Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam T. O., jo ir nukentėjusiosios Elzės Skliar atstovui adv. V. Kirpičnikovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininku, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka už KET baustas, teistas:

2003-12-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį,

kaltinamas pagal BK 144 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. S. 2007-12-21, apie 17.04 val. Vilniuje, Savanorių prospekte, 323,2 m iki įvažiavimo į Savanorių pr. 247 pastato teritoriją, vairuodamas B. S. priklausantį automobilį MITSUBISHI GALANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąją I. O., ir sukėlęs pavojų nukentėjusiajai, kai grėsė pavojus jos gyvybei, paliko ją be pagalbos, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą.

Be to jis 2012-06-06 apie 13.58 val., siekdamas gauti Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pasų skyriaus specialistei G. C. pateikė melagingą informaciją, o būtent nurodė, kad pamėtė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas apie tai, kad 2012-06-04 buvo jam buvo paskirta kardomoji priemonė - asmens tapatybės kortelės paėmimas ir dokumentas buvo laikomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dėl kaltinimo pagal BK 144 straipsnio 1 dalį sutinka iš dalies. Matė kaip staiga prieš jo vairuojamą automobilį išbėgo moteris, po ko jis automobilio sustabdyti nesuspėjęs, šią moterį jo vairuojamo automobilio dešine priekine dalimi partrenkė, ši buvo nublokšta į dešinį šoną. Sutinka, kad iš kart po eismo įvykio nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, tačiau tai padarė negalėdamas sustoti, nes iš paskos važiavo daug automobilių, be to jis tuo metu buvo šoko būsenoje. Tuo metu jis nepagalvojo, jog atsirado kažkokie padariniai. Jis, būdamas šoko būsenoje, važiavo namo, todėl nematė, kad jam iš paskos važiuojantys automobiliai kaip nors būtų jį įspėję ar panašiai dėl įvykusio eismo įvykio. Grįžęs namo ir atsipeikėjęs, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, tačiau ir šiuo metu yra įsitikinęs, kad kitaip pasielgti negalėjo, juolab, kad nukentėjusiajai iš karto po jos partrenkimo jis jai jau niekuo pagelbėti nebegalėjo. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 304 straipsnio 1 dalyje, kaltę pripažino. Paaiškino, kad į migracijos darbuotojoms pateikė melagingą informaciją, nes labai norėjo kuo greičiau gauti naują asmens dokumentą, nes reikėjo nuvykti kuo skubiau į Angliją, kadangi Anglijoje dirba oficialiai, o laiku nenuvyks su juo gali būti nutraukta darbo sutartis ir jis praras darbą. Be to tikėjosi, kad suspės savaitgalį grįžti į Lietuvą, kad atlikti procesinius veiksmus.

Apklausto teisme liudytojo R. R. paaiškinimais, kad tiksliai laiko nepamena, tačiau vakare, Savanorių pr. įvykusio eismo įvykio metu jo važiavimo kryptimi eismas buvo intensyvus abiem eismo juostomis. To metu šis kelio ruožas buvo neapšviestas, o oro sąlygos buvo blogos, matomumas prastas. Kai į važiuojamąją dalį iššoko moteris prieš pat ją važiavusį automobilį, kuris partrenkė ir nuvažiavo, iš paskos važiavę automobiliai pervažiavo partrenktą moterį. Po ko automobilis moters kūną nusitempė nežinoma kryptimi. Kaip vėliau sužinojo, partrenktos moters kūnas buvo nutemptas į „Maximos bazė“ aikštelę.

Apklaustos teisme liudytojos R. L. paaiškinimais, kad tiksliai laiko nepamena, tačiau vakare, matė kaip Savanorių pr. 1-a eismo juosta nuo Grigiškių link Vaduvos g. važiavęs automobilis partrenkė kelio važiuojamąja dalimi iš kairės į dešinę greitu tempu ėjusią moterį ir nuvažiavo. Patikslino, kad tuo metu buvo tamsu, šis kelio ruožas buvo neapšviestas. Oro sąlygos buvo blogos, matomumas prastas. Be to, tuo metu jos važiavimo kryptimi važiavo daug automobilių abiem eismo juostomis, o jai iš paskos važiavę automobiliai, pervažiavę partrenktą moterį, nuvažiavo.

Apklausto teisme liudytojo G. B. teisme duotais paaiškinimais, kad laiko tiksliai nepamena, tačiau vakare, jis vairavo automobilį Savanorių pr. 1 –a eismo juosta nuo Grigiškių link Vilniaus apie 80 km/h greičiu. Tuo metu buvo tamsu. Važiuodamas paskui mikroautobusą, ties „Maxima bazė“ pamatė, kaip priekyje važiavęs mikroautobusas šoktelėjo. Jis taip pat pajuto, kaip šoktelėjo jo vairuojamas automobilis, lyg šis kažką būtų pervažiavęs, nors prieš tai jokios kliūties nepastebėjo. Po to jis nuvairavo automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę prie „Maximos bazė“. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad prie jo automobilio galo buvo užsikabinęs žmogus (moteris). Patikslino, kad prieš tai važiuojamojoje dalyje gulinčio žmogaus (moters) nepastebėjo.

Specialisto išvada Nr. M 3201/07(01), kurioje nurodyta, kad I. O. mirė nuo kūno sumušimo (autotrauma). Į tai nurodo daugybiniai nubrozdinimai, kraujosruvos, žaizdos veide, galvoje abiejose rankose, liemens srityje, nugaroje, kojose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, abiejuose plaučiuose, kepenų, abiejų inkstų, blužnies, abiejų plaučių, pasieninės krūtinplėvės plyšimai, kaukolės skliauto ir pamato kaulų, kairio žastikaulio, kairio dilbio, dubens, abiejų blauzdų kaulų, abipus šonkaulių lūžiai, kaukolės-kaklo, krūtininio VIII-IX slankstelių abiejų metininių, dešinio kelio ir dešinės blauzdos kaulų-čiurnos sąnarių išnirimai. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, autoįvykio metu. Sužalojimų visuma rodo, kad tiriamoji buvo pervažiuota. Sužalojimų visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. I. O. lavono kraujyje rasta 1,09 promilės etilo alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį (b.l. 44-53).

Apklaustas teisme nukentėjusysis T. O. paaiškino, kad 2007-12-21 eismo įvykio metu žuvo jo motina I. O..

Apklaustos teisme liudytojos G. Č. paaiškinimais, kad tiksliai laiko nepamena, tačiau į Vilniaus apsk. VPK MV kreipėsi R. S., kuris į Migracijos valdybą atvyko kartu su mama. Atvykęs R. S. paaiškino, kad pametė savo asmens tapatybės kortelę, dėl ko prašė išduoti naują pasą. Jai pasirodė, kad minėtas asmuo buvo apsvaigęs, dėl to prašymą pildyti jam padėjo mama. Užpildę prašymus pateikė juos. Ji perskaičiusi dokumentus paprašė jį pabaigti pildyti. Be to ji paklausė, ar jis dėl kortelės pametimo kreipėsi į policiją. Kiek pamena šis atsakė, kad ne ir papildė, kad jam skubiai reikia išvykti į Baltarusiją. Jis prašyme savo ranka parašė, kad į policiją nesikreipė, o laisvos formos prašyme parašė, kad skubiai reikia išvykti į Baltarusiją. Priėmusi prašymus ji iš karto sutikrino duomenis Centrinėje duomenų bazėje ir kartotekoje. Žymių apie jokias kardomąsias priemones nebuvo. Kaip ir nebuvo duomenų, jog pareiškėjas paieškomas. Todėl netrukus buvo užblokuota pareiškėjo ankstesnė asmens tapatybės kortelė. Atkreipė dėmesį į tai, kad skubos tvarka dokumentai yra gaminami tik su viršininkės leidimu. Viršininkė sutikrinusi visus duomenis, ir neradusi priežasčių užvizuoja dokumentą. Be to pagamintą dokumentą išduoda pasų išdavimo skyrius. Prieš išduodant dokumentą šio skyriaus darbuotojai privalo sutikrinti asmens duomenis. Atsakė, kad kai ji tikrino duomenis paaiškėjo, jog kartotekoje buvo tik Vilniaus apskrities VPK KPV raštas.

Apklaustos teisme liudytojos I. J. paaiškinimais, kad 2012-06-07 darbo metu kreipėsi vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo kreipėsi R. S.. Šis buvo atvykęs atsiimti LR paso. Ji pagal šio piliečio asmens kodą patikrino duomenų bazėse ar jis yra nepaieškomas ir ar jam nepaskirta kardomoji priemonė. Patikrinusi nustatė, kad R. S. jokių apribojimų nustatyta nebuvo, todėl nustatyta tvarka jam buvo išduotas LR pasas. R. S. asmeniškai pasirašė, kad gavo dokumentą.

Nenustatyta priežasties dėl kurios būtų galima netikėti aukščiau paminėtais duomenimis. Šie, vieni kitus papildantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl jie yra kaltinamojo R. S. kaltės įrodymai.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. S., sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigą rūpintis eismo įvykio metu nukentėjusiu asmeniu, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, turėdamas galimybę suteikti pagalbą, jam nepagelbėjo; pateikė melagingą informaciją, siekdamas įgyti dokumentą. Jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo R. S. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 144 straipsnio 1 dalyje, 304 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo R. S. teisme nurodyti argumentai neįtikina, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos numatytos BK 144 straipsnio 1 dalyje. Jo argumentai neabejotinai paneigti aukščiau nurodytais įrodymais. Be to pagal KET, įvykus eismo įvykiui, be jokių išlygų eismo įvykyje dalyvavęs asmuo privalo sustoti, iškviesti policijos pareigūnus, medikus, atlikti reikiamus veiksmus, o ne pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę padaręs baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. S. bausmę, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, baigtos, sukėlusios pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis R. S., būdamas teistas, esant teistumui nepanaikintam ir neišnykusiam, bei būdamas baustas administracine tvarka, padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo, kad R. S. buvo linkęs nusikalsti. Tačiau jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino savo kaltę padaręs baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal jo elgesį teisme jis dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, jog netyčia partrenkė nukentėjusiąją, nuoširdžiai gailisi, savikritiškai įvertino savo elgesį. Be to ji teisme atsiprašė nukentėjusiojo T. O.. Pagal R. S. paaiškinimus jis nemažas laiko tarpas kaip dirba, šiuo metu ketina sukurti šeimą. Pagal tai teismas sprendžia, kad jis ateityje nedarys naujas nusikalstamas veikas. Todėl R. S. už nustatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos baudos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301, 303 -307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnio 1 dalyje, už palikimą be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, ir už tai jam paskirti 50 veikos padarymo metu galiojančio MGL dydžio, t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą;

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje, už melagingos informacijos pateikimą siekiant įgyti dokumentą ir už tai jam paskirti 25 veikos padarymo metu galiojančio MGL dydžio, t.y. 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas R. S. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą, galutinę bausmę - 60 MGL dydžio, t.y. 7800 Lt(septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) baudą.

Įpareigoti R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 7800 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) baudą per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą 15 000 Lt (penkiolikos tūkstančių litų) iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.