Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko (toliau – Institucija) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimo J. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Institucijos skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarimo dalimi, kuria J. A. atžvilgiu taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir paskirta mažesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nuobauda. Institucijos nuomone, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas mažesniam, negu straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, terminui, neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo, jokių išskirtinių aplinkybių taikyti ATPK 30¹ straipsnį nenustatyta, todėl paskirta švelnesnė nuobauda yra neteisinga. Nors Institucija prašo skirti nuobaudą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, iš skundo turinio matyti, kad Institucija ginčija tik administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – dydį. Aukštesnysis teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

5. Skundžiamu nutarimu J. A. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta minimali 289 Eur bauda ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teisė vairuoti transporto priemones atimta 6 mėnesiams, t. y. trumpesniam, negu straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Apylinkės teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą motyvavo tuo, kad J. A. dėl padaryto pažeidimo iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina neigiamai, anksčiau administracine tvarka nebausta, supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, jam nėra būdingas eismo saugumui pavojingas elgesys ir tai leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, dar kartą įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. A. nuobaudą, nuobaudų skyrimą reglamentuojančių ATPK normų nepažeidė, nuobaudą individualizavo tinkamai. Sprendimas taikyti J. A. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas išsamiai argumentuotas, nurodyta, kokios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai J. A. atžvilgiu gali būti pasiketi teisę vairuoti transporto priemones atimant ir trumpesniam, negu straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Institucijos skundo argumentai šiuo konkrečiu atveju nepaneigia ATPK 30¹ straipsnio taikymo pagrįstumo ir nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą nutarimą keisti.

7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, nuobaudos skyrimo galimybė yra numatyta ATPK 30¹ str. Šio straipsnio nuostatų taikymas iš esmės yra susiję su praktiniu konstitucinio teisingumo principo įgyvendinimu ir reikalavimu užtikrinti, kad kiekvienoje konkrečioje byloje nuobauda būtų individualizuota tinkamai ir nesuvaržytų asmens teisių labiau, negu tai būtina skiriamos nuobaudos tikslams užtikrinti. Tačiau teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, visgi gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

8. Remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad J. A. padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų, už kurį įstatymų leidėjas yra numatęs itin griežtą administracinę atsakomybę. Tačiau pažymima, kad nuobaudos individualizavimo procesas yra susijęs ne tik su padaryto pažeidimo pobūdžio, jo pavojingumo, bet ir su administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančių duomenų visumos vertinimu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas minėtų reikalavimų laikėsi. Skiriant nuobaudą J. A. buvo įvertintos ne tik ATPK 30 straipsnyje, 30² straipsnyje, 31, 32 straipsniuose numatytos aplinkybės, tačiau atsižvelgta ir į pažeidimą padariusį asmenį charakterizuojančių aplinkybių visumą taip pat ir į teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 straipsnis).

8.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padaryto pažeidimo faktinių aplinkybių, savo kaltės neneigė, prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Institucija skunde teisingai pastebi, kad asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pati savaime, nėra pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą. Tačiau pažymima, kad ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant apie tai, koks asmens požiūris į padarytą pažeidimą, kaip jis vertina savo veiksmus, ir, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo supranta savo veiksmų neleistinumą ir priešingumą teisei ir daugiau tokių pažeidimų nedarys. J. A. teismo posėdyje paaiškino, kad iš vakaro išgėrė pora skardinių alaus, net nepagalvojo, kad gali būti apsvaigę, jautėsi gerai. Labai gailisi dėl savo poelgio ir jį vertina labai blogai. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimo ir paaiškinimų nuoširdumu, kadangi ir kiti byloje esantys duomenys J. A. charakterizuoja tik teigiamai. J. A., turėdamas ilgą vairavimo stažą (teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1981 m.), administracine tvarka už KET pažeidimus nėra baustas. Ši aplinkybė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdina kaip atsakingą vairuotoją ir sudaro pagrindą spręsti, kad jo padarytas pažeidimas, nors ir itin pavojingas, yra atsitiktinis. J. A. už kitus, su KET nesusijusius, pažeidimus taip pat nebaustas, neteistas. Neigiamai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Vertindamas padaryto pažeidimo pavojingumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad J. A. nustatytas neblaivumo laipsnis ne itin žymiai viršijo leistiną minimalią ribą, kada asmuo dar gali vairuoti transporto priemonę, dėl padaryto pažeidimo reali žala nei kitiems asmenims, nei jų turtui nebuvo padaryta. J. A., iš karto pripažindamas savo kaltę ir padaryto pažeidimo faktines aplinkybes, prisidėjo prie greito įvykio aplinkybių ištyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo. Apylinkės teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad J. A. nėra būdingas eismo saugumui pavojingas elgesys, nėra pagrindo netikėti jo paaiškinimais, kad pažeidimą jis padarė atsitiktinai ir neapgalvotai, supranta savo kaltę, elgesio netinkamumą ir suvokia būtinumą elgtis teisėtai ir šių aplinkybių pagrindu padarė teisingą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, gali būti pasiekti teisę vairuoti transporto priemones atimant trumpesniam, negu numatyta straipsnio sankcijoje, terminui.

9. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą ir įvertinus jas bendrajame teismų praktikos kontekste, konstatuotina, kad J. A. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per švelni, ji atitinka ATPK įtvirtintus nuobaudų skyrimo principus, yra adekvati padarytam pažeidimui ir pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti. Institucijos skundo argumentai ir pateikiamas aplinkybių vertinimas nepaneigia ATPK 30¹ straipsnio taikymo šiuo konkrečiu atveju. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms keisti apylinkės teismo priimtą nutarimą ir nuobaudą griežtinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.