Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. rugpjūčio 19 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti. Atsakovui L. M. adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai, jam asmeniškai 2020 m. rugpjūčio 21 d. pasirašant įteikimo pažymoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

4. Atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris, remiantis Nekilnojamo turto registro duomenimis, nuo 2007 m. lapkričio 22 d. priklausė atsakovui ir jo sutuoktinei T. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Būtina pažymėti, jog (duomenys neskelbtini) mirus atsakovo sutuoktinei T. M., atsakovas paveldėjo ir jos buto dalį.

7. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą, tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Nors tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau atsakovas faktiškai butui tiekiamą šilumos energiją naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo - pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato, butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, o tai leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, nagrinėjamu atveju atsakovas. Tokiu atveju atsakovas privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovas už šildymą ir karštą vandenį minėtame bute tinkamai nemokėjo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d., todėl susidarė 363,89 EUR skola. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio ir pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).

8. Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.59 straipsnis įtvirtina draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove už aktualiu laikotarpiu suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 363,89 EUR įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. yra pagrįstas ir tenkintinas.

9. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, atsakovui paskaičiavo 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad ieškovė atsakovui paskaičiavo 10,64 EUR dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Kadangi atsakovas tinkamai prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškove neįvykdė, reikalavimas priteisti iš atsakovo 10,64 EUR dydžio delspinigius yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).

10. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (374,53 EUR (363,89 EUR + 10,64 EUR)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

11. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 EUR žyminis mokestis ir 1,71 EUR išlaidos už Nekilnojamojo turto bei Gyventojų registrų duomenų paiešką. Pateiktos sutartys, mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Todėl pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 1,71 EUR išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašus bei už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, iš viso – 16,71 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

12. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 1,86 EUR, t. y. išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 EUR), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363,89 EUR (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir 89 ct) skolą, 10,64 EUR (dešimties eurų ir 64 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (374,53 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,71 EUR (šešiolikos eurų ir 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.