Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados (toliau – (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) PK VPS (duomenys neskelbtini) PN) viršininko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria panaikintas 2013 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2013 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį ir 185¹ straipsnio 2 dalį, buvo nubausta 220 Lt bauda už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 11 d., apie 18.50 val., rūkė daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo koridoriuje, tuo pažeidė 1995-12-20, Nr. 1-1143 Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bei tuo pačiu metu toje pačioje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais tuo pažeisdama viešąją tvarką.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta, tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Apelianto teigimu, šiuo atveju, išsakytus V. D. keiksmažodžius, kuriuos ji ir pati pripažįsta, girdėjo aukščiau paminėti asmenys ir policijos pareigūnai. Taigi V. D. veika neabejotinai turėjo viešą pobūdį, savo veiksmais ji pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Dėl pastarosios rūkymo, nesuprantamas teismo pasisakymas, kad nebuvo neginčijamai įrodyta, jog minėta moteris rūkė būtent namo koridoriuje. Apelianto teigimu, pareigūnai, kurie tiesiogiai matė, bendro naudojimo koridoriuje, rūkančią V. D., tai pažymėjo savo tarnybiniuose pranešimuose. Analogiški ir nuoseklūs jų parodymai, dėl abiejų padarytų teisės pažeidimų, duoti ir teismo posėdžio metu.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas rėmėsi tik V. D., I. A., D. K. ir R. Č., kuri posėdžio metu paklausta ar kas rūko koridoriuje, atsakė, kad tai daro visi name gyvenantys rūkantys asmenys, liudijimais. Apelianto nuomone, šių asmenų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi tiek V. D. dukra su draugu ir kaimynė yra suinteresuoti asmenys, norintys, kad V. D. išvengtų atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kas yra nedidelis chuliganizmas ir numatyta atsakomybė už jį. Nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Administracinio pažeidimo sudėtis yra formali. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal viešosios vietos interpretaciją, viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylą, joje surinktus duomenis patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma objektyviai neįrodo, kad V. D. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. D. pasakydama necenzūrinius žodžius, kurių neneigia ir pati V. D., siekė pažeisti visuomenės rimtį ar tvarką. Policijos pareigūnai tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad V. D. necenzūrinius žodžius išsakė ne jų atžvilgiu, o tik kaip bendro pobūdžio nepasitenkinimą dėl pareigūnų atvykimo. Vertinant ATPK 174 straipsnyje numatyto požymių buvimą būtina įvertinti ir administracinėn atsakomybė traukiamo asmens atliktų neteisėtų veiksmų intensyvumą bei jų pobūdį. Šioje byloje nustatyta, kad V. D. tris ar keturis necenzūrinius žodžius išsakė vieną kartą, daugiau necenzūrinių žodžių nevartojo. Aukštesniojo teismo vertinimu šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad V. D. išsakyti necenzūriniai žodžiai nebuvo nukreipti į visuomenės rimties ar tvarkos pažeidimą, ir jos veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti visuomenės rimtį ar tvarką, todėl šiuose veiksmuose nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat neginčijamai neįrodyta, kad V. D. rūkė bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuje). Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu duodami parodymus nebuvo nuoseklūs, nurodė, kad V. D. rūkė lauke, prie laiptinės, įėjusi į koridorių. Nors policijos pareigūnai I. V. ir T. S. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad V. D. rūkė koridoriuje, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., LVAT nutartis Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai I. A., D. K. ir R. Č. parodė, jog nematė, kad V. D. būtų rūkiusi koridoriuje. Kadangi šioje byloje nėra jokių objektyvių V. D. kaltę patvirtinančių duomenų, būtina įvertinti byloje liudytojais apklaustų liudytojų duotų parodymų patikimumą ir nuoseklumą. Kaip jau minėta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu policijos pareigūnai I. V. ir T. S. apklausiami kaip liudytojai, nenurodė konkrečių V. D. rūkymo aplinkybių, nebuvo nuoseklūs, todėl šių parodymų vertinti kaip nuoseklių ir patikimų nėra galimybių. Liudytojai I. A., D. K. ir R. Č. yra V. D. duktė, žentas ir kaimynė, todėl duodami parodymus gali būti suinteresuoti padėti V. D. išvengti administracinės atsakomybės. Kadangi, nagrinėjamoje byloje yra daug neaiškumų, kurių negalima patikrinti, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje buvo apklausti įvykyje dalyvavę ir jį matę policijos pareigūnai, bei liudytojai, byloje nėra duomenų apie tai, kad kiti asmenys galėtų patvirtinti ar paneigti bylai reikšmingas bylos aplinkybes.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, padarė bylos duomenimis teisiškai pagrįstas išvadas, todėl priimta nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.