Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „S. N.“ ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui nepateikus atsiliepimo 2019 m. kovo 22 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinio reikalavimus tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 878,65 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 1 878,65 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 405 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat 42 Eur žyminį mokestį valstybei.

2019 m. balandžio 19 d. atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė nurodė, kad nors atsakovas ir nėra bendrijos narys, jis turi pareigą mokėti ieškovės priskaičiuotus mokesčius. Tokią pareigą nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DGNKPPSBĮ) 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas, ieškovės Įstatų 9.3.2 punktas. Žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ieškovės Įstatų 9.1 ir 9.2 punktuose. Tai, kad atsakovo sklypas patenka į bendrijos administruojamą teritoriją įrodo pateiktas detalusis planas ir trečiųjų asmenų pateiktos sąskaitos.

2019 m. gegužės 2 d. nutartimi teismas nutarė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas S. G. paaiškino, kad tapęs bendrijos pirmininku pirmiausia sprendė įsiskolinimų bendrijai išieškojimo klausimą. Vienas iš skolininkų -atsakovas J. G., buvęs žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininkas. Atstovui pavyko surasti ir prisiskambinti atsakovui, tačiau paaiškinus kas skambina ir kokiu klausimu atsakovas nutraukė pokalbį. Daugiau susisiekti su atsakovu nepavyko. Todėl nuspręsta skolą išieškoti teisminiu keliu. DNSB „G. S.“ bendrija veikė nuo 2005 m. iki 2015 kovo mėn., kai buvo reorganizuota, t. y. dvi gatvės įkūrė atskirą bendriją ir perėmė iš buvusios bendrijos ir įsiskolinimus bendrijai. J. G. pirmutinis skolos dydis netikslus, kadangi keitėsi buhalterinę apskaitą tvarkę asmenys, patikslinus jo skolą sudaro 1878,65 Eur. Susidaręs įsiskolinimas – bendrijos sąnaudos, kurios proporcingai išdalinamos pagal turto vienetą (žemės sklypą). DNSB „S. N.“ – sudaro 47 turto vienetai. Visos bendrijos sąnaudos paskirstomos po lygiai pagal turto vienetą nepriklausomai nuo ploto, kaupiamasis mokestis nustatytas bendrijos visuotinio susirinkimo. Atsakovo skolą pagrindžia bendrijos išlaidos už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą. Todėl nėra svarbu, ar atsakovas jais naudojosi. Bendrija turi atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis pagal jų pateiktas sąskaitas. Tapęs pirmininku ėmėsi inžinerinių tinklų pridavimo. Nors jie priduoti 2018 m., tačiau jie nupirkti, už juos sumokėta, jais bendrija naudojosi. Duomenis apie turto vienetus bendrija atnaujina kiekvienais metais per visuotinį susirinkimą. Skola atsakovui skaičiuota nuo jo nuosavybės atsiradimo.

Ieškovės atstovas advokatas Raimondas Simonavičius palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad atsakovo įsiskolinimas apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėn. Ieškovė teisminės gynybos kreipėsi 2018 m. gruodžio mėn. formaliai praleidusi bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika nurodė, kad ieškinio senaties terminas įvertinus jo praleidimo priežastis gali būti atnaujintas. Prašė atsižvelgti į tai, kad S. G. bendrijos pirmininku paskirtas 2017 m. liepos 4 d., o atsakovo prievolės nevykdymas šiuo atveju susijęs ne tik su ieškovės (juridinio asmens), tačiau ir su visų bendrijos žemės sklypų savininkų interesais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad atsakovas J. G. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. liepos 22 d. buvo žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., savininkas (1 t., b. l. 25-30, 99-105). Atsakovui nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas pateko į ieškovės administruojamą teritoriją (2 t., b. l. 114; 4 t., b. l. 66). Ieškovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija „S. N.“ įkurta reorganizavus gyvenamųjų namų statybos bendriją „G. S.“ (1 t., b. l. 31) ir Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. kovo 4 d. (1 t., b. l. 9-23). Bendrijos reorganizavimo klausimai spręsti 2014 m. rugsėjo 4 d. GNSB „G. S.“ visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkime, kuriame nutarta patvirtinti GNSB „G. S.“ reorganizavimo sąlygas, įsteigti naują GNSB „S. N.“ bei patvirtinti jos įstatus (1 t., b. l. 46-48). Ieškovės atstovų paaiškinimais nustatyta, jog GNSB „S. N.“ įkurta iš GNSB „G. S.“ atskyrus dvi gatves – L. ir K. Reorganizavimo sąlygose numatyta, kad bendrija reorganizuojama padalinimo būdu, po reorganizavimo GNSB „G. S.“ veikla pasibaigia, visas teises ir pareigas perima gyvenamųjų namų statybos bendrija „G. S.“ ir gyvenamųjų namų savininkų bendrija „S. N.“, reorganizuojamos bendrijos turtas, teisės ir pareigos pereina priėmimo – perdavimo aktos pasirašymo dieną ir nuo šio momento tampa po reorganizacijos veiksiančių juridinių asmenų turtu, teisėmis ir pareigomis (7.1 punktas); GNSB „S. N.“ perleidžiama teisė valdyti, naudoti ir disponuoti reorganizavimo sąlygų 7.3 punkte nurodytu turtu; reorganizavimo sąlygų 7.7 punkte numatyta, jog GNSB „S. N.“ perima GNSB „G. S.“ šiose sąlygose 7.3 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, GNSB „G. S.“ finansinės atskaitomybės dokumentuose neatspindėtą turtą, teises ir pareigas, taip pat visas mokestines teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, teises ir pareigas, kurios gali paaiškėti mokesčių administratoriui ar kitoms valstybės institucijoms priskaičiavus mokesčių ar kitų įmokų nepriemokas. Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą vieną kartą viešai paskelbta dienraštyje „Vakarų ekspresas“ (8.2 punktas) (4 t., b. l. 8-31).

Dėl atsakovo, nesančio gyvenamųjų namų savininkų bendrijos nariu, pareigos prisidėti prie bendrijos bendrosios nuosavybės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros išlaidų dengimo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo, esančio gyvenamųjų namų statybos bendrijos administruojamojoje teritorijoje, savininko prievolės prisidėti prie bendrijos bendrosios nuosavybės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros išlaidų dengimo.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, ir šalys neginčija, jog atsakovui J. G. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. liepos 22 d. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. (1 t., b. l. 25-30, 99-105). Atsakovo žemės sklypas pateko į 2004 m. balandžio 14 d. įkurtos gyvenamųjų namų statybos bendrijos administruojamą teritoriją.

Byloje sprendžiamų ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2004 m. sausio 29 d. redakcija Nr. IX-1989, kurios 1 straipsnis nustatė, kad įstatymas reglamentuoja daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos panašumo į daugiabučių namų savininkų bendriją šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).

Šiuo metu galiojančio DGNKPPSBĮ (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) 1 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų - bendrijos narių teises ir pareigas (DGNKPPSBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Be to, šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (DGNKPPSBĮ 1 straipsnio 2 dalis).

Galiojančio DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Tiek šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, tiek ir DNSB „S. N.“ įstatų 9.2 punkte numatyta, jog žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne (1 t., b. l. 9-23). Iš byloje pateiktų gyvenamųjų namų statybos bendrijos „G. S.“ įstatų matyti, jog juose taipogi buvo įtvirtintos analogiškos nuostatos (1 t., b. l. 32-45).

Nuo 2012 m. liepos 1 d. galiojančiame DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo priežiūros ir atnaujinimo. Įstatymo leidėjo siekis buvo ir yra toks, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012).

Taigi, nustačius, jog atsakovui priklausė žemės sklypas, patenkantis gyvenamųjų namų statybos bendrijos „G. S.“, o vėliau - GNSB „S. N.“ administruojamą teritoriją, esant nurodytam teisiniam reguliavimui ir kasacinio teismo išaiškinimams, konstatuotina, jog atsakovas net ir nebūdamas ieškovės, kaip gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, nariu turi pareigą prisidėti prie bendrijos bendrosios nuosavybės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros išlaidų dengimo ir ši pareiga kyla iš buvimo žemės sklypo savininku.

Atsakovas, nesutikdamas su jam pareikštu ieškiniu, teigė, jog negyveno nuosavybės teise priklausančiame sklype, įsigijo sklypą, kuriame nebuvo namo, todėl neprivalo mokėti mokesčių už paslaugas, kuriomis nesinaudojo. Taip pat teigė, jog ieškovė negali reikalauti skolos, kuri susijusi su buitinių nuotekų tinklų aptarnavimu, nes viešame registre esantys duomenys patvirtina, kad šie tinklai įregistruoti 2018 m. balandžio 24 d.

CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Ieškovės, kaip gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, tikslas apibrėžtas jos įstatuose, kurių 2.2 punkte nustatyta, kad bendrijos tikslas yra įgyvendinti žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusius su esamų arba naujai kuriamų bendrojo naudojimo objektų bei žemės sklypų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Siekdama įstatuose numatytų tikslų ieškovė rūpinasi bendrojo naudojimo žemės sklypų tvarkymu ir priežiūra, inžinerinės įrangos, eksploatavimu, remontu, renovacija, naujų bendrojo naudojimo objektų kūrimu, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymu, kitų bendrų teisių bei interesų gynimu ir apsauga (ieškovės Įstatų 2.3 punktas).

Ieškovės Įstatų 9.3.2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (1 t., b. l. 9-23).

Sprendžiant, kas laikytina bendrojo naudojimo objektais, aktualios DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 4, 5 punktų nuostatos, pagal kurias bendrojo naudojimo objektams priskiriami vietiniai inžineriniai tinklai - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 111 dalyje nustatyta, kad vietiniai inžineriniai tinklai - inžineriniai tinklai kartu su maitinimo šaltiniais, skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti, o šio straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad inžineriniai tinklai - statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso šeši žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), gauti padalijus daiktą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruoti 2015 m. sausio 30 d. Reorganizavimo sąlygų pagrindu (4 t., b. l. 3-4, 32-41). Viešame registre nurodyta sklypų paskirtis - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorija. Iš byloje esančių gyvenamųjų namų statybos bendrijos „G. S.“ Reorganizavimo sąlygų 7.3 punkto nustatyta, kad šiuos žemės sklypus valdyti, naudoti ir disponuoti po gyvenamųjų namų statybos bendrijos „G. S.“ reorganizavimo perduoda ieškovei GNSB „S. N.“. Bendrijos nuosavybės teise įregistruoti statiniai – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių įregistravimo pagrindas 2018 m. balandžio 24 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Viešojo registro duomenimis nustatyta, jog minėti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai pradėti statyti 2005 m., jų statybos pabaigos metai – 2007 m. (4 t., b. l. 5-7).

Ieškovė GNSB „S. N.“ (iki reorganizacijos – GNSB „G. S.“) renka lėšas už bendro naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, žemės sklypo savininkai turi mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, todėl ir atsakovas privalėjo mokėti mokesčius už ieškovės teikiamas paslaugas.

Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog jis neprivalo mokėti bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir išlaikymo išlaidų tuo pagrindu, kad jais nesinaudojo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).

Laikytini nepagrįstais atsakovo teiginiai, jog ieškovė negali reikalauti skolos, kuri susijusi su buitinių nuotekų tinklų aptarnavimu, nes viešame registre esantys duomenys patvirtina, kad šie tinklai įregistruoti 2018 m. Kaip jau minėta, nekilnojamo turto registre bendrijos nuosavybės teise įregistruoti statiniai – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), minėti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai pradėti statyti 2005 m., jų statybos pabaigos metai – 2007 m. (4 t., b. l. 5-7). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – trečiųjų asmenų sąskaitas, pateiktas bendrijai apmokėti už nuotekų tinklų priežiūrą ir kt., pagrindžiančius, jog dar iki vandentiekio ir nuotekų tinklų įregistravimo viešame registre, minėti inžineriniai tinklai buvo eksploatuojami ir ieškovė patyrė jų priežiūros išlaidų.

Dėl ieškinio senaties ir atsakovo skolos dydžio

Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovė prašė spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs; ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą, kurį susidarė laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. Ieškinys dėl skolos priteisimo teismui pateiktas 2018 m. gruodžio 19 d., todėl konstatuotina, kad ieškovė reikalavimą atsakovui pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismo vertinimu, aktualu, kad atsakovo prievolė atsirado dar veikiant GNSB „G. S.“, kuri vėliau reorganizuota, ir 2015 m. kovo 4 d. įkurta ieškovė. Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vadovas S. G. išrinktas 2017 m. birželio 8 d., o šis faktas viešame registre įregistruotas 2017 m. liepos 4 d. (1 t., b. l. 57-59). Teismo posėdyje S. G. paaiškino, kad paskirtas vadovu ėmėsi išieškoti skolas bendrijai, vienas iš skolininkų buvo atsakovas. Reikėjo surasti atsakovo kontaktinius duomenis, atsakovas jau nebuvo žemės sklypo savininkas. Paskambinus atsakovui, pastarasis sužinojęs, jog skambinama dėl skolos bendrijai, vengė bendravimo, nutraukė pokalbį. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, jog ieškovės reikalavimas susijęs ne vien su pačios ieškovės kaip bendrijos teisių įgyvendinimu, pareikštas reikalavimas iš esmės siekiant apginti bendrijos žemės sklypų savininkų interesus. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 1878,65 Eur įsiskolinimą, įsiskolinimo dydį grindžia pateiktomis buhalterinėmis pažymomis. Ieškovė pateikė 2015 m. kovo 31 d. GNSB „G. S.“ pažymą apie paskaičiuotą skolą vienam turto vienetui (1 t., b. l. 51), kurioje nurodyta skola iki 2015 m. kovo 31 d. – 1282,16 Eur. Iš 2018 m. gruodžio 18 d. GNSB „S. N.“ pažymos apie atsakovui J. G. priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas matyti, jog susidariusi mokėtina suma už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. – 1878,65 Eur (1 t., b. l. 56). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas S. G. paaiškino, jog į šią sumą įskaitytas įsiskolinimas susidaręs iki 2015 m. kovo 31 d. – 1474,77 Eur. Ieškovės atstovas paaiškino, jog mokesčiai bendrijoje paskaičiuojami pagal turto vienetus, t. y. kiekvienam žemės sklypui. Bendrijos turto vienetų skaičius tikslinamas kasmet per visuotinį bendrijos susirinkimą. Ieškovė pateikė trečiųjų asmenų pateiktų sąskaitų registrą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2016 m. spalio 31 d. (2 t., b. l. 7-8), taip pat sąskaitas už bendrijai suteiktas paslaugas (2 t., b. l. 9-113, 115-174). Iš GNSB „S. N.“ 2018 m. spalio 31 d. pažymos apie priskaitymus, komisinius, skolas, delspinigius savininkui J. G. matyti, kad atsakovui skaičiuoti priskaitymai dėl mokėtinų kaupiamųjų lėšų, pirmininko atlyginimo, buhalterijos paslaugų, bendros elektros, ryšio paslaugų, buitinių nuotekų aptarnavimo, už siurblį ir jo montavimo darbus, vandentiekio įrenginių remontą, gatvės apšvietimą, infrastruktūros rinkliavą, duomenų pakeitimo įregistravimą, teisines išlaidas, papildomus darbus bendrijoje (žolės pjovimą), gatvių remontą, reorganizavimo išlaidas; mokėtina suma 2071,26 Eur (4 t., b. l. 57). Nustatyta, kad skaičiuojamo kaupiamojo įnašo dydžiai patvirtinti bendrijos. Iš 2009 m. gruodžio 17 d. GNSB „G. S.“ visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nustatyta, jog 5 klausimu svarstytas ir nustatytas kaupiamojo įnašo dydis (1 t., b. l. 49-50). 2017 m. birželio 8 d. GNSB „S. N.“ visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 4 nustatyta, jog 4 klausimu nutarta bendrijos pirmininku išrinkti S. G., o 7 klausimu svarstytas kaupiamojo įnašo dydis ir nutarta palikti kaupiamąjį įnašą 9 Eur dydžio (1 t., b. l. 52-55).

Atsakydama į atsakovo argumentus dėl netikslių sumų skaičiuojant jo įsiskolinimą, ieškovė pateikė 2019 m. liepos 18 d. GNSB „S. N.“ buhalterinę pažymą, paaiškinančią, jog buhalterinis skolos dydžio nesutapimas J. G. pirminės pažymos pateiktos GNSB „G. S.“ skiriasi 192,61 Eur dėl to, kad iki 2015 m. kovo mėn. vedamoje buhalterinėje apskaitoje skolos bendrijai buvo skaičiuojamos bendrai visiems savininkams (sklypo savininkams (žemės sklypas adresu L. g. X)), atskirai neišskiriant J. G., o po 2015 m. kovo mėn. buhalterinėje apskaitoje skolos buvo pradėtos skaidyti pagal asmenis, dėl ko buvo nustatyta J. G. permoka 192,61 Eur. Ši permoka buvo išminusuota iš bendros skolos sumos ir šiai dienai J. G. skola bendrijai sudaro 1879,42 Eur (4 t., b. l. 68).

Ieškovė pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog atsakovui buvo žinoma apie jam skaičiuojamus mokesčius. Byloje pateiktas elektroninis laiškas patvirtina, jog atsakovui buvo siunčiamas atsiskaitymo pranešimas ir atsakovas informuotas, kad nuo kito mėnesio atsiskaitymo pranešimus savininkui siųs tiesiogiai bendrijos buhalteriją tvarkantys asmenys (4 t., b. l. 67, 69). Be to, pažymėtina, kad atsakovas žemės sklypą įsigijo jau veikiant bendrijai, iš nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad 2006 m. sklype pradėtas statyti gyvenamasis namas. Todėl atsakovo teiginiai, jog nežinojo apie veikiančią bendriją, jai mokėtinus mokesčius už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą, taip pat kitokius priskaitymus, yra deklaratyvūs ir neįtikinantys.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, valdymą, administravimą. Atsakovui skaičiuotos išlaidos (kaupiamųjų lėšų, pirmininko atlyginimo, buhalterijos paslaugų, bendros elektros, ryšio paslaugų, buitinių nuotekų aptarnavimo, už siurblį ir jo montavimo darbus, vandentiekio įrenginių remontą, gatvės apšvietimą, infrastruktūros rinkliavą, duomenų pakeitimo įregistravimą, teisines išlaidas, papildomus darbus bendrijoje (žolės pjovimą), gatvių remontą, reorganizavimo išlaidos), pripažintinos pagrįstai skaičiuotomis ir priteistinos iš atsakovo. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo skola sudaro 1878,65 Eur (2071,26 – 192,61) (4 t., b. l. 57, 68).

Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimais, tačiau ieškovo paskaičiavimų ir išlaidų pagrįstumo iš esmės neginčijo, nenurodė argumentų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus apie suteiktas paslaugas ir patirtas išlaidas, įrodymų, kurie leistų teismui daryti kitokias išvadas dėl atsakovui apskaičiuoto skolos dydžio, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo yra pagrįstas, todėl teisėtas reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1878,65 Eur skola.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Nustatyta, kad ieškovė pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai: 405 Eur už ieškinio parengimą, iš jų 5 Eur už Gyventojų registro duomenis apie atsakovą (1 t., b. l. 7-8), 400 Eur už atsiliepimo į atsakovo pareiškimą parengimą (2 t., b. l. 5-6). Šios išlaidos neviršija maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų dydžių, todėl ši suma priteistina.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 433,60 Eur (240 Eur + 193,60 Eur) už atstovavimą teisme (4 t., b. l. 49-54, 71-77), t. y. 80 Eur ieškovės atstovavimą 2019 m. gegužės 28 d. posėdyje (bylos nagrinėjimas atidėtas, posėdis truko 10 min.), 160 Eur už atstovavimą 2019 m. birželio 26 d. posėdyje (truko 1 val. 17 min.) ir 193,60 Eur už atstovavimą 2019 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje (truko 54 min.).

Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas - 0,1, už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą taikomas koeficientas – 0,1 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.19, 8.20 punktai). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 metų IV ketvirtį – 926,7 Eur, 2019 metų I ketvirtį – 935,7 Eur. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš viso ieškovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, už kuriuos prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, 2 val. 17 min., todėl maksimalus priteistinas dydis už atstovavimą posėdžiuose negali viršyti dviejų valandų maksimalaus įkainio – 93,57 Eur x 2, t .y. Atsižvelgiant į posėdžių trukmę, iš atsakovo ieškovei priteistina 187,14 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 992,14 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrija, kreipdamasi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenkinus ieškinį, žyminis mokestis kuris šioje byloje sudaro 42 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) valstybei priteistinas iš atsakovo.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovo turtui 2019 m. sausio 4 d., patikslintos 2019 m. sausio 11 d. teismo nutartimi, paliktinos iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „S. N.“ iš atsakovo J. G. 1878,65 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1878,65 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 992,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. G. 42 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovo J. G. turtui 2019 m. sausio 4 d. bei patikslintas 2019 m. sausio 11 d. teismo nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.