- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-541-580/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Alma Urbanavičienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- L. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. A. bei atsakovo L. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui L. N. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. A. prašė: 1) pripažinti atsakovą L. N. N. T. A., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu, o N. T. A. atsakovo L. N. dukra; 2) priteisti iš atsakovo dukros naudai išlaikymą nuo 2014-04-19 iki 2014-11-18 – 5 236,01 Eur, už laikotarpį nuo 2015-11-19 iki 2016-08-30 po 325 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki dukros pilnametystės – po 195 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka.
Nurodė, kad ieškovė viena augina nepilnametį vaiką nuo jo gimimo. Atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir išlaikymo, su vaiku nebendrauja. Ieškovė iki gimdymo negalėjo įsidarbinti, todėl gauna minimalias socialines išmokas yra minimalios, nuo dukros gimimo gavo 522,22 Eur socialinių išmokų. Vaiko išlaikymui reikalingoa minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio išlaidos. Dėl mažamečio vaiko priežiūros ieškovė negalėjo dirbti, todėl atsakovas iki 2015-11-18 turi teikti visą dukrai reikalingą išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas L. N. ieškinį pripažino iš dalies. Nurodė, kad tiek išlaikymo įsiskolinimas, tiek iš atsakovo priteistino išlaikymo suma negali sudaryti daugiau nei 130 Eur. Atsakovas neturi specialybės, mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, moka už mokslą, jam pačiam reikalinga parama. Atsakovas įsidarbino, stengiasi gauti lėšų. Atsakovas su ieškove neketino susilaukti vaikų, vaikas gimė neplanuotai.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė ieškinio dalyje dėl tėvystės nustatymo, nes atsakovas pripažino tėvystę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendimu priėmė atsisakymą nuo ieškinio dėl tėvystės nustatymo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, kitoje dalyje ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo dukros naudai išlaikymą nuo 2014-07-21 iki 2015-12-08, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 15 Eur, nuo 2016-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 40 Eur; nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 195 Eur, jas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, priteisė iš atsakovo dukros naudai 340,82 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
Šalys neturi registruotino turto, ieškovė nedirba ir negauna pajamų, o atsakovas dirba pagal laikiną darbo sutartį ir gauna 741,96 Eur darbo užmokestį. Ieškovė yra sveika, darbinga, jauno amžiaus, galėjo įgyti išsilavinimą. Ieškovė iki vaiko gimdymo dirbo ir gavo 144,81 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Laikino pobūdžio aplinkybė, jog ieškovė po vaiko gimimo neturėjo galimybės dirbti, nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo pareigos išlaikyti dukrą ir išlaikymo naštą perkelti atsakovui. Atsakovas dirba bei gauna reguliarias pajamas, mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, kas varžo jo galimybes gauti didesnes pajamas. Atsakovas privalo mokėti už mokslą, įsigyti mokymosi reikmenis. Ieškovės pajamas sudaro apie 78 Eur per mėnesį gaunamos socialinės išmokos.
Nei vieno iš tėvų turtinė padėtis neleidžia teikti tokio išlaikymo, kad vaiko poreikiai būtų patenkinti maksimaliai, tačiau tai nepaneigia minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo per mėnesį būtinumo vaiko būtinų poreikių patenkinimui. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad per mėnesį išleidžia apie 150 Eur sauskelnėms, apie 200 Eur maistui (po 6-7 Eur per dieną), 15 Eur žuvų taukams, žiemos metu po 347,54 Eur būstui išlaikyti. N. T. A. vieno mėnesio išlaikymo suma nėra mažesnė, nei minimali mėnesio alga.
Iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo dienos, nes atsakovas šiuo laikotarpiu neteikė dukrai išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuojamas po 165 Eur per mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimo išdėstymas pažeistų nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą, kadangi vaiko poreikiai turi būti tenkinami nuolat, teismas neturi pagrindo atsakovo interesui teikti pirmenybę nepilnamečio vaiko intereso atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. N. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo dukros išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-04-19 iki 2015-03-24 – po 130 Eur kas mėnesį. Permokėtą įsiskolinimą išskaičiuoti iš susidariusios bendros įsiskolinimo sumos. Įsiskolinimą vaiko išlaikymui, susidariusį nuo 2014-04-19 iki 2016-03-24, išskaidyti per 3 metus kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Priteisti iš atsakovo dukros išlaikymą už laikotarpį nuo 2015-03-25 iki dukros pilnametystės po 143 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas neišsiaiškino realių būtinųjų poreikių. Ieškovė pateikė abstrakčius skaičiavimus. Atsakovas nesutinka su išlaidomis sauskelnėms 150 Eur, nes vienetas kainuoja 0,16-0,22 Eur, per parą patiriamos išlaidos yra 0,80-1,1 Eur. Nuo 2016 m. rugsėjį planuojama pradėti vesti dukrą į darželį ir išlaidos sauskelnėms taps neaktualios. Ieškovė privalo rūpintis vaiko sveikata ir atpratinti nuo sauskelnių. 200 Eur suma maistui yra gerokai padidinta. Vaiko maitinimas visą dieną jam būnant darželyje siekia 4-5,25 Eur. Jei dukra lankytų privatų darželį, išlaidos jos maistui siektų 80-105 Eur. Dukra maitinasi kartu su šeimos nariais, todėl pakaktų 3 Eur per dieną. Dukrai pradėjus lankyti valstybinį darželį, maisto kaina būna įskaičiuota į mokestį už darželio paslaugas.
Buto, kuriame gyvena ieškovė, šildymo sistema yra autonominė, todėl per 2015-2016 metų šildymo sezoną turėjo būti mokama ne daugiau kaip 81 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodyta 347,54 Eur suma butui išlaikyti yra nereali, ji nepateikė įrodymų apie realiai patiriamas išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su minimalios mėnesinės algos taikymo kriterijumi, nes 350 Eur suma tokio amžiaus išlaikymui yra per didelė. Teismų praktikoje jau atsisakyta taikyti minimalios mėnesinės algos kriterijų. 2 metų amžiaus vaiko išlaikymui pilnai pakanka 260 Eur per mėnesį. Atsakovui nustatytina 10 proc. didesnė išlaikymo našta. Atsakovas išlaikymui kiekvieną mėnesį galėtų skirti po 143 Eur, t. y. 55 proc. nuo 260 Eur.
Teismas neatsižvelgė, kad atsakovo darbo sutartys yra terminuotos, pratęsiamos ne ilgesniam kaip 1-3 mėnesių laikotarpiui. Terminuotos darbo sutartys sudaromos tikslingai, kadangi įmonėje vykdoma darbo vietų automatizacija. Po kiekvieno darbuotojų terminuotų sutarčių pasibaigimo etapo keliolika darbuotojų yra atleidžiami. Atsakovas turi sumokėti 2 212,12 Eur metinę studijų kainą, kas sudaro 184,34 Eur į mėnesį. Atsakovas gyvena kartu su savo motina, ir pilnamečiu broliu keturių kambarių bute, todėl trečdaliu prisideda prie gyvenamojo būsto išlaikymo mokesčių, t. y. 50 Eur. 2016-04-19 baigėsi ieškovės vaiko priežiūros atostogos ir ieškovė gali susirasti darbą.
Teismas laikotarpio nuo 2014-07-21 iki 2015-12-31 nevertina kaip įsiskolinimo. Teismas sprendimo motyvacinėje dalyje tarsi apskaičiuoja išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui asmeniui dydį, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje apie tai nieko nepasisako. Ieškovės atstovas 2016-04-01 pateikė pareiškimą dėl sprendime padarytų rašytinių apsirikimų ir skaičiavimo klaidų ištaisymo, dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas neteisingai konstatavo, jog 320 Eur įsiskolinimas tesudaro pusę atsakovo atlyginimo, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
Laikotarpiu nuo 2014-04-19 iki 2015-12-08 priteista kasmėnesinė 165 Eur suma yra ženkliai per didelė tokio amžiaus vaiko išlaikymui, suteikianti galimybę ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė vaiką maitino ir lig šiol maitina mamos pienu, kas sumažina maisto išlaidas. Pusę metų vaiko išlaikymo išlaidos yra minimalios, nes išleista tik sauskelnėms ir rūbeliams. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2014-04-19 iki pat 2015-07-10 buvo sunki. 2014 metais atsakovo pajamos vidutiniškai siekė vos 145,79 Eur. 2015 m. (iki 2015-07-10) atsakovas vidutiniškai į mėnesį uždirbdavo tik 137,43 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių praeityje patirtas vaiko išlaikymo išlaidas. Atsakovo nuomone, nuo vaiko gimimo 2014-04-19 iki 2015-12-08 priteistina 130 Eur už kiekvieną mėnesį. Atsakovo įsiskolinimas sudarytų 2 552,33 Eur. Nuo 2015-12-09 atsakovas dukters išlaikymui moka po 150 Eur, todėl vaiko išlaikymui nuo gimimo iki 2016-03-24 priteisus po 130 Eur, nuo 2015-12-09 iki 2016-03-24 permokėta suma, turėtų būti išskaičiuojama iš susidariusio įsiskolinimo, įsiskolinimas turėtų būti mažinamas 70 Eur. Įsiskolinimas sudarytų 2 482,33 Eur. Šią sumą išskaidžius per 3 metus, atsakovas kas mėnesį papildomai turėtų mokėti 68,95 Eur.
Atsiliepimas
Ieškovė I. A. atsiliepimu nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu. Nurodė, kad teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 195 Eur išlaikymą, nes tai tik 20 Eur didesnis išlaikymas už ½ minimalų vieno mėnesio atlyginimą. Atsakovas linkęs sumenkinti vaiko motinos ir jos artimųjų indėlį į dukros išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendime, užfiksuojant nurodytas vaiko išlaikymo išlaidas, buvo padaryta klaidų. Neteisingai vietoje 50 Eur sumos sauskelnėms buvo įrašyta suma 150 Eur, kitos išlaidos buvo nurodytos apytiksliai. Sauskelnių pirkimui reikalingos sąnaudos atsakovo buvo paskaičiuotos pagal pigiausius interneto duomenis, tačiau neatsižvelgta, kad vaikas turi jautrią odelę, jam tiko tik tam tikros rūšies sauskelnės, kurios kainuoja brangiau. Paskaičiavimuose nurodė, kad minimalioms išlaidoms per mėnesį reikalinga bent 364 Eur suma.
Šalies argumentai
Ieškovė I. A. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo dalį ir ją išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo dukros naudai išlaikymą nuo 2014-07-21 iki 2015-12-31, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 165 Eur; nuo 2016-01-01 iki dukros pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 195 Eur, jas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, išlaikymui skirtas lėšas mokant ieškovei iki sekančio mėnesio 15 dienos, pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Priteisti iš atsakovo dukros naudai 504,49 Eur išlaikymo įsiskolinimo, pervedant jį į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Likusią sprendimo dalį prašė palikti nepakeistą.
Nurodė, kad sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka motyvų. Pirmosios instancijos teismas, padarė visą eilę rašytinių apsirikimų ir skaičiavimo klaidų, kuriomis buvo paneigta visa iš esmės teisingų motyvų esmė. Teismo sprendime klaidingai nurodytas vaiko asmens kodas.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2014-07-21 iki 2015-12-31 vaikui priteistinas išlaikymas iš atsakovo po 165 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, t rezoliucinėje dalyje tenurodyta tik 15 Eur. Teismas neteisingai iš priteistinos sumos atėmė 150 Eur priteistą laikiną išlaikymą. Laikinas išlaikymas buvo priteistas tik nuo 2015-12-08, todėl atimti 150 Eur iš 165 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų buvo galima tik už laikotarpį nuo 2015-12-08 iki 2015-12-31. Minusuotina laikinojo išlaikymo suma už šį laikotarpį tėra 116,13 Eur (150 Eur x 24 d. / 31 d.). Už laikotarpį nuo 2015-12-08 iki 2015-12-31 priskaičiuotina 127,74 Eur (165 Eur x 24 d. / 31d.) Todėl už laikotarpį nuo 2014-07-21 iki 2015-12-07 (iki laikinųjų apsaugos priemonių priteisimo) priteistinas 165 Eur išlaikymas. Už laikotarpį nuo 2015-12-08 iki 2015-12-31 be priteisto laikinojo išlaikymo vaikui papildomai priteistinas 11,61 Eur išlaikymas (127,74 Eur - 116,13 Eur). Dėl netinkamo skaičiavimo netenkama: už laikotarpį nuo 2014-07-21 iki 2014-07-31 – 53,22 Eur (150 Eur x 11 d. / 31 d.); už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2015-11-30 – 2 100 Eur (150 Eur x 14 mėnesių); už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-07 – 33,87 Eur (150 Eur x 7d. / 31 d.); už laikotarpį nuo 2015-12-08 iki 2015-12-31 – 11,61 Eur (127,74 Eur (165 Eur x 24 d. / 31d.) 116,13 Eur (150 Eur x 24 d. / 31 d.). Už laikotarpį nuo 2014-07-21 iki 2015-12-07 vaikas neteko 2 198,70 Eur sprendimo motyvuojamojoje dalyje aptarto išlaikymo.
Netinkamai suformuluota sprendimo dalis, kuria vaikui priteistas išlaikymas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo. Rezoliucinėje dalyje nurodant, kad už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-03-23 priteisiama tik po 40 Eur kas mėnesį, bet nenurodant, kad ši suma priteisiama papildomai prie 2015-12-08 teismo nutartimi priteisto laikinojo išlaikymo, susidaro neaiški padėtis. Atsakovas gali manyti, kad už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-03-23 jis neturi pareigos mokėti jokio išlaikymo.
Pirmosios instancijos teismo sprendime išlaikymo vaikui priteisimas buvo siejamas su minimalaus mėnesinio atlyginimo išlaikymo standartu. Vilniaus mieste minimalaus mėnesinio atlyginimo išlaikymo standartas, laikytinas tinkamu ir nereikalaujančiu atskiro pagrindimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo dalis tame išlaikyme lygi 165 Eur, turėjo šią sumą paskaičiuoti už visą laiką nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą dienos (2014-04-19 iki 2014-07-20), o tai yra 93 dienos. Teismas, nustatydamas atsakovo įsiskolinimą, šiuo motyvu tinkamai vadovavosi, tačiau skaičiuodamas įsiskolinimą padarė aritmetinę klaidą. Rezoliucinėje dalyje nurodytas išlaikymo įsiskolinimas 340,82 Eur, o motyvuojamojoje dalyje 100 kartų didesnis. Per laikotarpį nuo 2014-04-19 iki 2014-07-20, atsakovo dukrai mokėtinas išlaikymas turėjo būti lygus: 504,49 Eur (165 Eur x 12 mėn. x 93 d. / 365 d.). Ši įsiskolinimo suma yra 163,67 Eur didesnė, nei sprendimo rezoliucinėje dalyje. Todėl sprendimo rezoliucinė dalis dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014-04-19 iki 2014-07-20 priteisimo, keistina, nurodant, kad už nurodytą laikotarpį vaikui iš atsakovo priteisiamas 504,49 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriose buvo priteistas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas bei atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą už priteistą išlaikymo įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant šioje byloje pateiktus šalių procesinius dokumentus bei teismo sprendimą, atsižvelgtina į tai, kad dokumentuose yra daug rašymo netikslumų. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodė, jog atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui iki 2015-12-31 turėjo būti 165 Eur per mėnesį, o nuo 2016-01-01 iki vaiko pilnametystės po 195 Eur per mėnesį. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog nuo 2014-07-21 iki 2015-12-08 priteisiama 165 Eur, nuo 2016-01-01 iki 2016-03-23 – 190 Eur, o nuo 2016-03-24 – 195 Eur.
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu ir teigia, kad už laikotarpį nuo 2014-04-19 (dukters gimimo) iki 2015-03-24 turėjo būti priteistas 130 Eur išlaikymas, o nuo 2015-03-25 iki dukters pilnametystės – 143 Eur išlaikymas. Visgi, apeliacinio skundo motyvuose nurodoma išlaikymo dydžio padidėjimo data ne 2015-03-24, o 2016-03-24, t. y. išlaikymo pasikeitimas susietas su pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo data.
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo nuo 2014-07-21 iki 2015-12-31 priteisti po 165 Eur, o nuo 2016-01-01 – 195 Eur. Pastebėtina, jog teismo priimtame paskutiniame ieškovės patikslintame ieškinyje taip pat padarytos su išlaikymo periodu susijusios rašymo klaidos. Ieškiniu prašoma nuo 2014-04-19 iki 2014-11-18 priteisti 5 236,01 Eur, o nuo 2015-11-19 iki 2016-08-30 – po 325 Eur, nuo 2016-09-01 – 195 Eur. Kokio išlaikymo prašoma nuo 2014-11-18 iki 2015-11-19 nenurodoma.
Analizuodamas tiek ieškovės, tiek atsakovo procesinius dokumentus ir pareikštus reikalavimus bei teismo sprendimo rezoliucinę dalį apeliacinės instancijos teismas visų pirma atsižvelgs į vaiko interesus ir jam teiktą išlaikymą, o netikslumus dokumentuose vertins kaip rašymo klaidas.
Dėl priteistino išlaikymo dydžio
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Atsakovas nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi aplinkybe, jog vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė, nei vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo suma. Viena vertus, sutiktina su atsakovo teiginiais, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-209/2013). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik minimalios algos kriterijumi. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vieno minimalaus atlyginimo dydžio kriterijaus taikymas, vertinant vaiko minimalius poreikius, nėra sektina praktika, tačiau esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms teismas, gali vadovautis šiuo kriterijumi. Pirmosios instancijos teismas tyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes – vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, šalių indėlį į vaiko priežiūrą, šalių perspektyvas įsidarbinti, aplinkybes apie šalių mokymąsi, kuriais vadovaudamasis ir nustatė konkretų priteistiną išlaikymo dydį. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, susijusios su vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo kriterijumi, sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovės nurodomos sumos vaiko būtiniausiems poreikiams yra per didelės ir tokiu būdu ieškovė bando nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovas teigia, kad išlaidos sauskelnėms turėtų sudaryti ne daugiau 33 Eur per mėnesį, išlaidos maistui – 90 Eur, o ieškovės nurodyta 115 Eur vaikui tenkanti dalis už būsto išlaikymą yra neprotinga. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pateikė paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad į vaiko išlaidas per mėnesį įskaičiuoja sauskelnių kainą (50 Eur), maistą ir higienos prekes (apie 166 Eur), vaistus ir maisto papildus (10 Eur), komunalinius patarnavimus (37 Eur), draudimą (3 Eur), žaislus (10 Eur), išlaidas nepriskirtinas konkrečiai išlaidų grupei – 10 Eur (iš viso – 50 Eur + 166 Eur + 10 Eur + 37 Eur + 3 Eur + 10 Eur = 276 Eur / mėn.). Papildomai ieškovė nurodė, jog per metus patiria 480 Eur drabužiams, 240 Eur avalynei, planuoja vaiką leisti į muzikos užsiėmimus (360 Eur) bei papildomai paskaičiavo išlaidas vaiko atostogoms – 120 Eur per metus (iš viso – 480 Eur + 240 Eur + 360 Eur + 120 = 1 200 Eur / metams; 1 200 Eur / 12 mėn. = 100 Eur / mėn.). Galutinė suma sudėjus ieškovės nurodomus skaičiavimus – 376 Eur (276 Eur + 100 Eur = 366 Eur).
Vertinant apeliacinio skundo argumentus atsižvelgtina į tai, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių vaikas specialiųjų poreikių neturi, nei ugdymo įstaigos, nei papildomų užsiėmimų bylos nagrinėjimo metu nelankė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo teiginiais, jog ne visos ieškovės nurodomos išlaidos vaikui yra pagrįstos ar protingos. Tokios išlaidos, kurias atsakovė įvardijo kaip neapibrėžtas (10 Eur / mėn.), ar išlaidos būsimiems vaiko užsiėmimams (360 Eur metams, arba 30 Eur / mėn.) bei atostogoms (120 Eur metams arba 10 Eur / mėn.) yra pernelyg abstrakčios. Atėmus šias išlaidas iš ieškovės nurodytos 376 Eur sumos, skirtinos vaiko poreikiams per mėnesį, lieka 326 Eur (376 Eur – 10 Eur – 30 Eur – 10 Eur = 326 Eur), arba po 163 Eur per mėn. kiekvienam tėvui (326 Eur / 2 = 163 Eur). Tėvų turtinė padėtis yra sunki, pajamos nedidelės, todėl pripažįstama, jog gali būti tenkinami tik būtini vaiko poreikiai.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šalių turtinės padėties įvertinimu. Teigė, kad nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog atsakovas dirba pagal terminuotą darbo sutartį, moka už studijas, gyvena su motina keturių kambarių bute, už kurį moka 50 Eur, o tai mažina atsakovo galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais iš dalies sutinka. Vertindamas šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys neturi registruotino turto, ieškovė nedirba, jos pajamas sudaro apie 78 Eur per mėnesį gaunamos socialinės išmokos, tuo tarpu atsakovas dirba pagal laikiną darbo sutartį ir gauna 741,96 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Teismas pažymėjo, jog šalys yra sveikos, darbingos, jauno amžiaus ieškovė nesimoko, o atsakovas mokosi mokamose nuolatinėse studijose aukštojoje mokykloje. Šie teismo motyvai bei faktinės aplinkybės nėra ginčijamos.
Vertinant atsakovo galimybes teikti išlaikymą, atsižvelgtina į tai, kad jis studijuoja Vilniaus universiteto Fizikos bakalauro studijų programoje ir siekia įsigyti geresnį išsilavinimą ir turėti didesnes galimybes išlaikyti vaiką. Šiuo metu atsakovas kiekvienais metais turi mokėti 2 212,12 Eur už studijų metus. Iš Studijų sutarties matyti, jog atsakovas studijas pradėjo nuo 2013 metų, t. y. vaikui gimus jis buvo studentas, bakalauro studijas turėtų baigti 2017 metais..
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-32/2010). Kadangi atsakovas yra studentas, jo atžvilgiu negalima taikyti reikalavimo pasirūpinti didesnių pajamų gavimu, kadangi siekdamas aukštojo mokslo atsakovas geriausiai įgyvendina šią pareigą.
Kadangi byla buvo narinėjama beveik dvejus metus, turi būti atsižvelgiama į pajamas, kurias tėvai gavo visu laikotarpiu, už kurį priteisiamas išlaikymas. Nustatydamas išlaikymo dydį pirmosios instancijos teismas rėmėsi 741,96 Eur atsakovo pajamomis, tačiau atsakovo pajamos padidėjo tik nuo 2015-07-09, kai jis sudarė prie atsiliepimo į ieškinį pridėtą darbo sutartį. Laikotarpiu nuo 2014-05-03 iki 2015-07-09 pajamos buvo gerokai mažesnės: 2014 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais sudaro apie 150 Eur, nuo 2014-12-31 iki 2015-04-01 jis beveik nedirbo, vėliau gavo apie 100 Eur pajamas per mėnesį. Nustatant priteistino išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama ne tik į vaiko poreikius, bet ir į tėvų galimybes. Tam tikru metu, pavyzdžiui tėvui studijuojant, galima padėtis, jog bus galima tenkinti tik būtinuosius veiko poreikius, turtint omenyje, jog turtinei padėčiai pagerėjus bus tinkamiau tenkinami ir vaiko poreikiai. Mažesnės atsakovo pajamos laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki 2015-07-09 turi būti įvertintos priteisiant išlaikymą už šį laikotarpį.
Šiais metais atsakovas turi baigti bakalauro studijas, jo dukra auga, vaikui augant objektyviai didėja ir jo poreikiai, didėja pragyvenimo išlaidos, todėl pagrįsta manyti, jog nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo dienos, įvertinus ateities perspektyvą, buvo pagrindas padidinti išlaikymo sumą. Atsižvelgiant į vaiko amžių išlaidos sauskelnėms tampa neaktualios ir išlaikymo lėšos gali būti panaudotos kitose srityse didėjantiems vaiko poreikiams. Išlaikymas nustatomas ilgam periodui į ateityje ir nepasikeitus vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai nebus pagrindo jo keisti, todėl nustatant konkrečią išlaikymo sumą turi būti įvertinami vaiko poreikiai netolimoje ateityje.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ieškovė taip pat turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, pagal galimybes ieškotis darbo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vaikas gyvena su ieškove. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2011-04-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-154/2011). Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju reiškia, kad atsakovas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, palyginti su ieškove, turi geresnes sąlygas teikti materialinį išlaikymą, nes su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su jais negyvenantis tėvas.
Apibendrinant nustatytus vaiko poreikius bei tėvų galimybes išlaikyti vaiką, daroma išvada, jog atsakovas turi mokėti 165 Eur išlaikymą. Išlaikymo sumos didinimas nuo 2016-01-01 pirmosios instancijos teismo sprendime nesiejamas nei su vaiko poreikių padidėjimu, nei tėvų turtinės padėties pasikeitimu. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti motyvai, kodėl kaip tik 2016-01-01 iš esmės didėjo vaiko poreikiai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje atsakovas įpareigojamas iki teismo sprendimo priėmimo dienos mokėti tik po 15 ar 40 Eur išlaikymą. Turint omenyje bylos procesą, akivaizdu, jog tokia teismo išvada padaryta, įvertinus tai, jog atsakovas turėjo mokėti išlaikymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-09 nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista 150 Eur laikino išlaikymo.
Teismo sprendimo reziliucinė dalis turi būti visiems vienodai suprantama ir vykdoma vykdymo procese. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi vykdyti nebūtinai tas pats antstolis, kuris vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdantis sprendimą antstolis vien iš sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto negalėtų suprasti, kokio dydžio išlaikymą nustatė teismas. Atsakovas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl laikino išlaikymo, kuris buvo nustatytas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, padidinimo. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisako.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Šalys apeliaciniais skundais nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą padarė aritmetinių klaidų ir vietoje 504,49 Eur nurodė 348,82 Eur, o atsakovas nesutinka nei su išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo laikotarpiu (teigia, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis turėjo būti nuo 2014-04-19 iki 2015-12-08), nei su pačio išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimu (nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti skaičiuojamas po 130 Eur, bet ne po 165 Eur).
CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, t. y. išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2009/2013).
Bylos duomenimis, šalių nepilnametis vaikas gimė 2014-04-19 (El. b. t. 1, b. l. 4). Tai reiškia, jog išlaikymo atsiradimo momentas skaičiuojamas nuo 2014-04-19. Pirmosios instancijos teismas ieškinio pateikimo momentu laikė 2014-07-21, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pradiniu ieškiniu nustatė bei informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog pirminis ieškovės ieškinys per elektroninių paslaugų portalą teismui buvo pateiktas ne 2014-07-21, o 2014-07-18 (penktadienis) 16:24:41. 2014-07-21 08:56 yra ieškinio registravimo teisme momentas. Tai reiškia, jog vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymo įsiskolinimo momentas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2014-04-19 iki 2014-07-18 (90 dienų). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta atsakovo nurodomą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį kaip nepagrįstą ir tikslina pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo momentą, nurodydama, jog išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti skaičiuojamas nuo vaiko gimimo 2014-04-19 iki ieškinio teismui pateikimo 2014-07-18 momento. Nuo ieškinio pateikimo momento 2014-07-18 turėjo būti priteisiamas išlaikymas.
Pirmosios instancijos teismas laikė, kad išlaikymo dydis, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui pateikimo momento yra 165 Eur. 165 Eur sumą teismas apskaičiavo tais pačiais kriterijais, kaip ir nustatant priteistiną išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovas nesutinka su 165 Eur suma ir nurodo, kad vaiko poreikiams pakako 130 Eur per mėnesį sumos. Apeliacinės instancijos teismas dalyje, kurioje buvo analizuojama šalių turtinė padėtis bei vaiko būtinųjų poreikių kriterijus pasisakė, jog vaikui nuo gimimo protingiems poreikiams tenkinti turėjo būti skirtina 326 Eur suma per mėn. (arba 163 Eur per mėn. vienam vaiko tėvui). Esant šiai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas nemažina 165 Eur sumos ir nuo 2014-04-19 (vaiko gimimo) iki 2014-07-18 (ieškinio pateikimo momento) aukščiau išdėstytais motyvais. Kolegija laiko, jog 90 dienų (laikotarpis nuo 2014-04-19 iki 2014-07-18) atitinka tris mėnesius, todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro 495 Eur (165 Eur x 3 mėn. = 495 Eur).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo
Atsakovas pareiškė reikalavimą išdėstyti teismo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-04-19 (vaiko gimimo) iki 2016-03-24 (sprendimo priėmimo) per 36 mėnesių laikotarpį.
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą apelianto nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu.
Nustatyta, kad atsakovas yra pažeidęs prievolę teikti išlaikymą, yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Kolegijos vertinimu, vien atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovės interesai. Viena vertus, išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014-04-19 iki 2014-07-18 sudaro 495 Eur, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog tokia suma, atsižvelgiant į atsakovo pajamas, jauną ir darbingą amžių bei specialiųjų poreikių nebuvimą nėra didelė, kad atsakovas jos negalėtų sumokėti. Kita vertus, atsakovas prašo išdėstyti ir išlaikymą, kuris priteistas nuo ieškinio pateikimo momento iki teismo sprendimo priėmimo (2016-03-24). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu bei atsižvelgiant į tai, jog byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-09 nutartimi buvo taikytos laikinosios priemonės, o byloje nesant tikslių duomenų apie tai, kiek atsakovas yra sumokėjęs išlaikymo vaikui nuo 2015-12-09, kolegija negali pasisakyti dėl abstraktaus išlaikymo išdėstymo.
Dėl kitų apeliacinio skundo teiginių
Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė prašymo dėl rašymo ir aritmetinių klaidų taisymo. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-01 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus, t. y. nurodė teisingą nepilnamečio vaiko asmens kodą, tačiau netenkino prašymo dėl aritmetinių klaidų ištaisymo, kadangi toks klaidų taisymas keistų sprendimo esmę (El. b. t. 2, b. l. 103-104). Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta apeliacinių skundų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių prašymo ištaisyti klaidas sprendime. Pirmosios instancijos teismas rašymo apsirikimus, kurie nekeičia esmės ištaisė, o dėl priteistinų sumų teisingai nurodė, jog jų koregavimas iš esmės keistų sprendimo esmę, dėl kurios, priėmus sprendimą byloje, gali pasisakyti tik apeliacinės instancijos teismas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovo ir ieškovės apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Sprendžiama, jog įvertinus bylos pobūdį, kiekvienai šaliai paliekamos turėtos bylinėjimosi išalidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš esmės tik tikslina pirmosios instancijos teismo sprendimką, tai pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neperskirstomos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atsakovo L. N. ir ieškovės I. A. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Nurodyti, kad iš atsakovo L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistas 165 Eur (šimtas šešiasdešimt penki eurai) išlaikymas nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-07-19) iki N. T. A. pilnametystės, į priteisto išlaikymo sumą įskaičiuojant už laikotarpį nuo 2015-12-09 iki 2016-03-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-09 nutartimi priteistą 150 Eur (šimtas penkiasdešimt eurų) laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį.
Padidinti iš atsakovo L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistą išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-04-19 iki 2014-07-18 iki 495 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt penkių eurų).
Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.