- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 2-22-715/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- I. J., O. J.
- Atsakovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono notarų biuro
- Advokatai
- Vilius Jonaitis, Algirdas Juška
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. J. ir O. J. ieškinį atsakovui J. B., tretiesiems asmenims Mažeikių rajono notarų biuro notarei Irinai Zavišnienei ir VĮ Registrų centro Telšių filialui dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teisinių pasekmių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovės I. J. ir O. J. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamos pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2012 m. vasario 3 d. Mažeikių rajono 2-ojo notarų biurų notarės Irinos Zavišnienės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro , J. B., dėl K. B. turto paveldėjimo pagal įstatymą, taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti VĮ Registrų centro Telšių filialą panaikinti registre įrašą apie 68 000 Lt vertės 0,2420 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. , ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ūkiniu pastatu Nr. ir kiemo statiniais, unikalus Nr. ir pratęsti ieškovėms I. J. ir O. J. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti tėvo K. B., gim. 1920-05-27, mirusio 2011-07-19, palikimą pagal įstatymą. Ieškinyje nurodė, jog jų tėvas K. B. ir mama L. J. susilaukė jų būdami faktinėje santuokoje, registruojant ieškovių gimimą tėvas gimimo liudijimuose nebuvo įrašytas, tėvystė nustatyta nebuvo, tačiau ieškovių išlaikymui iš K. B. buvo priteistas išlaikymas, ieškovės jį laikė ir pripažino tėvu, o K. B. pripažino jas dukromis. 2011 m. liepos 19 d. mirus K. B., liko jam priklausiusi namų valda Mažeikiuose, Algirdo g. 34. Ieškovės kreipėsi į notarę Iriną Zavišnienę, tačiau ieškovėms buvo atsisakyta suteikti informaciją apie K. B. palikimą, nes nėra nustatyta tėvystė, ieškovės nėra įpėdinės ir negali paveldėti K. B. turto. Ieškovės 2011-10-17 kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su pareiškimu tėvystės juridiniam faktui nustatyti (byla Nr. 2-71-721/2012), byla dar yra neišnagrinėta apeliacinėje instancijoje ir sprendimas nepriimtas. Ieškovės nurodė, jog ruošiant apeliacinį skundą bei iš 2012-01-01 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo sužinojo, jog K. B. broliui J. B., Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Irina Zavišnienė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir J. B. 2012-02-06 įregistravo nuosavybės teises į paveldėtą brolio K. B. nekilnojamąjį turtą, nesulaukęs sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-71-721/2012.
Atsiliepimas
Atsakovas J. B. su ieškovių ieškiniu nesutiko, prašo teismo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jam paveldėjimo teisės liudijimas į mirusio jo brolio K. B. turtą išduotas teisėtai, nes ieškovės neturi jokių įrodymų jog tarp jų ir jo mirusio brolio K. B. buvo tėvystės santykiai, ieškovių pareiškimas dėl juridinio fakto (tėvystės) nustatymo Mažeikių rajono apylinkės teisme atmestas, apeliacinėje instancijoje net nepradėtas nagrinėti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog paveldėjimo teisės liudijimas J. B. buvo išduotas neteisėtai. Taip pat nurodė, jog ieškovės nepateikė jokių duomenų, jog bandė ar siekė priimti K. B. palikimą, nes nepateiktas nei pareiškimas notarui dėl palikimo priėmimo, nei prašymas sudaryti palikimo aprašą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Irina Zavišnienė, atsiliepime į ieškovių ieškinį patvirtino, kad 2011 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais į notarų biurą konsultacijos kreipėsi ieškovės I. J. ir O. J., dėl paveldėjimo bylos užvedimo mirus 2011-07-19 (tariamam) jų tėvui K. B.. ieškovės nepateikė reikalingų dokumentų, įrodančių mirusiojo ir ieškovių giminystės ryšį, paveldėjimo bylai užvesti, todėl ieškovėms buvo patarta kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, dėl tėvystės nustatymo. 2011 m. rugsėjo 22 d. į notarų biurą kreipėsi mirusio K. B. brolis J. B., kuris pateikė giminystę įrodančius dokumentus ir pagal jo pareiškimą buvo užvesta paveldėjimo byla, pagal įstatymą. Įstatyminis įpėdinis J. B. nurodė, kad kitų įpėdinių galinčių paveldėti K. B. turtą nėra, apie užvestą civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo nei ieškovės, nei J. B. notarės neinformavo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonės registrų centro Telšių filialas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškiniui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu ir teisinių pasekmių panaikinimo byloje neprieštarauja.
Šalies argumentai
Ieškovės I. J. ir O. J. prašė jų ieškinį tenkinti, nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas tenkino jų pareiškimą ir pripažino, jog K. B. yra jų tėvas, todėl prašė pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu bei pratęsti terminą palikimui priimti.
Ieškovių atstovas advokatas Algirdas Juška ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, jog Šiaulių apygardos teismui nustačius, jog mirusysis K. B. yra ieškovių tėvas, atsirado pirmos eilės paveldėtojos, o atsakovas yra tik ketvirtos eilės paveldėtojas, todėl yra pagrindas pripažinti jau išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, taip pat iš pirmo reikalavimo išplaukia ir kitas reikalavimas – pratęsti terminą priimti palikimą, nes ieškovės per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau negalėjo įrodyti savo giminystės su K. B.. Prašė priteisti ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas advokato pagalbai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas Vilius Jonaitis teismo posėdyje teigė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovas priėmė savo mirusio brolio K. B. palikimą, nesant kitos eilės paveldėtojų, paveldėjimo teisės liudijimas jam buvo išduotas teisėtai, jis priėmė palikimą taip pat ir pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pažymėjo, jog ieškovės nenurodė objektyvių priežasčių dėl ko negalėjo priimti mirusiojo palikimo per įstatymo nustatytą terminą, nurodė, jog tai, kad nebuvo nustatyta tėvystė nėra objektyvi priežastis. Prieštaravo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato teisinę pagalbą, nes byloje nepateiktas išlaidų paskaičiavimas.
Trečiasis asmuo Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Irina Zavišnienė, kuriai apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Trečiojo asmens, Valstybės įmonės registrų centro Telšių filialo atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esantys duomenys: K. B. mirties liudijimo kopija (18 b.l.); I. J. gimimo akto įrašo ir gimimo liudijimo kopijos (10-11, 132 b. l.); O. J. gimimo akto, gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijos (12-14, 133 b. l.); 2012-02-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopija (59-61 b. l.); 2012-10-30 Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje kopija (81- 85 b.l.) patvirtina, jog nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. B., gim. 1920-05-27, a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2011-07-19, pripažino save I. J., gim. 1966-06-13, a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. J. (mergautinė pavardė Jakštaitė), gim. 1966-06-13, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas K. B., mirusio 2011-07-19, palikimui priimti. 2012-02-03 Mažeikių rajono 2-jame notarų biure išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas J. B., mirusio K. B. palikimui priimti.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. LR CK 5.11 straipsnyje nurodyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė pripažinta pagal įstatymus ( LR CK 5.11 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į tai, jog teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B. pripažino save ieškovių I. J. ir O. J. tėvu, ieškovės pagal įstatymą įgijo teisę paveldėti mirusio savo tėvo K. B. palikimą, kaip pirmos eilės paveldėtojos. 2012-02-03 Mažeikių rajono 2-ojo notarų biurų notarės Irinos Zavišnienės mirusio K. B. broliui J. B. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2-186 pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), kadangi ketvirtosios eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Pripažinus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu, naikintinos jo pagrindu J. B. įregistruotos nuosavybės teisės į K. B. nekilnojamąjį turtą: 0,2420 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. su statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr., ūkiniu pastatu, unikalus Nr. , ūkiniu pastatu Nr.ir kiemo statiniais, unikalus Nr..
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Minėtas trijų mėnesių palikimui priimti terminas teismo gali būti pratęstas, pripažinus jo praleidimo priežastis svarbiomis. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.). Ieškovės prašė teismo pratęsti terminą priimti mirusio jų tėvo K. B. palikimą, dėl svarbių priežasčių, nes užsitęsė tėvystės juridinio fakto nustatymo bylos parengimas ir nagrinėjimas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovės, nepraleidusios įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau tuo metu negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių ieškovių ir mirusiojo K. B. giminystės (tėvystės) ryšį, dėl ko negalėjo pateikti prašymo priimti palikimą. Taip pat nepraleidusios trijų mėnesių termino kreipėsi pareiškimu į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo. Ieškovių nurodytas aplinkybes, juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, teismo pripažintinos svarbiomis.
Vadovaujantis CK 5.9 straipsnio 1 dalimi, kai įsiteisėja teismo sprendimas nepripažinti asmens, pretenduojančio į palikimą, įpėdiniu, turinčiu teisę į palikimą, laikoma, kad šis asmuo palikimo nepriėmė. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu, išskyrus atvejus, jeigu ieškinys buvo pareikštas dėl kitų įpėdinių interesų. Patenkinus ieškovių ieškinį, siekiant išvengti vėlesnės teisinio neapibrėžtumo situacijos ir sudaryti sąlygas ieškovėms be kliūčių priimti palikimą, teismo sprendimu patvirtintinas faktas, kad ieškovės lygiomis dalimis yra priėmusios K. B. palikimą kaip pirmosios eilės K. B. įstatyminės įpėdinės.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovėms priteistina 3112,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovių atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą Nr. 701153, kuriuo ieškovė I. J. sumokėjo atstovui advokatui Algirdui Juškai 1000 Lt už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą bei patarimą, tačiau advokatas nepateikė teismui prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir jų pagrindimu, todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą iš atsakovo ieškovėms nepriteistinos.
Teismas šioje byloje patyrė 68,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
n usprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu 2012 m. vasario 3 d. Mažeikių rajono 2-ojo notarų biurų notarės Irinos Zavišnienės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr., dėl K. B. turto paveldėjimo pagal įstatymą.
Pripažinti, kad ieškovės I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) yra priėmusios K. B. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-07-19, palikimą lygiomis dalimis kaip pirmosios eilės įpėdinės paveldint pagal įstatymą.
Įpareigoti Valstybės įmonės registrų centrą panaikinti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašus: registro Nr. apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą J. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. B. 3112 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą dvylika litų) žyminio mokesčio ieškovėms I. J. ir O. J. bei 68,25 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 25 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.