Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (suinteresuoto asmens) V. K. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-523-445/2015 pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-800-308/2014, statinio malūno-sandėlio valdymo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo, statinio paskirties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-800-308/2014 pripažino bešeimininkiais daiktais ir perdavė Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn: statinį-sandėlis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį koordinatėse X-6022424, Y-528409, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.; statinį-pirtį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį koordinatėse X-6022093, Y-528533, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.; statinį fermą (karvidę), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį koordinatėse X-6027841, Y-541674, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.; statinį garažą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį koordinatėse X-6011961, Y-518607, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.; statinį fermą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį koordinatėse X-6018522, Y-551390, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Pareiškėja (suinteresuotas asmuo) V. K. 2015-04-01 kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti procesą Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-800-308/2014 dalyje, kuria statinys pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis koordinatėse X-6022093, Y-528533, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., 2014 m. spalio 14 d. sprendimu pripažinta bešeimininkiu daiktu ir perduota Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn; priimtą sprendimą Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-800-308/2014 dalyje panaikinti, atmetant pareiškėjo reikalavimus dėl jai priklausančio turto pripažinimo bešeimininkiu; priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-800-308/2014 nurodyta pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti koordinatėse X-6022093, Y-528533, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., yra statinys malūnas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1P1p, kurio bendras plotas 86,5 kv. m., koordinatės X-6022093, Y-528534, statytas 1947 m., su priestatu, kurio pažymėjimas 1p1p, 1947 m. statybos ir rūsiu pažymėtu R, kurio plotas 83,46 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.; siekiant įregistruoti nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre, nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, t. y. kad V. K. nuosavybės teise priklauso malūnas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1P1p, kurio bendras plotas 86,5 kv. m, koordinatės X-6022093, Y-528534, statytas 1947 m., su priestatu, kurio pažymėjimas 1p1p, 1947 m. statybos ir rūsiu pažymėtu R, kurio plotas 83,46 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., įgyti juos valdant įgyjamąja senatimi. Pareiškėja pastatais teisėtai naudojasi nuo pat jo įgijimo 1998 m. ir siekia įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos (suinteresuoto asmens) tėvas S. N. 1995-01-24 sutartimi, patvirtinta viršaičio pavaduotojos, V. K. perleido 1 168,91 Lt pajų. 1998-01-14 Varėnos rajono „Dzūkų krašto“ materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktu Nr. 56, bendrovė už pajų V. K. perdavė sandėlį-malūną. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos 2014-12-23 pažymoje apie namų valdą Nr. SR7-842 nurodyta, kad V. K. 1998–2002 m. asmeninėje sąskaitoje įrašyti pastatai, įsigyti už pajų iš ŽŪB „Dzūkų krašto“ pagal materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą Nr. 56: malūnas-sandėlys, IP1p, statytas 1947 m.; rūsys R, statytas 1947 m., priestatas Ip1p, statytas 1947 m. Pareiškėja V. K. nebuvo įtraukta dalyvauti procese, kai pagal jos 2014-06-16 prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės nuomos žemės sklype, kuriame yra statinys sandėlis-malūnas. Civilinėje byloje Nr. 2-800-308/2014 suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, kai buvo sprendžiama dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais, kurie yra valstybinės žemės ūkio paskirties žemėje. Sandėlį-malūną nuo pat jo įgijimo pareiškėja naudojo savo reikmėms. 2006 m., dėl buvusio sutuoktinio kaltės, kilus gaisrui sudegė didesnioji pastato dalis: stogas, medinės konstrukcijos, durys, langai. Nors pastatas ir apdegė, juo pašarų saugojimui naudojosi iki pat 2008 m. Teismo sprendimas priimtas remiantis aplinkybėmis ar galimai pareiškėjui per klaidą pateikus netikslius duomenis apie statinį, ar tai neaiškiais sumetimais nuslepiant tikruosius pastato-pirties, kuris iš tiesų visuomet buvo malūnu-sandėliu duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi atmetė V. K. prašymą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-800-308/2014. Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčija Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo teisėtumą, ginčija sprendimu nustatytas aplinkybes dėl pastato paskirties nustatymo ir pastato įregistravimo viešame nekilnojamojo turto registre teisėtumo. Pareiškėja proceso atnaujinimo pagrindais nurodė naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-800-308/2014 buvo pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn: statinys - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis koordinatėse X-6022424, Y-528409, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.; statinys-pirtis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis koordinatėse X-6022093, Y-528533, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Pagal V. K. pateiktą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, koordinatė X 6022093, koordinatė Y 528534, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra statinys malūnas-sandėlis (t. 2, b. l. 34–42), o ne statinys-pirtis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis koordinatėse X-6022093, Y-528533, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Pareiškėja savo reikalavimą grindė 2014-12-23 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos pažyma apie namų valdą Nr. SR7-842, kad Varėnos seniūnijos 1998–2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 39, asmeninės sąskaitos Nr.1541, pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Varėnos r., yra įrašyti V. K. vardu. Pastatai įsigyti už pajų iš „Dzūkų krašto“ žemės ūkio bendrovės, likvidacinės komisijos materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas Nr. 56. Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovė teismui pateikė namų ūkio Nr.1541 apskaitą, 1998-10-01–2002-10-01, kurioje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos V. K. nurodytus pastatus: pirtį, sandėlį-malūną. Pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 38/20388, registro Nr. 44/1688778 (statiniai), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys fiksuoti 2014-03-10, o pareiškėjos V. K. užsakymu atlikti - nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 38/20433, registro Nr. 44/1756074 (statiniai), Varėnos r. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys fiksuoti 2014-11-24–2014-12-09. 1995-01-24 notariškai patvirtinta sutartimi S. N. pajų, esantį „Dzūkų krašto“ žemės ūkio bendrovėje perleido dukrai V. K. ir ši sutartis registruota Varėnos apylinkėje. 1998-01-14 Varėnos rajono „Dzūkų krašto“ ŽŪB likvidacinės komisijos materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte Nr. 56 pajininkei V. K. buvo perduotas sandėlys-malūnas. Teismas padarė išvadą, kad 2014-12-23 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos pažyma apie namų valdą Nr. SR7-842 neatitinka tikrovės, kadangi materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte Nr. 56 pajininkei V. K. buvo perduotas sandėlys-malūnas, nenurodant žymėjimo plane ar daikto koordinačių (nebuvo sudaryta daikto kadastrinė byla iki 2014 m.); Varėnos seniūnijos 1998–2002 m. namų ūkio knygos Nr. 39 asmeninėje sąskaitoje Nr.1541 nėra absoliučiai jokių duomenų apie pareiškėjos V. K. nurodytus pastatus – pirtį, sandėlį-malūną, rūsį ar priestatą; statinių kadastriniai duomenys nustatyti ir registruoti viešame nekilnojamojo turto registre tik 2014 metais, todėl tokių duomenų nebuvo ir negalėjo būti laikotarpiu 1998–2002 m., nes nebuvo atlikti statinių kadastriniai matavimai ir sudarytos nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos. Teismas nustatė, kad 1998-01-14 Varėnos rajono „Dzūkų krašto“ ŽŪB likvidacinės komisijos materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte Nr. 56 pajininkei V. K. buvo perduotas sandėlis-malūnas, tačiau šio daikto buvimo vieta nebuvo nurodyta tikslesniais duomenimis, kaip ir pats daiktas nebuvo nurodytas pagal individualius požymius. Teismas sprendė, kad 1998-01-14 materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte Nr. 56 nurodyta apie nuosavybės teisės perleidimą, todėl V. K., kaip daikto savininkei, nėra pagrindo nustatinėti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, nes nekilnojamąjį daiktą ji yra įgijusi nuosavybės teisių atsiradimo pagrindu - žemės ūkio bendrovės turto perdavimo tvarka. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad V. K. naudojosi statinio, kurio ji nėra savininkė, pagalbinėmis patalpomis. Pagal savivaldybės viešus skelbimus spaudoje dar 2008-10-21 buvo siūloma pripažinti bešeimininkiu turtu - pirtį (duomenys neskelbtini), Varėnos r., o V. K. tik 2014-06-16 kreipėsi dėl žemės sklypo nuomos po sandėliu-malūnu. Pagal pateiktus įrodymus nėra įrodyta, kad V. K. nurodomas statinys ir yra malūnas-sandėlis, kurį ji gavo už pajų iš likviduojamos žemės ūkio bendrovės. Teismas sprendė, kad V. K. nenuginčijo ir neįrodė aplinkybių, kad netinkamai buvo nustatyta statinio paskirtis. Priešingai, pagal jos pateiktus įrodymus nėra galimybės nustatyti kur esantį turtą ji yra gavusi iš likviduojamos žemės ūkio bendrovės. Teismas laikė, kad 2014-12-23 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos pažyma apie namų valdą Nr. SR7-842 yra išvestinis įrodymas, nurodant duomenis iš seniūnijos ūkinės knygos. Tačiau nurodomoje ūkinėje knygoje esantys įrašai nepatvirtina išvestiniame įrodyme nurodytų aplinkybių (1998–2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 39, sąskaitoje Nr. 1541, nėra įrašų apie V. K. priklausančius (valdomus, naudojamus ar kitaip jais disponuojant) malūną-sandėlį, rūsį, priestatą. Teismas padarė išvadą, kad nurodomas įrodymas yra suklastotas (netikras), todėl nelaikytinas įrodymu, o apie suklastojimo faktą praneština prokurorui. Teismo nuomone, sandėlis-malūnas galimai V. K. buvo perduotas už pajus, tačiau šio įrodymo nepakanka daryti išvadą, kad civilinėje byloje Nr. 2-800-308/2014 nurodyta pirtis yra statinys malūnas-sandėlis su priestatu ir rūsiu.

III. Atskirojo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. K. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir prašymą išspręsti iš esmės (t. 2, b. l. 158–160). Apeliantė nurodo, kad ginčo statiniu faktiškai naudojosi nuo 1995-01-24, kai S. N. sutartimi, patvirtinta viršaičio pavaduotojos, perleido pareiškėjai jam priklausiusį 1 168,91 Lt pajų, o „Dzūkų krašto“ žemės ūkio bendrovė, kurios likvidacinė komisija 1998 m. „Materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktu perdavė pareiškėjai statinį sandėlį-malūną, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Šiuos duomenis patvirtina byloje esantys 1998-01-14 materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas Nr. 56 ir 2014-12-23 Varėnos seniūnijos pažyma. Statiniu, kaip sandėliu pašarams iki 2008 metų naudojosi, tačiau po 2006 m. gaisro ir lėšų jo pasekmėms likviduoti trūkumo pastato funkcionalumas ženkliai krito, tačiau šį pastatą pašarų naudojimui naudojo iki pat 2008 m. 2014 m. pradėta teisinė pastato registracija, 2014-06-16 kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrių su prašymu išsinuomoti valstybinę žemę. 2014-12-09 UAB „Inreal GEO“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 38/20433; reg. Nr. 44/1756074 buvo suformuotas pastatas malūnas-sandėlys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje atmestinai ir atsainiai pasielgė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius, kuris 2014-04-03 raštu Nr. 3SD-(14.3.7.)-1434 patvirtino, kad pastatai yra laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius turėjo informuoti Varėnos rajono savivaldybės administraciją dėl bešeimininkio pastato, kadangi su pareiškėja 2014-07-07 buvo sudariusi Žemės reformos žemėtvarkos projektavimo rengimo darbų apmokėjimo sutartį Nr. 3AL-157, kai tuo tarpu Varėnos rajono savivaldybė dar nebuvo kreipusis į teismą. Pareiškėjos išdėstytas aplinkybes gali patvirtinti liudytojų parodymai: M. Š. liudijimas, kuriuo ji patvirtina, kad nuo 1960 m. dirbo dar tuometiniame Varėnos r. sav. kolūkyje „Dzūkų kraštas“ - vyr. buhalterio pareigose. 1998 m. suformavus bendrovės „Dzūkų krašto“ likvidacinę komisiją, buvo įtraukta į jos sudėtį. Komisija pagal tuo metu galiojusius normatyvinius teisės aktus bei pajininkų prašymus išdalijo bendrovės pajininkams bendrovės turtą, t. y. gamybinius bei administracijos pastatus, žemės ūkio techniką. V. K., pagal jai priklausiusį pajų bendrovėje, ir atitinkamai jos ir kitų komisijos narių pasirašytą bei tuometės komisijos patvirtintą 1998-01-14 Materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą Nr. 56 buvo perduotas statinys: sandėlis-malūnas, inv. Nr. 9, įvertinas 42 litais, neindeksuojant turimo turto vertės. Taip pat yra patvirtinama, kad šis pastatas nuo pat kolūkio įsteigimo buvo perimtas iš tuometinio dvaro palikimo ir buvo apskaitytas kolūkio, o vėliau bendrovės balanse kaip malūnas, kuris veikė iki 1978 m., kol nebuvo pastatytas naujas modernus malūnas, o vėliau jame buvo sandėliuojamas įvairus įmonės turtas. Tuo pačiu kategoriškai yra paneigiama, kad pareiškėjai už perduotus pajus pastatas niekada nebuvo naudojamas kaip pirtis ar dar kaip kitaip, o šiuos faktus gali patvirtinti archyvuose saugomi dokumentai - įmonės inventorizacijos apyrašai. Varėnos rajono savivaldybės architektūros ir kraštotyros skyriaus specialistų išvados dėl pastato-pirties prasilenkia su sveika logika, kadangi prie šito statinio niekada nebuvo privesti vandentiekio nuotekų tinklai. O. V. liudijimas, kuriuo ji patvirtina, kad šis pareiškėjai už pajus perduotas pastatas bendrovėje niekada nebuvo naudojamas kaip pirtis, ar dar kaip kitaip, ir tai patvirtina įmonės inventorizacijos apyrašai. Taip pat D. S. liudijimas, kuri taip pat iki ŽŪB „Dzūkų krašto“ likvidavimo dirbo buhalterio pareigose, ir kuri patvirtina, kad šis statinys nuo pat kolūkio įsteigimo buvo perimtas iš tuometinio dvaro palikimo ir buvo apskaitytas kolūkio, o vėliau bendrovės balanse kaip malūnas, ir kad šis pastatas niekada nebuvo naudojamas kaip pirtis. V. A. J. liudijimas, kuris (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., gyvena nuo 1972 m., kad šis ginčo pastatas niekada nebuvo naudojamas kaip pirtis, kadangi kaime veikė vienintelė moderni viešoji pirtis, pastatyta apie 1971–1972 m., ir ji veikė iki „Dzūkų krašto“ bendrovės likvidavimo. E. B. liudijimas, kuriuo ji patvirtina, kad iki 1998 m. dirbo ŽŪB „Dzūkų krašto“ žemės ūkio technikos sandėlininke ir kuri taip pat buvo įtraukta į likvidacinės komisijos sudėtį, patvirtina, kad pareiškėjai už pajus buvo perduotas sandėlio malūnas, ir kurį pareiškėja priėmusi laikė gyvulius bei sandėliavo pašarus. Visi šie liudytojai gali paliudyti ir žodiniu būdu teismo posėdžio metu. Teismas nutartyje praktiškai visiškai ignoravo pareiškėjos pareiškimą dėl statinio malūno-sandėlio valdymo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo. Visos faktinės aplinkybės ir pagrindas taikyti įgyjamosios senaties institutą yra aiškiai išdėstytos pareiškime. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą - nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra „įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos.

Atsiliepime į atskirąjį skundą VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą išspręsti teismo nuožiūra, nurodo, kad jeigu teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nustatytų, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsnyje nustatytos sąlygos, leidžiančios konstatuoti, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į turtą pagal įgyjamąją senatį, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui (t. 2, b. l. 169–170).

Atsiliepime į atskirąjį skundą Varėnos rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 173–177). Pareiškėjos skunde pateiktas motyvas, kad galimai seniūnija neįrašė ginčo pastato į jos asmeninę sąskaitą, yra niekuo nepagrįstas. Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija ir statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.20/24 „Dėl namų ūkių knygų seniūnijose“ (neteko galios 2009-09-04) patvirtino namų ūkio knygų 1998–2002 metams formą ir nurodymus jų pildymui. Nurodymų 6 punkte numatyta, kad Namų ūkio knygos seniūnijose skirtos 5 metams ir pildomos pagal spalio 1 dienos būklę, aplankant kiekvieną ūkį ir apklausiant gyventojus. Pagal nustatytą tvarką, gyventojai tokių apklausų metu patys privalėjo atskleisti visą informaciją ir pateikti duomenis apie jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą bei atskleisti kitus duomenis fiksuojamus namų ūkio knygose. Pareiškėja pati, būdama atsakinga už duomenų pateikimą, dėl nežinomų aplinkybių ir nesuprantamų priežasčių nepateikė seniūnijos darbuotojams informacijos apie už pajus gautą ginčo pastatą ir jo valdymą. Peržiūrėjus įrašus, padarytus pareiškėjos asmeninėje sąskaitoje Nr.1541, akivaizdu, kad apklausa buvo vykdoma kiekvienais metais nuo 1998 m. iki 2002 m. spalio 1 d. būklei, nes asmeninėje sąskaitoje yra užfiksuoti duomenys apie pareiškėjos namų ūkio pasikeitimus, taip pat yra ir pareiškėjos parašai, patvirtinantys namų ūkio duomenis. Seniūnijų išduodamų pažymų apie namų valdą pagrindu asmenims atsiranda teisė įregistruoti VĮ Registrų centre daiktines teises į pažymoje nurodytus nekilnojamuosius daiktus, todėl faktas, kad pareiškėja pateikė teismui pažymą Nr. SR7-842 apie namų valdą neatitinkančią faktinių įrašų, esančių namų ūkio knygos Nr. 39 asmeninėje sąskaitoje Nr.1541, pirmosios instancijos teisme buvo tinkamai įvertintas ir pripažintas netinkamu rašytiniu įrodymu, pareiškėjai siekiant atstatyti tariamą jos teisę į ginčo pastatą. Skunde pareiškėja teigia, kad ji naudojosi ginčo pastatu dar iki „Dzūkų krašto“ žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto Nr. 56 sudarymo, t. y. nuo 1995 m. sausio 24 d., kai pareiškėjos tėvas S. N. jam priklausiusį pajų sutartimi perleido pareiškėjai. Pajaus perleidimo sutarties kopiją pareiškėja pateikė teismui kartu su 2015-03-30 pareiškimu, tačiau pareiškime nurodė, kad ginčo pastatu, gautu už pajus, pradėjo naudotis 1998-01-14 priėmimo-perdavimo akto Nr. 56 pagrindu. Pareiškėja pateikia prieštaringus duomenis ir nepateikia jokių neginčytinų įrodymų šiems teiginiams patvirtinti. Pareiškėja už pajus įgyto ginčo pastato teisinės registracijos teisės aktais nustatyta tvarka neatliko nei ginčo pastato įgijimo momentu, nei vėliau, o tiksliau šios pareigos nevykdė daugiau kaip 17 metų. Pateikdama atskirąjį skundą dėl ginčo pastato valdymo ir priklausymo, pareiškėja pateikia naujus įrodymus, t. y. rašytinius liudytojų parodymus apie pastato paskirtį ir priklausomybę, kurie nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Pareiškėja nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti ir/ar patys liudytojai iškviesti apklausti nagrinėjant bylą Varėnos rajono apylinkės teisme. Pareiškėja turėjo visas galimybes pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui, nes bylos nagrinėjimas tęsėsi apie pusmetį, liudytojai, kurių rašytiniai parodymai pateikti apeliacinei instancijai, gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, todėl šie rašytiniai įrodymai neturi būti priimami kaip įrodymai kartu su atskiruoju skundu, nevertintini ir atmestini. Rašytiniai liudytojų parodymai atmestini dar ir dėl to, kad jie nėra patvirtinti notaro ar antstolio, ir iš jų negalima neginčijamai identifikuoti ar tikrai rašytiniuose liudijimuose nurodyti asmenys teikia savo parodymus raštu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus antrajame skirsnyje Atskirieji skundai numatytas išimtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-800-308/2014 pripažino bešeimininkiais daiktais ir perdavė Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn: statinį-pirtį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį koordinatėse X-6022093, Y-528533, (duomenys neskelbtini) ir kitus sprendime nurodytus statinius. Pareiškėja (suinteresuotas asmuo) V. K. 2015-04-01 kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti procesą Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-800-308/2014 dalyje, kuria statinys pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis koordinatėse X-6022093, Y-528533, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., 2014 m. spalio 14 d. sprendimu pripažinta bešeimininkiu daiktu ir perduota Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn; priimtą sprendimą Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-800-308/2014 dalyje panaikinti, atmetant pareiškėjo reikalavimus dėl jai priklausančio turto pripažinimo bešeimininkiu; priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-800-308/2014 nurodyta pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti koordinatėse X-6022093, Y-528533, (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., yra statinys malūnas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1P1p, kurio bendras plotas 86,5 kv. m., koordinatės X-6022093, Y-528534, statytas 1947 m., su priestatu, kurio pažymėjimas 1p1p, 1947 m. statybos ir rūsiu pažymėtu R, kurio plotas 83,46 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.; siekiant įregistruoti nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre, nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, t. y. kad V. K. nuosavybės teise priklauso malūnas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1P1p, kurio bendras plotas 86,5 kv. m, koordinatės X-6022093, Y-528534, statytas 1947 m., su priestatu, kurio pažymėjimas 1p1p, 1947 m. statybos ir rūsiu pažymėtu R, kurio plotas 83,46 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., įgyti juos valdant įgyjamąja senatimi. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja prašė nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, teismas turėjo vertinti ar yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, leidžiančios konstatuoti, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į turtą pagal įgyjamąją senatį, tačiau teismas nagrinėdamas bylą to nepadarė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos ir atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr.3K-7-67/2011).

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų, nustatytų CK 4.68–4.71 straipsniuose, nagrinėdamas bylą neanalizavo. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo statinys iki Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo priėmimo, kuriuo ginčo statinys pripažintas bešeimininkiu, nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat nebuvo įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, o pareiškėja teigė, kad statiniu, kaip sandėliu pašarams, naudojosi iki 2008 metų. Pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių, ar ginčo statinys buvo valdomas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai bei nustatytą terminą nagrinėdamas bylą taip pat nesiaiškino ir savo priimtame procesiniame dokumente jų neanalizavo ir nepadarė savo išvadų ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi, išaiškintos ir pritaikytos netinkamai ( CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje padarytos dviprasmiškos išvados – kad nėra pagrindo nustatinėti daikto valdymo įgyjamąja senatimi fakto, nes nekilnojamąjį daiktą pareiškėja įgijusi nuosavybės teisių atsiradimo pagrindu – žemės ūkio bendrovės turto perdavimo tvarka, bei, kad byloje pateiktas 1998-01-14 materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas Nr. 56 nėra pakankamas įrodymas, jog civilinėje byloje Nr. 2-800-308/2014 nurodyta pirtis yra statinys malūnas-sandėlis su priestatu ir rūsiu. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažinti teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu negali ( CPK 263 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.