Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjoms I. J., O. J.-J. ir jos atstovei advokatei G. L., suinteresuotam asmeniui J. B., jo atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų I. J., O. J.-J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ( tėvystės) nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos kreipėsi įteismą pareiškimu CPK 444 str. tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos yra K. B., mirusio 2011 m. liepos 19 d., dukros. Teismo posėdyje pareiškėjos ir jų atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nori, jog būtų nustatyta, kas yra jų tėvas ir taip užpildyti tuštumą. Jų motina L. J. su K. B. gyveno faktinėje santuokoje ir nuo jo pastojo. Kiek jos žino iš motinos Kazimieras rūpinosi jų motina joms gimus, rėmė ją. Prisimena iki joms sukako septynieri metai K. B. aplankydavo jas ir jos vadino jį tėvu. Motina iki savo mirties dėl dukrų tėvystės nustatymo į teismą nesikreipė. 1966 m. gruodžio 08 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu iš K. B. buvo joms priteistas išlaikymas ir K. B. jį mokėjo, pripažino tėvystės faktą. Joms motina visa laiką sakė, kad K. B. yra jų tėvas, jos K. B. ir jo šeimą gerai pažinojo. K. B. motina jąs pripažino kaip anūkęs.

L. Z. B. teisme parodė, kad iki 1972 metų gyveno Pašerkšnės kaime, Mažeikių rajone. Kaiminystėje gyveno L. J. su dviems dukrelėmis. Ji viena augino dukras. Ji pasakojo, kad Kazimieras ją paliko vieną su dukrelėmis. K. periodiškai asilankydavo pas L. Žinojo iš J., kad vyriškis, kuris lankydavosi pas yra K. Iki 1972 metų ji matydavo Kazimierą pas J. K. B. niekur nedirbo, eidavo pas žmones pasidarbuoti, padėdavo L. J. nudirbti ūkio darbus. Kadangi ji tuo metu dirbo apylinkės pirmininke, žinojo, kad ūkinėse knygose buvo surašomi sodyboje surašymo metu rasti žmonės, tai buvo daroma kiekvienais metais.

Liudytoja S. P. parodė, kad Šerkšnėnuose pas K. P. gyveno K. B., jo motina, L. J. su dukromis. Jie į Šerkšnėnų k. atsikraustė iš Račių k. Tai galėjo būti kokiais 1972 ar 1973 metas. Mergaitės tada buvo kokių 3-5 metukų amžiaus. Kadangi jie gyveno kartu, ji supratusi, kad L. J. mergaitės yra K. B. dukros. Jis rūpinosi šeima.

Liudytoja J. Š. parodė, kad pažinojo K. B. ir L. J.. Jie gyveno kaip sugyventiniai. L. J. pagimdė mergaites lyg ir kartu su K. gyvendama. Kai ši gyveno kartu su K. ir jo motina, dažnai dukras palikdavo K. motinai, pati girtuokliavo. Kartais ji nepareidavo į namus savaitėmis, todėl kaimynai padėdavo K. motinai vaikus prižiūrėti, parūpinadavo vaikams maisto. Su vaikais ji gyveno pasa K. gal kokius 3 mėnesius. 1966 metų rudenį K. su motina L. J. su dukromis iš savo namų išvarė. Kur gyveno L. J. ji nežino. Daugiau ji su K. B. kartu negyveno iki šis išsikraustė iš savo namų. Maždaug 1969 metais ir B. išsikraustė gyventi kitur. Kartu su K. B. ji yra dirbusi apie metus laiko Bugenių plytinėje. Tiksliai laiko ji negali pasakyti kada tai buvo, bet nuo 1969 metu ji ten jau nebedirbo. Nuo 1990 metu su K. B. susitikdavo Mažeikiuose. Yra kalbėjusi su juo dėl vaikų ir jis sakė, kad jokių vaikų neturi, labia supykdavo,kai užsiminadavo jam kas nors apie vaikus. Kai K. išvarė L. J. iš namų, kaime žmonės kalbėjo, jog tai ne jo vaikai.

Liudytoja S. M. parodė, kad gyveno 30 metų su K. B. kaiminystėje. Jis niekuomet nebuvo užsiminęs apie jokius vaikus. Kai jis gulėjo pries mirtį ligoninėje, jai atėjus jį aplankyti, seselės pasakė, kad pas yra dukros. Jam tada ėjo jau 92 metai ir jis nelabai suvokė aplinką. K. daug metų gyveno kartu su seserimi.

Liudytoja Adelija B. P. parodė, kad maždaug 1966 metų rudenį K. B. buvo persikraustęs į Pumpurų kaimą. Jis kartu su seserimi ir motina gyveno pas jos močiutę. Jis dirbo Bugenių plytinėje. Močiutei padedavo po darbo dirbti ūkio darbus. Jis gyveno pas jos močiute maždaug iki 1969-1970 metų. Jo mama mire 1968 metais. Vėliau K. B. su seserimi lyg išsikraustė į Viekšnius ir daugiau su juo nebesusitikdavo. Kai jis gyveno pas jos močiute jokių vaikų neturėjo ir nieko apie vaikus nepasakojo. Jos močiutei sake, kad yra vienas, nevedęs, gyveno su seserimi ir motina. Pasjį niekas neatvažiuodavo, kad jis lankytų kokius vaikus, nepasakojo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Ištyrus bylos dokumentus ir išklausius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, nustatyta, jog I. J. ir O. J. ( mergautinė pavardė J. ) gimė 1966-06-13 ( b.l.3,4,6,7,8). K. B. mirė 2011 m. liepos 19 d.( b.l.38). Pareiškėjų motina L. J. mirė 1982-03-12 ( b. l. 37).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Kadangi ieškovės yra gimusios iki 1966 m. birželio 13 d., o spėjamas tėvas K. B. yra miręs, nagrinėjant tokios kategorijos bylas, teismas turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais. Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1940 m. gruodžio 1 d. iki 1968 m. spalio 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio 1969 m. gruodžio 2 d. LATP Įsako „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10 straipsniu tėvystės faktui nustatyti. Pagal 1969 m. gruodžio 2 d. įsaką “Dėl LR Santuokos ir Šeimos kodekso įsigaliojo tvarkos patvirtinimo” 10 str. vaikams, gimusiems iki 1968 m. spalio 1 d. iš nesančių tarpusavio santuokoje asmenų, tėvystė gali būti nustatyta pagal bendrą vaiko motinos ir asmens pripažįstančio save vaiko tėvu pareiškimą, o mirus asmeniui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save tėvu, teismine tvarka gali būti nustatytas tėvystės pripažinimo faktas. Remiantis bendru tėvų pareiškimu arba teismo sprendimu, kuriuo nustatytas tėvystės pripažinimo faktas, atliekama atitinkama registracija civilinės metrikacijos organuose ir vaiko tėvas įrašomas į vaiko gimimo liudijimą. Taigi mirus spėjamam vaiko tėvui įrodinėtinos dvi aplinkybės: 1) kad vaikas buvo mirusiojo išlaikomas ir 2) kad miręs asmuo pripažino save vaiko tėvu.

Pagal CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą ir 178 str. reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas daro išvadą, jog pareiškėjos nepateikė ir teismui nepavyko surinkti įrodymų, kurie leistų daryti patikimą išvadą dėl K. B. tėvystės I. J. ir O. J. ( mergautinė pavardė jakštaitė) atžvilgiu.

Pareiškėjos aplinkybę, jog K. B. pripažino save jų tėvu įrodinėjo Mažeikių rajono teismo sprendimu, kuriuo joms buvo priteistas iš K. B. išlaikymas. Tėvystės pripažinimo faktą taip pat įrodinėjusios ir liudytojų parodymais.

Iš byloje esančių pareiškėjų gimimo akto įrašų kopijų (b. l. 3,6), gimimo liudijimų kopijų ( b. l. 4, 7) matyti, kad žinių apie jų tėvą įraše nėra. Pareiškėjų motina L. J. 1966-11-18 kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo ( b. l. 22). Mažeikių rajono teismo 1966 m. gruogdio 08 d. sprendimu iš K. B. buvo priteisti alimentai L. J. dukrų J. I. ir J. O. išlaikymui po 12 rublių kas mėnsį kiekvienai nuo 1966-11-18 iki dukterims sukaks po 18 metų jei jos mokysis, o jei nesimokys – iki 16 metų ( b. l. 35-36). Šio teismo sprendimo K. B. neskundė. Alimentus jis mokėjo iki pareiškėjoms sukako 16 metų. Tai, kad K. B. mokėdamas pareiškėjų motinai vaikų išlaikymui teismo priteistus alimentus, t.y. taip išlaikė pareiškėjas, negali būti pagrindu nustatyti ir tai, kad jis tuo pačiu ir pripažino save jų tėvu. Bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjant bylą dėl alimentų išieškojimo, K. B. parodęs, kad nuo 1965 m. vasario mėnesio iki 1966 m. spalio mėnesio pabaigos iš tiesu gyveno kartu su pareiškėjų motina L. J., neigė savo tėvystę ir nepripažino, kad jis yra pareiškėjų tėvas ( b. l. 33). Jis teisme paaiškino, jog L. J. girtavo, dažnai grįždavo į namus girta, todėl vaikai galėjo būti ir ne jo. Nurodė, kad padėdavo L. J. vaikus išlaikyti, kol kartu gyveno. Pareiškėjos nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kad be alimentų mokėjimo K. B. teikė joms kokią nors papildomą paramą bei pripažino save jų tėvu, kad jos palaikė ryšius su tėvu, t. y. K. B., su juo susitikinėjo ir, kad jis, būdamas gyvas, pripažino save pareiškėjų tėvu. Pareiškėjų motina iki savo mirties 1982 metais, t. y. 16 metų nekėlė klausimo dėl galimos K. B. tėvystės.

K. B. mirė eidamas 92 metus, būdamas silpnos sveikatos (pareiškėjos taip pat nurodo savo ieškinyje ir pareiškime, kad jis buvo labai senas ir ligotas) ir juo pareiškėjos visiškai nesirūpino, todėl yra pagrindo konstatuoti, jog tarp jų visiškai nebuvo artimiems žmonėms būdingų ryšių. Pareiškėjos, teigdamos, jog juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą siekiančios nustatyti dėl to, kad jų gimimo dokumentuose būtų įrašyti duomenys apie jų tikrąjį tėvą, nepasinaudojusios galimybe K. B. esant gyvam įrašyti jį savo tėvu. Ieškinyje nurodo, kad teisminė tėvystės fakto nustatymo tvarka būtina spręsti paveldėjimo klausimui ( b. l. 1-2).

Kiti įrodymai - liudytojų parodymai taip pat nesuteikė patikimų duomenų apie I. J. ir O. J. motinos L. J. ir K. B. santykius, kurie leistų neabejotinai nuspręsti dėl galimos K. B. tėvystės. Liudytojų parodymai prieštaringi. Liudytoja Z. B. apie tai, kad pas L. J., jai gyvenant vienai su dukromis lankydavosi ir jas rėmė materialiai būtent K. B., žinojo iš pačios L. J., nes kitokiomis aplinkybėmis su K. B. nebuvo susidūrusi ir jo asmeniškai nepažinojo. Jos parodymai yra išvestiniai iš L. J. jai pasakojimų. Be to, ji nurodo, kad K. B. tuo metu, kai lankydavosi pas L. J., niekur nedirbo, ėjo uždarbiauti pas žmones, o į bylą pateikti K. B. darbo knygelės nuorašai rodo, jos jis pastoviai nuo 1955-07-01 iki 1980-06-02 turėjo darbą ( b. l. 90-98). Liudytoja S. P. aiškina apie K. B. ryšius su pareiškėjų motina, jų bendrą gyvenimą su K. B. motina pas K. P. Šerkšnėnų k., tarpusavio rėmimą 1972-1973 metais, tuo metu, kai K. B. motina mirė dar 1968-11-29 ( b. l. 99), o K. P. išsituokė su K. B. seserimi A. P. 1966-08-04 ( b. l. 100,101). Pačios pareiškėjos 2011-09-27 paduodamos teismui ieškinį nurodė, kad jos iki 2011 metų pavasario nežinojo, kad K. B. yra jų biologinis tėvas ir tuo pačiu nurodo, jog iki septynierių metų su juo ir motina L. J. gyveno tame pačiame Pašerkšnės kaime ir K. B. vadindavo kartais tėvu, kartais Kazimieru. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiau byloje nėra visiškai jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjoms būnant 3-5 metukų ar net iki 7 metų amžiaus jų motina būtų gyvenusi kartu su K. B.. Iš byloje esančių liudytojų ir pačios L. J. 1966 metais duotų teisme parodymų nustatyta, kad L. J. su K. B. gyveno kartu pastarojo motinos Z. B. name maždaug nuo 1965 m. vasario mėnesio iki 1966 metų spalio mėnesio pabaigos, o spalio 21 d. K. B. išvarė ją su vaikais iš namų ( b. l. 29-33). K. B. ir L. J., pastarosios pastojimo metu, vaikų gimimo metu gyvenimas sykiu viename jo motinai priklausiusiame name, K. B. nepripažinus save L. J. dukrų tėvu, jam nedalyvavus jų auklėjime, realiai neprisidėjus prie jų išlaikymo ir pan., tuo labiau mergaitėms sulaukus tik keturių mėnesių amžiaus išvarius jų motiną kartu su vaikais iš namų, negali būti pripažįstamas K. B. tėvystę patikimai patvirtinančiais įrodymais. Pažymėtina, kad L. J., kreipdamasi 1966-11-18 į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo pati buvo nurodžiusi gyvenanti Mažeikių r., Ketūnų apyl ., Račių k., o atsakovo gyvenamosios vietos adresas ieškinyje nurodytas Mažeikių r., Ukrinų apyl., Dapšių k. ( b. l. 22). Tokiems byloje įrodymams, kuriuos teisme pateikė patys L. J. ir K. B. (jų parodymais, duotais teisme tikėti nėra pagrindo), prieštarauja 1966 m. lapkričio 29 d. Mažeikių r., Ukrinų apyl., Vykdomojo komiteto pažymėjimas Nr. 274 apie B. Z. kiemo narius ( b. l. 19). 1966-11-29 L. J. pagal jos pačios teisme duotus parodymus su dukromis Z. B. namų valdoje jau negyveno. Kitos liudytojos J. Š., S. M., A. B. P. teisme parodė, jog K. B. visuomet teigė esantis vienas, neturintis šeimos. Jos nurodė, kad niekuomet nėra girdėjusios jį ką nors užsimenant apie vaikus.

CK 3.148 str str.cnustato, jog sprendžiant dėl asmens tėvystės pagrindas jai nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Pagal CPK 389 str. kitos įrodymų priemonės turi „patikimai patvirtinti tėvystę“. Medicininiai tyrimai šiuo atveju nebuvo daromi., nes J. B. atsisakė dalyvauti tyrimuose. Ši aplinkybė sprendžiant dėl galimos tėvystės pati savaime nereikšminga, nes tėvystės klausimas keliamas ne J. B. atžvilgiu ( CK 3.148 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjų I. J. ir O. J. –Jakštaitės pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant skundą Mažeikių rajono apylinkės teismui.