B. T. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad dėl ieškovo nurodyto įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-03-23 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 127 str. 2 d., kuriuo nenustatė atsakovo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Taip pat įvertinus nežymų automobilių apgadinimą, buvo konstatuota, kad atsakovo veikoje nebuvo tyčios, t.y., kad atsakovas nesuvokė, jog dalyvauja eismo įvykyje, todėl atsakovo atžvilgiu nebuvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 130 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu, atsakovas, palaikydamas atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Parodė, jog jokios jo kaltės nėra, jis jokio automobilio (duomenys neskelbtini) savo automobiliu (duomenys neskelbtini) neužkabino, jokio jausmo, kad jis kažką užkabino nebuvo, jis to nepajautė. Policija tik nufotografavo jo automobilį, pasakė, kad sumokėsi baudą ir bus viskas gerai. Jis baudą sumokėjo, nors su nutarimu nesutiko, nutarimo neskundė, nes nežinojo, kad turi teisę jį apskųsti. Jis ginčija prašomos atlyginti žalos dydį, nes tai didelė suma, jokių įrodymų, kad žalos dydis kitoks neturi. Dėl ekspertizės klausimo nekelia. Nepamena ar davė ar ne parodymus po įvykio policijoje, patvirtina, kad administracinėje byloje jo duotus raštu paaiškinimus pasirašė jis.
Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą.
Liudytojas G. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje link (duomenys neskelbtini) gatvės dienos metu įvykusio įvykio metu jis vairavo jo tėvui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), važiavo pirma juosta, o antroje juostoje buvo kamštis. Netoli sankryžos, gal likus 200 metrų, stovėjo atsakovas, visiems pajudėjus jis (liudytojas) persirikiavo į antrą juostą prieš atsakovą ir važiavo kol degė žalia šviesa. Kai užsidegė raudona šviesa, atsakovas pradėjo signalu pypsianti ir pusiau ta juosta pravažiuodamas prabraukė automobilį, t.y. atsakovas pradėjo jį lenkti iš kairės, būdamas priešingoje eismo juostoje. Buvo apgadintos (duomenys neskelbtini) galinės ir priekinės durelės, veidrodėlis, dažai nubrėžti. Greitis gal buvo 10-20 km/val. Atsakovas pradėjo rėkauti, į liudytojo klausimą – ką jūs darot, jis atsakė – jei nepatinka, kviesk policiją. Jis (liudytojas) negalėjo išlipti iš automobilio, išlipo su juo kartu važiavęs R. N.. Užsidegus žaliai šviesai atsakovas, liudytojui jau kviečiant policiją, nuvažiavo. Jis policijai pasakė atsakovo automobilio modelį, numerius, (duomenys neskelbtini) buvo sidabrinis, o atsakovo automobilis buvo tamsiai mėlynos spalvos F. M.. Viską susitvarkė pats, durelių nekeitė, dureles nupoliravo, gal apie 100 Lt kainavo, pirko padėvėtą veidrodėlį už apie 100 Lt. Ant automobilio (duomenys neskelbtini) matosi dar įbrėžimo žymė. Automobilis buvo nufotografuotas policijoje ir draudime, jis taip pat davė paaiškinimus dėl įvykio policijoje. Atsakovas policijoje prisipažino dėl įvykio, bet neprisipažino, kad kirto juostą. Į Ergo jis kreipėsi tą pačią dieną, draudimas jo tėvui išmokėjo apie 1000 Lt dėl įvykio.
Liudytojas R. N. parodė, kartu su G. S. yra draugai, prieš maždaug pusantrų metų kartu dalyvavo eismo įvykyje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie važiavo pirma juosta automobiliu (duomenys neskelbtini), vairavo G. S. ir persirikiavo į antrą juostą, buvo didelis tarpas. Atsakovas gal supyko ir pradėjo juos lenkti iš kairės bei perrėžė visą kairią G. S. automobilio pusę ir veidrodėlį. Atsakovas tada sustojo, nes raudona buvo, o jis išlipo iš automobilio ir atsakovui pasakė – ką jūs darot, o atsakovas pradėjo rėkti, sako – jei nepatinka, kviesk policiją ir užsidegus žaliai šviesai nuvažiavo ir negrįžo. Atsakovas matė, kad kliudė G. S. automobilį, nes jis labai arti pro juos pravažinėjo. Tai jie iškvietė policiją, pasakė automobilio markę ir numerį. Jis rašytinius paaiškinimus davė policijoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Kaip nustatyta byloje nustatyta, kad 2011-11-02 tarp šalių: ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.16), kuria buvo apdrausta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojų civiline atsakomybė.
Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos (priedas prie bylos), 2012-03-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto A. G. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2012-03-09 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), B. T., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpuso skilimas, ant priekinių ir galinių kairės pusės durelių užfiksuoti juodos spalvos plastmasės likučiai 92-94 cm aukštyje (padarytos automobilių apgadinimo fotonuotraukos), taip pat konstatuota, kad įvertinus automobilių apgadinimų nežymumą bei remiantis teismų praktika administracinėse teisės pažeidimo bylose, kai visi prieštaravimai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamojo asmens naudai, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. sudėties, o būtent subjektyvinės pusės – tyčios, remiantis B. T. paaiškinimu tikėtina, kad jis nesuvokė, jog dalyvauja eismo įvykyje, todėl įvykio vietoje nepasiliko bei nepranešė apie eismo įvykį policijai; atsakovui B. T. 2012-03-23 buvo surašytas protokolas už tai, kad 2012-03-09 apie 15.30 (duomenys neskelbtini), B. T., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė gretimai važiavusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 127 str. 2 d.; 2012-03-23 nutarimu B. T. dėl aukščiau nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 127 str. 2d. ir jam paskirta 100 Lt bauda; kaip matyti iš rašytinių G. S., R. N. parodymų, užfiksuotų administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje, jog atsakovas iš įvykusio eismo įvykio pasišalino.
Ieškovas užfiksavo ir paskaičiavo dėl eismo įvykio atsiradusią žalą 866,79 Lt sumai, bei 2012-04-11 mokėjimo nurodymu išmokėjo dėl įvykio nukentėjusiajam asmeniui 866,79 Lt draudimo išmoką; ieškovas dėl sumokėtos draudimo išmokos atlyginimo kreipėsi į atsakovą, atsakovas draudimo išmokos negrąžino (b.l. 21, 22, 81-82).
CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Asmuo, savo veiksmais pažeidęs šias elgesio taisykles, privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui (CK 6.263 str. 2 d.). Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 str. – 6.249 str.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas. Veikla – didesnio pavojaus šaltinių dalyvavimas veikiant vienas kitą, kurio padarinys – trečiajam asmeniui padaryta žala. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-25 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2006 ir kt. ).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys, kurių patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos (duomenys neskelbtini) 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) 12 straipsnyje nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 59.4 punktas). Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Taisyklių 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos jo sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taisyklių 60.1 punkte nustatyta, kad, jeigu apdraustasis transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš valdytojo iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais ( pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012 ir kt.).
Pagal Kelių eismo taisyklių (aktuali redakcija nuo 2011-10-06 iki 2012-03-31) 231 p., įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad įvykus bet kokiam eismo įvykiui, vairuotojas turi pareigą nepasišalinti iš įvykio vietos. Kelių eismo taisyklių 234 p. nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Taigi, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas sus juo susijęs asmuo neturi teisės pasišalinti iš įvykio vietos ir Kelių eismo taisyklių numatytais atvejais turi pareigą nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, o draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę tiek draudėjui pasišalinus iš įvykio vietos, tiek jam nepranešus policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Byloje nustatytos aplinkybės, tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų G. S., R. N. nuoseklūs parodymai, patvirtina, kad atsakovas iš įvykio vietos pasišalino.
Aplinkybė, jog atsakovas nebuvo baustas administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi šioje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas. Administracinės atsakomybės atsakovui netaikymas už pasišalinimą iš įvykio vietos negali būti vertinama aplinkybe, ribojančia teismo teisę vertinti byloje esančius įrodymus ir draudžiančia nustatyti aplinkybes, susijusias su draudiko teisės į regresą realizavimu. Atsakovui pasišalinus iš eismo įvykio vietos, ieškovė turi teisę, vadovaudamasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu išmokėtą draudimo išmoką susigrąžinti iš atsakovės. Taip pat atmestini atsakovo nesutikimo su ieškinio argumentai, kad ieškovo paskaičiuota prašoma priteisti žala yra didelė, kadangi atsakovas jokių tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Nagrinėjamu atveju, tai, kad ieškovas neremontavo nukentėjusiojo eismo įvykio metu automobilio savininko automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturi jokios reikšmės. Atsakovas įvykio metu buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, kuriam keliami didesni atidumo ir atsargumo reikalavimai.
Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 72 Lt žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos pašto išlaidos sudaro 11,25 Lt ir nežymiai viršija 10 Lt sumą, pašto išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 str. str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 - 270 str. str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo B. T., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui ERGO Insurance SE, j.a.k. (duomenys neskelbtini), veikiančiam per savo struktūrinį padalinį ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 866,79 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis litus 79 ct.) žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 866,79 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.