Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-07-07 · Civilinė byla Nr. 2A-419-467/2022

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-04Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-07-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-07
Bylos Nr.
2A-419-467/2022
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00170-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
viešajai įstaigai Panevėžio rajono savivaldybės
Trečiasis asmuo
A. B., BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje
Civilinė byla Nr. 2A-419-467/2022Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00170-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. B., BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos (toliau – ir Poliklinika) 6 927,18 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos jos mamai A. P. buvo suteiktos netinkamai ir tai lėmė motinos mirtį. A. P. nuo 1973 m. gydėsi (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, skųsdavosi (duomenys neskelbtini), tačiau ją gydžiusi šeimos gydytoja, pasikliovusi savo žiniomis, dėl savo nepateisinamo aplaidumo ilgą laiką nedavė siuntimo pas kardiologą, nors pacientė ne kartą to prašė. Pavėluotas siuntimas pas gydytojus specialistus, pavėluotas ligos diagnozavimas ir sudėtinga operacija vyresniame amžiuje lėmė, kad A. P. mirė. Šias aplinkybes patvirtina P. P. teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada, kurioje ekspertas nurodė, kad šeimos gydytoja laiku nedavė siuntimo konsultacijai pas kardiologus 1998 m., nes (duomenys neskelbtini) įgimta liga. Nuo 1998 m. iki 2016 m. šeimos gydytoja privalėjo reguliariai išduoti siuntimus pas kardiologą tiek dėl (duomenys neskelbtini), tiek ir dėl (duomenys neskelbtini); šeimos gydytojo išduotas siuntimas pas kardiologą 2016 m. buvo pavėluotas diagnozės nustatymui; nebuvo atkreiptas dėmesys į 2007-03/04 mėn. Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) tyrimą, po kurio pacientė turėjo būti reguliariai sekama dėl (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytojas pagal savo kvalifikaciją galėjo įtarti (duomenys neskelbtini) ir duoti siuntimą kardiologui. A. P. liga – įgimta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), turėjo būti nustatyta nuo vaikystės, o (duomenys neskelbtini) nustatyta per vėlai.

3. Ieškovė nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – ir Žalos nustatymo komisija, Komisija) buvo pateikta minėta specialisto išvada, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta. Komisija padarė išvadą, kad pacientė nepakankamai buvo rūpestinga savo sveikatos atžvilgiu.