Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-328-925/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-328-925/2016Nutarimas · 2016-06-07Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-632-498/2016Nutartis · 2016-07-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-07
Bylos Nr.
A2.6.-328-925/2016
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00266-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Pažeidėjas
J. A.
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-328-925/2016Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00266-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.3; 2.14.3; 2.1.2 (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 7 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 30 min., Kaišiadoryse, Paukštininkų-Girelės g., vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 prom. ± 5 % girtumas). Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. A. teismo posėdžio metu dėl pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs. Paaiškino, kad vakare išgėrė porą skardinių alaus, o ryte sėdo už automobilio vairo. Jautėsi labai gerai, negalvojo, kad galėtų būti apgirtęs nuo tokio nedidelio kiekio suvartoto alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško J. A. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 126 str. 1 d. įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais: 2016 m. gegužės 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 63P-61328511-16, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas (b. l. 4-5); Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK VPS PB vyriausiosios patrulės Ž. Z. 2016 m. gegužės 23 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), kur nurodyta, jog 2016 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 30 min., buvo sustabdytas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus (nustatytas 0,51 prom. girtumas) J. A.; asmens blaivumo testu (b. l. 8), iš kurio matyti, kad 2016 m. gegužės 23 d. 8 val. 30 min. J. A. nustatytas 0.51 prom. girtumas; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), iš kurio matyti, kad 2016 m. gegužės 23 d. 8 val. 30 min. J. A. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir supažindintas su teisinėmis pasekmėmis toliau vairuojant transporto priemones.

Teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, laiko įrodytu, kad J. A. 2016 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 30 min., Kaišiadoryse, Paukštininkų-Girelės g., vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 prom. ± 5 % girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., t. y. kaip transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Skiriant nuobaudą J. A., atsižvelgtina į administracinio teisės pažeidimo pobūdį - padarytas vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybę - J. A. anksčiau už KET pažeidimus nebuvo baustas (b. l. 9), neteistas (b. l. 14), yra pensininkas (b. l. 13). J. A. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra sulaukęs 65 metų – tai jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 str. 1 d. 1, 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. už padarytą pažeidimą prašo jam skirti kuo mažesnę nuobaudą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tuo tarpu paskirta administracinė nuobauda turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje (pvz., LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). LAT atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. A. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Nagrinėjamu atveju J. A. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatytas girtumo laipsnis – 0,51 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 5 %) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis), kuris nežymiai viršijo leidžiamą (0,4 prom.) ribą ir yra artimas minimaliai ATPK 126 str. 1 d. nustatytai neblaivumo ribai, nuo kurios apskritai kyla administracinė atsakomybė, J. A. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą, pasiaiškindamas dėl šio pažeidimo nurodė, kad tik išvakarėse išgėrė dvi skardines alaus, ryte jautėsi gerai, todėl manė, kad gali vairuoti, su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiais, kad pažeidimą jis padarė atsitiktinai ir neapgalvotai, o iš J. A. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad jis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Pažymėtina ir tai, kad J. A. tokio pobūdžio teisės pažeidimą per 35 metų vairavimo stažą padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, kas leidžia pagrįstai manyti, jog J. A. nėra būdingas eismo saugumui pavojingas elgesys, vairuojant transporto priemones. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą- 289,00 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei sankcijoje numatytam minimaliam terminui – šešiems mėnesiams, kuri teismo vertinimu, bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant J. A. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30,30¹, 286, 287 str., teismas

nutaria:

J. A. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., paskirti nuobaudą – 289,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė