Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Vilnius miesto apylinkės teismas 2014-06-19 sprendimu pripažino, kad ieškovas yra atsakovo Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ tikrasis narys nuo 2007-03-10 bei turi visas būrelio nario teises, įskaitant ir teisę susipažinti su būrelio dokumentais (e.b. 1 t. b.l. 45-47). 2015-09-14 Vilniaus apygardos teismas nutartimi Vilnius miesto apylinkės teismas 2014-06-19 sprendimą paliko nepakeistą (e.b. 1 t. b.l. 38-44).

2015-10-30 Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ prezidentas raštu informavo ieškovą, kad 2015-11-27 vyks valdybos posėdis, kuriame bus sprendžiamas jo pašalinimo iš klubo narių klausimas už destruktyvią ir kenkėjišką veiklą bei praradus klubo narių pasitikėjimą ir pasiūlė pateikti raštiškus paaiškinimus dėl jo pašalinimo (e.b. 1 t. b.l. 29).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-10-20 Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ dvidešimt narių kreipėsi į klubo prezidentą bei valdybą su pareiškimu, nurodydami, kad nenori medžioti su ieškovu, kadangi jis padarė klubui materialinės ir moralinės, finansinės žalos, prašydami valdybos apsvarstyti pasiūlymą visuotiniam susirinkimui dėl L. T. pašalinimo iš klubo narių (e.b. 1t. b.l. 87-88).

2015-11-27 raštu ieškovas informavo Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ valdybą, kad negali pateikti raštiškų paaiškinimų dėl ketinimo jį pašalinti iš klubo narių už destruktyvią ir kenkėjišką veiklą bei praradus klubo narių pasitikėjimą, kadangi nenurodytos priežastys bei prasižengimai už kuriuos jį ketinama pašalinti (e.b. 1 t. b.l. 22).

2015-11-27 Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ valdyba nutarė teikti visuotiniam susirinkimui ieškovo pašalinimo iš Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ narių klausimą, kadangi grupė klubo narių kreipėsi į valdybą, nurodydami, kad nenori medžioti su ieškovu ir prašydami valdybos svarstyti teikimą visuotiniam narių susirinkimui dėl ieškovo pašalinimo (e.b. 1 t. b.l. 24).

2015-12-10 raštu Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ prezidentas pasiūlė ieškovui pateikti savo raštiškus paaiškinimus klubo valdybai dėl jo pašalinimo iš klubo, nurodydamas, kad kitas valdybos posėdis įvyks 2016-01-11 bei pakvietė ieškovą dalyvauti minėtame posėdyje (e.b.1t., b.l. 23).

2016-01-07 ieškovas Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ valdybai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl jo šalinimo iš klubo narių priežsačių (e.b. 1 t. b.l. 25).

2016-02-13 Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ visuotinio susirinkimo metu balsuojant 29 klubo nariams, iš kurių 22 balsavo už, 4 nariai prieš, 3 susilaikė, buvo nuspręsta pašalinti ieškovą iš Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ narių (e.b. 1 t. b.l. 32-34, 116-118).

Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ įstatų, įregistruotų 2014-06-11 Juridinių asmenų registre (toliau – Įstatai), 27 punkte nustatyta, kad klubo nariai gali būti pašalinami iš klubo, klubo valdybos teikimu, visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimu, kuris priimamas visuotiniame klubo narių susirinkime dalyvaujančių narių 2/3 balsų dauguma, šiais atvejais: už klubo nario pareigų nevykdymą; praradus medžiotojų klubo narių pasitikėjimą; sistemingai nevykdant klubo prezidento, valdybos ar visuotinio narių susirinkimo nutarimų, sprendimų ar nurodymų; laiku nesumokėjęs nario mokesčio; už šiurkštų Medžioklės įstatymo, vidinių taisyklių ir šių įstatų nesilaikymą ar pažeidimą.

Įstatų 28 punkte nustatyta, kad klubo nariai tarpusavio santykius grindžia savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principais. Klubo nariai gali pareikšti nepasitikėjimą klubo nariu, dėl kurio negali toliau tinkamai tenkinti ir įgyvendinti bendrų narių poreikių ir tikslų, susijusių su medžiokle. Tokiu atveju ne mažiau kaip ½ klubo narių pasirašo raštišką pareiškimą, nurodydami priežastis, aplinkybes ir motyvus dėl ko yra reiškiamas nepasitikėjimas klubo nariu. Pareiškimas teikiamas svarstyti klubo valdybai. Klubo narys, kuriam reiškiamas nepasitikėjimas, valdybos teikimu, visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimu gali būti šalinamas iš klubo narių.

Įstatų 34 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl narių pašalinimo iš klubo priima visuotinis susirinkimas. Klubo narys gali būti pašalintas klubo valdybos teikimu, klubo narių visuotiniame susirinkime dalyvaujančių narių 2/3 balsų dauguma. Pašalinus klubo narį 27.2 punkte (Praradus medžiotojų klubo narių pasitikėjimą) nustatyta tvarka, sprendime pašalinimo priežastys nurodomos, tačiau jų įrodinėti nebūtina. Tokiu atveju yra laikoma, kad klubo narys prarado daugumos klubo narių pasitikėjimą ir tai yra pakankamas pagrindas jį pašalinti iš klubo narių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009-12-15 nutartyje ( civilinė byla Nr. 3K-7-470/2009 V. L. , Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas") pasisakė, kad sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamos ir priimtinos sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus. Tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, iš anksto, per protingą terminą iki visuotinio narių susirinkimo iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir kt.

Tarp šalių nėra ginčo, kad priimant sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ narių būtų padaryti procedūriniai pažeidimai. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovas buvo iš anksto informuojamas apie jo pašalinimo iš klubo narių klausimo svarstymą, buvo suteikta teisė pateikti savo rašytinius paaiškinimus bei sudaryta galimybė dalyvauti susirinkimuose.

Tarp šalių iškilęs ginčas dėl materialinio pagrindo egzistavimo ieškovo pašalinimui iš klubo narių, kartu ieškovui ginčijant Įstatų nuostatas, kurios sudaro pagrindą pašalinti asmenį iš klubo narių, neįrodant jo pašalinimo materialinių pagrindų egzistavimo, kaip prieštaraujantį imperatyvioms Asociacijos įstatymo 12 str. 2 d. 7 p. nuostatoms, teigiančioms, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodoma jos narių pašalinimo tvarka ir sąlygos, taipogi kaip prieštaraujantis Asociacijų įstatymo 18 str. 1 d. nuostatai, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

CK 2.82 str. 4 d. normoje nurodoma, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Asociacijos įstatymo 12 str. 2 d. 7 p. nurodyta, jog asociacijos įstatuose turi būti nurodoma jos narių pašalinimo sąlygos ir tvarka. Tokios tvarkos ir sąlygų įtraukimas į asociacijos įstatus negali būti suprantamas formaliai, turi būti atsižvelgiama į tokio reguliavimo tikslus ir siekiamus padarinius: įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą teisę kiekvienam asmeniui laisvai vienytis į asociacijas ir tapti jos nariais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str.), taip pat užkirsti kelią neteisėtam asociacijos nario pašalinimui. Todėl aiškinant ir taikant teisės normas privaloma nustatyti ir išaiškinti tikrąją įstatymo ar jos normos prasmę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, atsakovo Įstatų 7.2. punktas bei 34 punktas ta dalimi, kuria nustatyta, kad šalinant klubo narį iš klubo, kaip praradusį klubo narių pasitikėjimą, nereikia įrodinėti pašalinimo priežasčių, prieštarauja Asociacijos įstatymo 12 str. 2 d. 7 p. nuostatai, jog asociacijos įstatuose turi būti nurodoma jos narių pašalinimo sąlygos ir priežastys, taip pat prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad tokia atsakovo Įstatų 7.2 ir 34 punkto redakcija, kuria remiantis ieškovas pašalintas iš medžiotojų būrelio, asmeniui faktiškai užkertama teisė į teisminę gynybą (CPK 5 str.), nes teismas tokiu atveju negali vertinti asmens pašalinimo iš medžiotojų klubo, kaip asociacijos, priežasčių, o medžiotojų klubas savo sprendimo neprivalo nei motyvuoti, nei įrodinėti. Toks pašalinimo pagrindas laikytinas formaliu, neužtikrinantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos teisės kiekvienam asmeniui laisvai vienytis į asociacijas ir tapti jos nariais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str.), taip pat sudarantis prielaidas neteisėtam asociacijos nario pašalinimui, net neįrodinėjant jo pašalinimo pagrindų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, pažymėjo, kad <...> Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrijų, politinių partijų, asociacijų steigimo ir veiklos įstatyminio reglamentavimo principas. Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – Konvencija) 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves <...> Šis Konvencijos straipsnis įtvirtina dvi lygiavertes teises – asmens teisę netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 straipsnio, yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (A. S. of L. E. & Fireman (ASLEF) v. U. K., no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. Teismas, vertindamas bet kokį valstybės įvykdytą konvencinių teisių suvaržymą, remiasi savo jurisprudencijoje išplėtotomis skundžiamo ribojimo „pateisinimo“ sąlygomis – teisėtumo, būtinumo demokratinėje visuomenėje (siekiant teisėto tikslo) ir proporcingumo. Šiame kontekste Teismo praktikoje pažymėta, kad, nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, kad daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (A. S. of L. E. & Fireman (ASLEF) v. U. K., no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvei, jų autonomiškumui. <...> Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos neturi įtakos konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai, neeliminuoja šių bendro pobūdžio procesinių taisyklių veikimo bei taikymo. <...> Asociacijų savanoriškumo, narių savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principai neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti Asociacijų įstatymo 14 straipsnį, nes tai reikštų nepagrįstą ir nepateisinamą jų suabsoliutinimą bei neteisėtą teisės į teisminę gynybą apribojimą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos galėtų būti suprantamos ir aiškinamos kaip garantijos, suteikiančios asociacijoms tam tikrą autonomiškumą viešosios valdžios administracinio kišimosi aspektais, tačiau negali būti vertinamos kaip ribojančios pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolės. <...> Pažymėtina ir tai, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui <...>.“.